Skattalagasafn rķkisskattstjóra 20.11.2019 20:05:16

Lög nr. 90/2003 - įlagningarįr 2019 (slóš: www.skattalagasafn.is?log=90.2003.0&alagningarar=2019)
Ξ Valmynd

 Įlagningarįr:

I. KAFLI
Skattskyldir ašilar.

Skattskylda manna.
1. gr.

(1)  Skylda til aš greiša tekjuskatt af öllum tekjum sķnum, hvar sem žeirra er aflaš, [---]1) hvķlir į žessum mönnum:

  1. Žeim sem heimilisfastir eru hér į landi.

  2. Žeim sem heimilisfastir hafa veriš hér į landi en flutt śr landi og fellt hafa nišur heimilis­festi sitt hér, nema žeir sanni aš žeir séu skattskyldir ķ öšru rķki į sama hįtt og menn heimilisfastir žar og hafi fullnęgt žeim skattskyldum sķnum. Skattskylda žessi gildir žó ašeins ķ žrjś įr frį nęstu įramótum eftir brottflutningsdag.

  3. Žeim sem dvelja hér į landi lengur en samtals 183 daga į sérhverju 12 mįnaša tķmabili, žar meš talin ešlileg fjarvera héšan af landi vegna orlofs og žess hįttar.

  4. Žeim sem eigi falla undir įkvęši 1.–3. tölul. žessarar greinar en starfa samtals lengur en 183 daga į sérhverju 12 mįnaša tķmabili, žar meš talin ešlileg fjarvera frį starfi vegna orlofs og žess hįttar, um borš ķ loftfari eša skipi sem skrįš er hér į landi.

(2)  Rķkisskattstjóri hefur śrskuršarvald um hverjir skuli teljast heimilisfastir hér į landi sam­kvęmt žessari grein. Viš įkvöršun į heimilisfesti skal mišaš viš reglur laga um lögheimili,*1) eftir žvķ sem viš į. Śrskurši rķkisskattstjóra mį skjóta til [yfirskattanefndar eftir įkvęšum laga um yfirskattanefnd.]2)3).

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 3)Sbr. 1. gr. laga nr. 96/2017. 1. janśar 2018 tók yfirskattanefnd viš öllum óloknum įgreiningsmįlum um skattalega heimilisfesti sem til mešferšar voru hjį rįšherra eša hefšu aš óbreyttu komiš til mešferšar hjį honum. *1)Sjį lög nr. 21/1990.

 Skattskylda lögašila.
2. gr.

(1)  [Skylda til aš greiša tekjuskatt af öllum tekjum sķnum, hvar sem žeirra er aflaš, [---]1) hvķlir į eftirtöldum lögašilum sem heimilisfastir eru hér į landi:]2)

  1. [Skrįšum hlutafélögum og einkahlutafélögum, svo og samlagshlutafélögum, enda sé žess óskaš viš skrįningu aš samlagshlutafélagiš sé sjįlfstęšur skattašili. Hjón ein sér eša meš ófjįrrįša börnum sķnum geta ekki myndaš samlagshlutafélag er sé sjįlfstęšur skattašili.]2) 3)

  2. Gagnkvęmum vįtryggingar- og įbyrgšarfélögum, kaupfélögum, öšrum samvinnu­félög­um og samvinnufélagasamböndum [---]2).

  3. Samlagsfélögum og sameignarfélögum meš ótakmarkašri įbyrgš félagsašila, enda sé félagiš skrįš ķ firma­skrį hér į landi, žess óskaš viš skrįningu aš félagiš sé sjįlfstęšur skattašili og viš skrįningu afhentur félagssamningur žar sem getiš sé eignarhlutfalla eigenda, inn­borg­ašs stofnfjįr svo og hvernig félagsslitum skuli hįttaš. [---]6) Hjón ein sér eša meš ófjįrrįša börnum sķnum geta ekki myndaš samlagsfélag eša sameignarfélag er sé sjįlfstęšur skattašili.

  4. Samlögum og samtökum sem hafa žaš aš meginmarkmiši aš annast vinnslu eša sölu į framleišsluvörum félagsašila sinna, innkaup į rekstrarvörum eša žjónustu ķ beinum tengslum viš atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi žeirra, enda séu žau skrįš ķ firma­skrį hér į landi og žess getiš viš skrįningu aš žau séu sjįlfstęšir skattašilar. Viš skrįningu skal afhentur félagssamningur žar sem getiš sé eignarašildar, innborgašs stofnfjįr svo og hvernig félagsslitum skuli hįttaš. [---]6)

  5. Öšrum félögum, sjóšum og stofnunum, žar meš töldum sjįlfseignarstofnunum, sem hér eiga heimili, sbr. žó 5. [og 6.]3) tölul. 4. gr., svo og dįnarbśum og žrotabśum.
    [---]2)

(2)   [Lögašili skv. 1. mgr. telst eiga hér heimili ef hann er skrįšur hér į landi, telur heimili sitt hér į landi samkvęmt samžykktum sķnum eša ef raunveruleg framkvęmdastjórn hans er hér į landi.]2) [Rķkisskattstjóri hefur śrskuršarvald um hvaša lögašilar skuli teljast heimilisfastir hér į landi samkvęmt žessari grein. Śrskurši rķkisskattstjóra mį skjóta til [yfirskattanefndar eftir įkvęšum laga um yfirkattanefnd]5)7).]4)

(3)   Sé žess ekki óskaš viš skrįningu samlagsfélags, [samlagshlutafélags]3) eša sameignar­félags aš félagiš sé sjįlfstęšur skattašili eša fullnęgi lögašili skv. 1.-4. tölul. žessarar greinar ekki skilyršum til aš teljast sjįlfstęšur skatt­ašili skal tekjum hans og eignum skipt milli félagsašila ķ samręmi viš félagssamning žeirra og žęr skattlagšar meš öšrum eignum og tekjum félagsašilanna. Kveši félagssamningur eigi į um skiptingu tekna og eigna skal žeim skipt milli félagsašila eftir eignarhlutföllum. Ef eignarhlutföll eru ekki fyrir hendi eša žau óljós skal tekjum og eignum skipt jafnt milli félagsašila.
1)Sbr. 2. gr. laga nr. 129/20042)Sbr. 1. gr. laga nr. 77/2005. 3)Sbr. 1. gr. laga nr. 77/2006. 4)Sbr. 1. gr. laga nr. 166/2007. 5)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 6)Sbr. 1. gr. laga nr. 33/2015. 7)Sbr. 1. gr. laga nr. 96/2017. 1. janśar 2018 tók yfirskattanefnd viš öllum óloknum įgreiningsmįlum um skattalega heimilisfesti sem til mešferšar voru hjį rįšherra eša hefšu aš óbreyttu komiš til mešferšar hjį honum.

 Takmörkuš skattskylda.
3. gr.

(1)  Takmarkaša skattskyldu bera žessir ašilar, enda falli žeir ekki undir įkvęši 1. eša 2. gr. eša séu undanžegnir skattskyldu skv. 4. gr.:

  1. Allir menn sem dvelja hér į landi og njóta launa fyrir störf sķn hér skulu greiša tekju­skatt af žeim launum. Hér meš teljast žeir menn sem atvinnu stunda hér į landi, eša um borš ķ loftfari eša skipi sem skrįš er hér į landi, žar meš tališ į grundvelli samninga um śtleigu į vinnuafli, žótt dvöl žeirra eša starf vari 183 daga samtals eša skemur į sérhverju 12 mįnaša tķmabili.

  2. Allir menn sem njóta frį ķslenskum ašilum launa fyrir störf, žar meš talin stjórnar-, endur­skošenda- eša nefndarstörf, eftirlauna, bišlauna, lķfeyris, styrkja eša hlišstęšra greišslna skulu greiša tekjuskatt af žeim greišslum.

  3. Allir ašilar sem fį greišslu fyrir žjónustu eša starfsemi innta af hendi hér į landi skulu greiša tekjuskatt af žeim tekjum.

  4. Allir ašilar sem reka hér į landi fasta starfsstöš, taka žįtt ķ rekstri fastrar starfsstöšvar eša njóta hluta af įgóša slķkrar starfsstöšvar skulu greiša tekjuskatt af žeim tekjum. [Rekstrartekjur ašila sem eru skattskyldar skv. 2. gr. laga um skattlagningu į kolvetnisvinnslu, og falla ekki undir 2. gr. laga žessara, skal gera upp samkvęmt reglum sem gilda um fastar starfsstöšvar, enda vari starfsemin samtals lengur en 30 daga į 12 mįnaša tķmabili.]5)

  5. Allir ašilar sem eiga fasteign hér į landi eša hafa rétt yfir fasteign hér į landi er žeir hafa af tekjur eša teljast hafa af tekjur, žar meš talinn söluhagnaš, samkvęmt įkvęšum laga žessara skulu greiša tekjuskatt af žeim tekjum.

  6. Allir ašilar sem hafa hér į landi tekjur af leigu, afnotum eša rétti til hagnżtingar į lausafé, einkaleyfum, hvers konar réttindum eša séržekkingu, svo og af söluhagnaši vegna slķkra eigna, skulu greiša tekjuskatt af žeim tekjum. [Įkvęši žetta tekur žó ekki til tekna af leigu loftfara og skipa sem notuš eru til flutninga į alžjóšaleišum.]2)

  7. Allir ašilar sem hafa tekjur, žar meš talinn söluhagnaš, af ķslenskum hlutabréfum, stofn­bréfum eša öšrum réttindum til hlutdeildar ķ hagnaši eša af rekstri ķslenskra fyrirtękja skulu greiša tekjuskatt af žeim tekjum.

  8. [Allir ašilar sem hafa vaxtatekjur hér į landi af bankainnstęšum, veršbréfa- og fjįrfestingarsjóšum, skuldabréfum eša öšrum kröfum og fjįrmįlagerningum, sbr. 3. tölul. C-lišar 7. gr., skulu greiša tekjuskatt af žeim tekjum. Įkvęši žetta gildir žó hvorki um vexti sem greiddir eru af Sešlabanka Ķslands [ķ eigin nafni]4) [eša fyrir hönd rķkissjóšs]9) né žį vexti sem greišast erlendum rķkjum, alžjóšastofnunum eša öšrum opinberum ašilum sem undanžegnir eru skattskyldu ķ heimilisfestarrķki sķnu. [Įkvęšiš gildir ekki heldur um vexti vegna skuldabréfa sem eru gefin śt ķ eigin nafni af fjįrmįlafyrirtękjum skv. 1. tölul. 1. mgr. 4. gr. laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki, sem og af orkufyrirtękjum sem falla undir lög nr. 50/2005, um skattskyldu orkufyrirtękja. Skilyrši er aš skuldabréfin séu skrįš hjį veršbréfamišstöš ķ ašildarrķki Efnahags- og framfarastofnunarinnar ķ Parķs (OECD), ašildarrķki Evrópska efnahagssvęšisins eša ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum og ekki sé um aš ręša višskipti sem falla undir įkvęši 13. gr. b - 13. gr. n laga nr. 87/1992, um gjaldeyrismįl.]7) *3) [Įkvęšiš gildir auk žess ekki um vexti sem greiddir eru af skuldabréfum sem gefin eru śt ķ tengslum viš efndir naušasamnings og ķ eigin nafni af lögašilum sem įšur störfušu sem višskiptabankar eša sparisjóšir en sęta slitamešferš skv. 101. gr. laga um fjįrmįlafyrirtęki, nr. 161/2002, eša hafa lokiš slitamešferš meš naušasamningi sem stašfestur hefur veriš af dómstólum.]10) *4) Įkvęšiš į ekki viš kveši tvķsköttunarsamningur sem Ķsland hefur gert viš erlent rķki į um aš ekki skuli haldiš eftir afdrįttarskatti af vöxtum. [Rįšherra]6) er heimilt aš setja reglugerša) er kvešur nįnar į um framkvęmd žessa įkvęšis.]3)

  9. Erlendir sendiherrar, sendiręšismenn og erlendir starfsmenn sendisveita annarra rķkja hér į landi og ašrir, sem śrlendisréttar njóta, skulu greiša tekjuskatt af tekjum sem žeir njóta frį innlendum ašilum og af tekjum sem um er rętt ķ [4.-8. tölul.]3) *1)

  10. [Allir ašilar sem hafa tekjur af afleišusamningum hér į landi skulu greiša tekjuskatt af žeim tekjum.]1)8) *2)

(2)  [Meš oršunum „hér į landi“ ķ 1. mgr. er įtt viš landiš sjįlft, landhelgina, efnahagslögsöguna og landgrunniš, sem og svęši žar sem Ķsland hefur rétt til skattlagningar lögum samkvęmt eša samkvęmt sérstökum samningum viš erlent rķki.]5)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 1. gr. laga nr. 174/2006. 3)Sbr. 6. gr. laga nr. 70/2009. 4)Sbr. 1. gr. laga nr. 128/2009. 5)Sbr. 2. gr. laga nr. 110/2011. 6)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 7)Sbr. 1. gr. laga nr. 39/20138)Sbr. 1. gr. laga nr. 142/2013. 9)Sbr. 1. gr. laga nr. 53/2014. 10) Sbr. 1. gr. laga nr. 107/2015. a)Sbr. reglugerš nr. 630/2013.*1)Var įšur 8. tölul. Breytt meš lögum nr. 70/2009*2)Var įšur 9. tölul. Breytt meš lögum nr. 70/2009. *3)Įkvęšiš tók žegar gildi og tekur til vaxta sem greišast eša eru greišslukręfir frį og meš 15. mars 2013. *4)Įkvęšiš kom til framkvęmda ķ stašgreišslu eftir birtingu laganna og viš įlagningu opinberra gjalda į įrinu 2016.


[Föst starfsstöš.
3. gr. a.

(1)  Föst starfsstöš, sbr. 4. tölul. 1. mgr. 3. gr., merkir fasta atvinnustöš žar sem starfsemi fyrir­tękis fer aš nokkru eša öllu leyti fram.

(2)  Byggingarsvęši eša byggingar- eša uppsetningarframkvęmd telst žvķ ašeins föst starfs­stöš aš hśn standi lengur en sex mįnuši.

(3)  Žrįtt fyrir 1. og 2. mgr. telst fyrirtęki ekki hafa fasta starfsstöš hérlendis vegna starfsemi sem er ašeins ętlaš aš undirbśa, styšja viš eša reka ašra starfsemi fyrirtękisins, ž.m.t. aš nżta ašstöšu til geymslu gagna, sżningar eša birgšahalds į vörum eša öflunar upplżsinga fyrir fyrir­tękiš. Umrįš erlends fyrirtękis į netžjónum og tengdum tölvubśnaši til aš annast fyrrgreinda starfsemi mynda ekki ein og sér fasta starfsstöš žess hérlendis.

(4)  Ef fyrirtęki eša ašili sem žaš hefur nįin tengsl viš rekur fleiri en eina atvinnustöš hér­lendis žar sem fram fer samžętt starfsemi skal meta hana sem eina heild viš mat į žvķ hvort um undir­bśnings- eša stošstarfsemi sé aš ręša. Ašili telst hafa nįin tengsl viš fyrirtęki ķ skilningi žessarar mįlsgreinar ef annar hefur yfirrįš yfir hinum eša bįšir lśta yfirrįšum sömu ašila.

(5)  Fyrirtęki telst ekki hafa fasta starfsstöš hér į landi žótt žaš reki hér višskipti fyrir milli­göngu mišlara, umbošsmanns eša annars óhįšs umbošsašila, ef žessir milligönguašilar koma fram innan marka venjulegs atvinnureksturs žeirra. Ef milligönguašili sem ekki er óhįšur hefur į hendi starfsemi fyrir fyrirtęki og hefur heimild til aš gera samninga fyrir žess hönd hér į landi eša gegnir aš jafnaši lykilhlutverki sem leišir til samningageršar įn efnis­legrar breytingar af hįlfu viškomandi fyrirtękis, telst fyrirtękiš hafa hér fasta starfsstöš. Žetta į žó ekki viš ef starfsemi žessa ašila er takmörkuš viš žį starfsemi sem um ręšir ķ 3. mgr. og sem mundi ekki gera žessa föstu atvinnu­stöš aš fastri starfsstöš samkvęmt įkvęšum žeirrar mįlsgreinar žótt innt vęri af hendi frį fastri atvinnustöš.

(6)  Žótt félag sem er heimilisfast utan Ķslands stjórni eša sé stjórnaš af félagi sem er heimilis­fast į Ķslandi eša hefur meš höndum starfsemi hér į landi, annašhvort frį fastri atvinnustöš eša į annan hįtt, leišir žaš ķ sjįlfu sér ekki til žess aš annašhvort žessara félaga sé föst atvinnustöš hins.

(7)  Rįšherra skal meš reglugerša) setja nįnari įkvęši um framkvęmd žessarar greinar.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 112/2016. a)Sbr. reglugerš nr. 1165/2016.

 

 Ašilar undanžegnir skattskyldu.
4. gr.

[Žessir ašilar greiša ekki tekjuskatt]:1)

  1. Rķkissjóšur, rķkisstofnanir og rķkisfyrirtęki sem hann rekur og ber ótakmarkaša įbyrgš į svo og Fiskifélag Ķslands.

  2. Sżslu- og sveitarfélög, fyrirtęki og stofnanir sem žau reka og bera ótakmarkaša įbyrgš į.

  3. Erlend rķki og alžjóšastofnanir, af fasteignum sem žęr nota vegna višurkenndrar starfsemi sinnar hér į landi.

  4. Žeir lögašilar sem um ręšir ķ 2. gr. og hér eiga heimili, ef žeir verja hagnaši sķnum einungis til almenningsheilla og hafa žaš aš einasta markmiši samkvęmt samžykktum sķnum.

  5. Félög, sjóšir og stofnanir, sbr. 5. tölul. 2. gr., sem ekki reka atvinnu.

  6. [Lķfeyrissjóšir sem starfa skv. III. kafla laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša]2) [og starfstengdir eftirlaunasjóšir sem heimild hafa til aš taka į móti išgjöldum til myndunar eftirlaunaréttar]3) [samkvęmt lögum nr. 78/2007, um starfstengda eftirlaunasjóši.]4)

  7. Ašilar sem undanžegnir eru skattskyldu meš sérstökum lögum.*1)

    [8.    Stofnanir eša félög ķ meirihlutaeigu rķkis og/eša sveitarfélaga, aš žvķ leyti sem žeim hafa veriš falin lögbundin verkefni vegna reksturs vatnsveitu og/eša frįveitu enda sé bęši rekstur og efnahagur hinna lögbundnu verkefna aš fullu ašgreindur bókhaldslega frį annarri starfsemi.]5)

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 2. gr. laga nr. 77/2006. 3)Sbr. 1. gr. laga nr. 76/2007. 4)Sbr. 2. gr. laga nr. 166/2007. 5)Sbr. 2. gr. laga nr. 142/2013. Įkvęšiš öšlašist gildi viš birtingu og kom til framkvęmda viš įlagningu opinberra gjalda 2014 vegna tekjuįrsins 2013 og skulda ķ lok žess įrs. *1)Tölumerking breyttist ķ samręmi viš breytingar meš lögum nr. 77/2006.

   Skattskylda hjóna og barna.
5. gr.

Hjón eru sjįlfstęšir skattašilar hvort um sig og skal žeim įkvešinn tekjuskattur [---]1) hvoru ķ sķnu lagi.

1)Sbr. 5. gr. laga nr. 129/2004.

6. gr.

Barn, sem er innan 16 įra aldurs į tekjuįrinu, er ekki sjįlfstęšur skattašili sé žaš į fram­fęri foreldra sinna (žar meš taldir kjörforeldrar, stjśpforeldrar, fósturforeldrar). Žó skulu žęr tekjur barns sem um ręšir ķ 1. tölul. A-lišar 7. gr. skattlagšar sérstaklega.

 

II. KAFLI
Skattskyldar tekjur.

Almenn įkvęši.
7. gr.
 

Skattskyldar tekjur teljast meš žeim undantekningum og takmörkunum, er sķšar greinir, hvers konar gęši, aršur, laun og hagnašur sem skattašila hlotnast og metin verša til peninga­veršs og skiptir ekki mįli hvašan žęr stafa eša ķ hvaša formi žęr eru, svo sem:
A
  1. Endurgjald fyrir hvers konar vinnu, starf eša žjónustu, įn tillits til višmišunar, sem innt er af hendi fyrir annan ašila. Hér meš teljast til dęmis hvers konar bišlaun, starfs­laun, nefndarlaun, stjórnarlaun, eftirlaun og lķfeyrir, fatnašur, fęši, hśsnęši, risnufé, verk­fęrapeningar, ökutękjastyrkir, flutningspeningar og ašrar hlišstęšar starfstengdar greišslur, frķšindi og hlunnindi, svo og framlög og gjafir sem sżnilega eru gefnar sem kaupauki. Hafi veriš geršur samningur um skiptingu ellilķfeyrisgreišslna į grundvelli 3. mgr. 14. gr. laga nr. 129/1997, um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, telst ellilķfeyrir til tekna hjį žeim sem fęr hann greiddan. Hvorki skiptir mįli hver tekur viš greišslu né ķ hvaša gjaldmišli goldiš er, hvort sem žaš er ķ reišufé, frķšu, hlunnindum eša vinnuskiptum. Reki vinnuveitandi hópferšabifreiš til aš flytja starfsmenn sķna til og frį vinnu teljast hlunnindi starfsmanna af slķkum feršum žó ekki til skattskyldra tekna. [Sama gildir greiši vinnuveitandi kostnaš starfsmanna af feršum til og frį vinnu samkvęmt samningi milli ašila séu nżttar til feršanna almenningssamgöngur og vistvęnar samgöngur, žó ekki meš vélknśnum ökutękjum, enda sé fjįrhęšin ekki umfram višmišunarmörk samkvęmt mati rķkisskattstjóra.]2) (1)

    Vinni mašur viš eigin atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi skal hann telja sér til tekna eigi lęgra endurgjald fyrir starf sitt og hefši hann innt žaš af hendi fyrir óskyldan eša ótengdan ašila. Sama gildir um vinnu viš atvinnurekstur eša starfsemi sem rekin er ķ sameign meš öšrum og einnig um vinnu manns viš atvinnurekstur lögašila žar sem hann er rįšandi ašili vegna eignar- eša stjórnunarašildar. Į sama hįtt skal reikna endurgjald fyrir starf sem innt er af hendi af maka manns eša barni hans sé starfiš innt af hendi fyrir framangreinda ašila. (2)

    Til tekna sem laun teljast og lįn til starfsmanna sem óheimil eru samkvęmt lögum um hlutafélög*1) og lögum um einkahlutafélög*2). (3)
     

  2. Tryggingabętur, mešlög og styrkir. Skašabętur og vįtryggingafé vegna sjśkdóms, slysa, atvinnutaps eša launamissis og hvers konar ašrar skašabętur og vįtrygginga­bętur, sbr. žó 2. tölul. 28. gr. Žó skal hvorki teljast til tekna barnalķfeyrir, sem greiddur er skv. [20. gr. laga um almannatryggingar,*3) 3. gr. laga um félagslega ašstoš*4) og lögum um slysatryggingar almannatryggingar*5)]3), vegna barns ef annaš hvort foreldra er lįtiš eša barn er ófešraš, né heldur barnsmešlag aš žvķ leyti sem žaš takmarkast af fjįrhęš barnalķfeyris skv. [20. gr. laga um almannatryggingar*3)]3) eša af mešlagsśrskurši sżslumanns eša samkomulagi um framfęrslu barns sem stašfest hefur veriš af sżslumanni, žó aldrei hęrra en sem nemur fjįrhęš tvöfalds barnalķfeyris skv. [20. gr. laga um almannatryggingar*3).]3 Mešlög eša framfęrslulķfeyrir til maka eša fyrrverandi maka telst ekki til tekna hjį móttakanda hafi hjónin slitiš samvistum eša eftir lögskilnaš, aš žvķ leyti sem greišslur žessar tak­markast viš sömu fjįrhęš og lįgmarksellilķfeyrir (grunnlķfeyrir) er til einstaklinga samkvęmt lögum um almannatryggingar.*3) [Styrkir sem foreldrar eša forrįšamenn barns fį frį sveitarfélagi til aš annast barn heima, frį lokum fęšingarorlofs fram til žess aš žaš hefur leikskólavistun eša grunnskólanįm, teljast ekki til tekna hjį móttak­anda.]1)

  3. Endurgjald til höfunda og rétthafa fyrir hvers konar hugverk, bókmenntir og listir eša listaverk, hvort sem um er aš ręša afnot eša sölu.

  4. Veršlaun og heišurslaun, vinningar ķ happdrętti, vešmįli eša keppni. Beinar gjafir ķ peningum eša öšrum veršmętum, žar meš talin afhending slķkra veršmęta ķ hendur nįkominna ęttingja, nema um fyrirframgreišslu upp ķ arf sé aš ręša. Undanskildar eru žó tękifęrisgjafir, enda sé veršmęti žeirra ekki meira en almennt gerist um slķkar gjafir svo og veršlitlir vinningar ķ almennum happdręttum og keppnum. (1)

    Til skattskyldra gjafa teljast lįn til hluthafa og stjórnarmanna sem eru óheimil sam­kvęmt lögum um hlutafélög*1) og lögum um einkahlutafélög*2). (2)
     

B
Allar tekjur af atvinnurekstri og sjįlfstęšri starfsemi, žar meš tališ endurgjald fyrir selda vöru og žjónustu, umbošslaun, žóknanir, atvinnurekstrarstyrkir, rekstrarstöšvunar­bętur og hvers konar tekjur sem upp eru taldar ķ öšrum lišum žessarar greinar og tengdar eru atvinnu­rekstri eša sjįlfstęšri starfsemi.
 
C
  1. Leigutekjur og aršur af hvers konar lausafé, žar meš talin skip og loftför.

  2. Aršur, landskuld og leiga eftir hvers konar fasteignir og fasteignaréttindi, žar meš talin nįmaréttindi, vatnsréttindi, jaršvarmaréttindi, veiširéttur og hvers konar önnur fast­eignatengd hlunnindi. (1)

    Žegar heildarleigutekjur af einstökum ķbśšum nį ekki hlunnindamati hśsnęšis, sbr. 118. gr., skal reikna leiguna til tekna meš žvķ mati. Af ķbśšarhśsnęši sem skattašili į og notar til eigin žarfa skal hvorki reikna tekjur né gjöld. (2)

  3. Vextir, veršbętur, afföll og gengishagnašur, sbr. 8. gr.

  4. Aršur af hlutum og hlutabréfum ķ félögum, sbr. 11. gr.

  5. Fé sem félög žau sem um ręšir ķ 2. tölul. 1. mgr. 2. gr. fęra félagsašilum sķnum til sér­eignar ķ stofnsjóši vegna višskipta žeirra.

  6. Fé sem félög žau sem um ręšir ķ 2. tölul. 1. mgr. 2. gr. greiša félagsašilum sķnum vegna višskipta žeirra, enda séu žessi višskipti ķ tengslum viš atvinnurekstur eša sjįlf­stęša starfsemi félagsašilans eša sé variš til fjįrfestingar ķ eignum sem notašar eru ķ atvinnurekstri.

  7. Fé sem félög žau sem um ręšir ķ 4. tölul. 1. mgr. 2. gr. greiša félagsašilum sķnum śt ķ hlutfalli viš višskipti žeirra eša fęra žeim til séreignar, hvort heldur ķ stofnsjóš eša į annan hįtt.

  8. Hagnašur af sölu eigna, sbr. 12.-27. gr.

  9. Sérhverjar ašrar tekjur eša ķgildi tekna sem eigi eru sérstaklega undanskildar ķ lögum žessum eša sérlögum.

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 174/2006. 2)Sbr. 5. gr. laga nr. 146/2012. 3)Sbr. 4. tölul. 25. gr. laga nr. 88/2015. *1)Sjį lög nr. 2/1995. *2)Sjį lög nr. 138/1994. 3*)Sjį lög nr. 100/2007. *4)Sjį lög nr. 99/2007. *5)Sjį lög nr. 45/2015.

Skattskyldir vextir, afföll og gengishagnašur.
8. gr. 

(1)  Til tekna sem vextir, afföll og gengishagnašur skv. 3. tölul. C-lišar 7. gr. teljast:
  1. Vextir af innstęšum ķ innlendum bönkum, sparisjóšum og innlįnsdeildum samvinnu­fél­aga, į póstgķróreikningum og orlofsfjįrreikningum svo og vextir af veršbréfum sem hlišstęšar reglur gilda um samkvęmt sérlögum. Meš vöxtum teljast įfallnar veršbętur į höfušstól og vexti, veršbętur į inneignir og kröfur sem bera ekki vexti og happ­dręttisvinningar sem greiddir eru ķ staš vaxta.

  2. Vextir af stofnsjóšseign ķ félögum skv. 2. tölul. 1. mgr. 2. gr.

  3. Vextir hjį innlendum og erlendum ašilum af sérhverjum öšrum innstęšum og inn­eignum en um getur ķ 1. og 2. tölul., žar meš taldir vextir af vķxlum, veršbréfum og öllum öšrum kröfum sem arš bera eša vexti. Meš vöxtum teljast einnig įfallnar verš­bętur og happdręttisvinningar į sama hįtt og um getur ķ 1. tölul.

  4. Afföll af keyptum veršbréfum, vķxlum og sérhverjum öšrum kröfum. Afföllin skal reikna til tekna meš hlutfallslegri fjįrhęš įr hvert eftir afborgunartķma. Sé krafan lįtin af hendi įšur en afborgunartķma er lokiš telst sį hluti affallanna, sem ekki hefur žegar veriš tekjufęršur en fęst endurgreiddur ķ sölu- og afhendingarverši, til tekna ķ einu lagi į afhendingar- eša söluįri.

  5. Gengishagnašur af hvers konar eignum ķ erlendum veršmęli į žvķ įri sem gengis­breyting į sér staš og mišast viš kaupgengi hlutašeigandi erlends gjaldeyris ķ įrslok. (1)

    Frį gengishagnaši įrsins skal draga gengistap, sbr. 4. tölul. 1. mgr. 49. gr., og fęra mis­muninn til tekna sem gengishagnaš [meš jafnri fjįrhęš į žrjś įr frį og meš žvķ reikningsįri žegar gengishagnašur fellur til].1) (2)
     

(2)  Til tekna sem vextir, sbr. 1. mgr., af kröfum eša inneignum, sem ekki eru tengdar atvinnu­rekstri eša sjįlfstęšri starfsemi, teljast vextir sem greiddir eru eša eru greišslukręfir og greiddar veršbętur į afborganir og vexti. Til tekna ķ žessu sambandi telst enn fremur gengishękkun hlutdeildarskķrteina, svo og hvers kyns gengishagnašur og afföll af keyptum veršbréfum, vķxlum og sérhverjum öšrum kröfum og hvers kyns ašrar tekjur af peningalegum eignum. Įkvöršun tekna skal vera žannig:
  1. Vextir af reikningum ķ innlįnsstofnunum skulu teljast til tekna žegar žeir eru fęršir eiganda til eignar į reikningi. Žó skulu vextir af reikningum žar sem höfušstóll og vextir eru bundnir til lengri tķma en 36 mįnaša ekki teljast til tekna fyrr en žeir eru greiddir eša greišslukręfir.

  2. Vextir af kröfu skulu teljast til tekna žegar žeir eru greiddir eša greišslukręfir.

  3. Afföll, ž.e. mismunur į uppreiknušu nafnverši kröfu į kaupdegi aš frįdregnu kaup­verši hennar, skal fęra til tekna ķ hlutfalli viš afborganir nafnveršs žegar žęr greišast.

  4. [Innleystur gengishagnašur af hvers konar innlįnsreikningum og kröfum ķ erlendri mynt į žvķ įri sem innlausn į sér staš skal fęršur til tekna og mišast viš mismun į kaupgengi hlutašeigandi erlends gjaldeyris frį 1. janśar 2010 eša sķšar og į śttektar- eša greišsludegi. Heimilt er aš jafna saman gengishagnaši og gengistapi hvers innlįnsreiknings fyrir sig innan įrsins.]2)3) 

  5. Vextir, aršur og önnur įvöxtun af lķfeyristryggingum, söfnunartryggingum, einstaklinga hjį lķftryggingafélögum skulu teljast til tekna žegar slķkar tekjur koma til greišslu, nema aš žvķ leyti sem lķfeyristryggingar, söfnunartryggingar, verša skatt­lagšar sem tekjur samkvęmt öšrum įkvęšum laga žessara.

  6. Vextir, veršbętur og önnur įvöxtun af lķfeyrissparnaši samkvęmt lögum um skyldu­tryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša*1) teljast til tekna sem lķfeyrir skv. A-liš 7. gr. žegar slķkar greišslur eru greiddar śt.

  7. Vextir af stofnsjóšseign ķ félögum skv. 2. tölul. 1. mgr. 2. gr. skulu teljast til tekna žegar žeir eru fęršir eiganda til eignar eša rįšstöfunar.

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 61/2008. Breytingin kom til framkvęmda viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2010. 2)Sbr. 2. gr. laga nr. 128/2009. 3)Sbr. 1. gr. laga nr. 165/2010. *1)Sjį lög nr. 129/1997.

Kaup į hlutabréfum samkvęmt kauprétti.
9. gr. 

Tekjur skv. 1. tölul. A-lišar 7. gr., vegna kaupa manns į hlutabréfum samkvęmt kauprétti sem hann hefur öšlast vegna starfa fyrir annan ašila, sbr. žó 10. gr., skulu įkvešnar eins og kvešiš er į um ķ žessari grein. Til skattskyldra tekna telst mismunur į kaupverši samkvęmt kaupréttarsamningi og gangverši bréfanna žegar kaupréttur er nżttur. [Skattlagningu samkvęmt žessari grein skal frestaš žar til bréfin eru seld.]1) Meš gangverši er įtt viš skrįš markašsverš ķ kauphöll eša į skipulegum tilbošsmarkaši žegar kaupréttur er nżttur. Ef hlutabréf ķ félagi eru ekki skrįš ķ kauphöll skal miša viš gangverš žeirra ķ višskiptum, annars bókfęrt verš eigin fjįr samkvęmt sķšasta endurskošaša įrsreikningi eša įrshluta­reikningi viškomandi félags.
1)Sbr. 1. gr. laga nr. 79/2016.

 10. gr.

 (1)   Tekjur skv. 9. gr. skulu skattlagšar sem fjįrmagnstekjur skv. C-liš 7. gr. sé eftirfarandi skilyršum fullnęgt:

  1. Kaupréttur aš hlutabréfum eša hlutum ķ viškomandi félagi hafi nįš til allra starfs­manna. Hlutabréfum og hlutum starfsmanna skulu fylgja sömu réttindi og öšrum hluta­bréfum eša hlutum félags.

  2. Starfsmašur hafi veriš ķ föstu starfi hjį félaginu eša ķ öšru félagi ķ sömu félaga­samstęšu, sbr. lög um įrsreikninga.*1)

  3. Aš lįgmarki 12 mįnušir žurfa aš lķša frį gerš samnings um kauprétt žar til hann er nżttur.

  4. Kaupverš sé eigi lęgra en vegiš mešalverš ķ višskiptum meš hluti/hlutabréf félags tķu heila višskiptadaga fyrir samningsdag ef slķk višskipti hafa veriš skrįš ķ kauphöll. Ef slķk skrįning hefur ekki įtt sér staš skal miša viš gangverš eins og žaš er skilgreint ķ  9. gr.

  5. Starfsmašur eigi hlutabréfin eša hlutina ķ tvö įr eftir aš kaupréttur er nżttur.

  6. Samningur um kauprétt sé ekki framseljanlegur.

  7. Hįmark kaupa hvers starfsmanns sé samanlagt 600.000 kr. į įri mišaš viš kaupverš sam­kvęmt samningi.

  8. Félag sem hefur ķ hyggju aš veita starfsmönnum kauprétt hafi sent rķkisskattstjóra fyrir fram til stašfestingar įętlun um kauprétt starfsmanna įsamt upplżsingum um framan­greind atriši ķ žvķ formi sem hann įkvešur.*2)

(2)  Ķ lok hvers įrs skal senda [rķkisskattstjóra]1) upplżsingar um žį starfsmenn sem hafa nżtt kauprétt į įrinu samkvęmt stašfestri įętlun įsamt upplżsingum um kaupverš bréfanna. Upplżsingar skulu veittar ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.

(3)  Tekjur samkvęmt žessari grein koma til skattlagningar žegar starfsmašur selur hluta­bréfin. Teljast žęr mismunur į upphaflegu kaupverši og söluverši žeirra. Sį mismunur telst ekki til rekstrarkostnašar ķ skilningi 31. gr. laganna.

(4)  Kaup į hlutabréfum samkvęmt žessari grein veita ekki rétt til frįdrįttar frį tekjum skv. 1. tölul. B-lišar 1. mgr. 30. gr.

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 136/2009. *1)Sjį lög nr. 3/2006. *2)Sjį leišbeiningar rķkisskattstjóra um įętlanir fyrirtękja sem veita starfsmönnum kaup­rétt į hlutabréfum og stašfestingu rķkisskattstjóra į žeim įętlunum.

Skattskyldur aršur.
11. gr.

(1) Til aršs af hlutum og hlutabréfum ķ félögum, sem um ręšir ķ 1. tölul. 1. mgr. 2. gr., telst auk venjulegrar aršgreišslu sérhver afhending veršmęta til hlutareiganda meš takmarkaša eša ótakmarkaša įbyrgš eša hluthafa er telja veršur sem tekjur af hlutareign žeirra ķ félaginu. Til aršs telst ekki śthlutun jöfnunarhlutabréfa samkvęmt lögum um einkahlutafélög,*1) lögum um hlutafélög*2) og lögum um samvinnufélög*3) sem hafa ekki ķ för meš sér breytta eignar­hlutdeild hlutareiganda eša hluthafa eša hękkun séreignarhluta félagsašila ķ A-deild stofn­sjóšs samvinnufélaga eša samvinnuhlutabréf sem félagsašilum eru afhent viš slķka hękkun séreignarhluta ķ samvinnufélagi samkvęmt lögum um samvinnufélög*3). [[---]]1)3)4)

(2) Śthlutun veršmęta skv. 1. mgr. til hluthafa eša hlutareiganda sem jafnframt er starfs­mašur félags, eša tengds félags, telst vera laun skv. 1. tölul. A-lišar 7. gr. ef hśn er óheimil samkvęmt lögum um hlutafélög*2) eša lögum um einkahlutafélög*1). Ef śthlutun til annarra en starfsmanna er óheimil samkvęmt lögum um hlutafélög*2) eša lögum um einka­hlutafélög*1) skal skattleggja śthlutunina sem tekjur skv. 4. tölul. A-lišar 7. gr. Ef slķk śthlutun į sér staš til [samlagsfélags eša]2) sameignarfélags, žar sem einn sameigenda er hluthafi, stjórnarmašur eša starfsmašur félagsins sem śthlutar veršmętum, skal śthlutunin teljast til tekna hjį honum skv. 1. tölul. A-lišar 7. gr.

(3) Aršur af eigin hlutum eša hlutabréfum telst hvorki til tekna né gjalda hjį hlutafélagi eša samlagshlutafélagi.

(4) Nś er félagi sem um ręšir ķ 1. tölul. 1. mgr. 2. gr. slitiš įn žess aš um sameiningu félaga sé aš ręša, sbr. 51. gr., og skal žį teljast til aršs śthlutun viš félagsslit sem er umfram kaup­verš bréfanna. Einnig telst til aršs lękkun hlutafjįr, sem er greidd śt til hluthafa, umfram kaupverš. Hafi ašili eignast hlutabréfin fyrir įrslok 1996 er honum heimilt aš miša viš upp­haflegt kaupverš hlutabréfanna žegar žaš hefur veriš hękkaš samkvęmt veršbreytingar­stušli fyrir hvert įr til įrsloka 1996, eša jöfnunarveršmęti hlutabréfanna, sbr. 3. mgr. 18. gr., sé žaš hęrra.

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 128/2009. 2)Sbr. 2. gr. laga nr. 165/2010. 3)Sbr. 1. gr. laga nr. 73/2011. 4)Sbr. 3. gr. laga nr. 142/2013. *1)Sjį lög nr. 138/1994. *2)Sjį lög nr. 2/1995. *3)Sjį lög nr. 22/1991.

Sameiginleg įkvęši um söluhagnaš eigna.
12. gr.

(1) Söluhagnašur eigna [ž.m.t. hagnašur af uppgjöri afleišusamninga],1) telst mismunur į söluverši žeirra og stofnverši, aš teknu tilliti til fenginna fyrninga og įšur fengins söluhagnašar eftir žvķ sem nįnar er įkvešiš ķ 13.–27. gr.
 
(2) Stofnverš eigna telst kostnašarverš žeirra, ž.e. kaup- eša framleišsluverš, įsamt kostn­aši viš endurbętur, breytingar eša endurbyggingu og sérhverjum öšrum kostnaši sem į eignirnar fellur, en aš frįdregnum óendurkręfum styrkjum, afslįttum, eftirgjöfum skulda og skaša­bótum sem til falla ķ sambandi viš kaup žeirra, framleišslu, breytingar eša endurbętur.
 
(3) Viš įkvöršun söluhagnašar af fyrnanlegum eignum sem skattašili hefur eignast fyrir lok reikningsįrsins 2001 skal stofnverš įkvaršast ķ samręmi viš endurmat žessara eigna og fengnar fyrningar viš framtalsgerš į įrinu 2002. Sama gildir um stofnverš ófyrnanlegra eigna sem notašar eru ķ atvinnurekstri og eigna sem ekki hafa veriš teknar ķ notkun ķ lok reiknings­įrsins 2001, sbr. 34. gr.
 
(4) Viš įkvöršun söluhagnašar af ófyrnanlegum eignum sem einstaklingur hefur eignast fyrir įrslok 2001 og ekki eru tengdar atvinnurekstri hans skal stofnverš žeirra hękkaš samkvęmt veršbreytingarstušli fyrir hvert įr til įrsloka 2001.

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 142/2013.

Söluhagnašur eigna sem heimilt er aš fyrna.
13. gr.

(1) Hagnašur af sölu eigna, sem heimilt er aš fyrna skv. 33. gr., og af sölu réttinda, sem tengd eru žessum eignum, telst aš fullu til skattskyldra tekna į söluįri og skiptir ekki mįli hve lengi skattašili hefur įtt hina seldu eign. 
 
(2) Hagnašur af sölu žessara eigna telst mismunur į söluverši žeirra annars vegar og stofn­verši žeirra, aš frįdregnum įšur fengnum fyrningum hins vegar.

14. gr.

Į žvķ įri sem skattskyldur söluhagnašur eigna skv. 13. gr. fęrist til tekna er skattašila heimilt aš fyrna eignir, sem fyrnanlegar eru skv. 33. gr., um fjįrhęš sem nemur hinum skatt­skylda söluhagnaši. Eigi skattašili ekki eignir, sem hann getur fyrnt į žennan hįtt į žvķ įri žegar sala fer fram, getur hann fariš fram į frestun skattlagningar į söluhagnaši um tvenn įramót, enda afli hann sér eigna sem fyrna mį skv. 33. gr. innan žess tķma og fyrni žęr um fjįrhęš sem nemur hinum skattskylda söluhagnaši. Ef eignanna er ekki aflaš innan tilskilins tķma telst söluhagnašurinn meš skattskyldum tekjum į öšru įri frį žvķ er hann myndašist aš višbęttu 10% įlagi. Fyrning eša frestun tekjufęrslu samkvęmt žessari mįlsgrein kemur žvķ ašeins til greina aš yfirfęranleg rekstrartöp hafi veriš jöfnuš.

Söluhagnašur eigna sem ekki er heimilt aš fyrna.
15. gr.

(1) Hagnašur af sölu fasteigna, sem ekki er heimilt aš fyrna skv. 33. gr., žar meš talin ófyrnanleg mannvirki, lönd, lóšir, ófyrnanleg nįttśruaušęfi og réttindi tengd žessum eignum, svo sem lóšarréttindi, telst aš fullu til skattskyldra tekna į söluįri og skiptir ekki mįli hve lengi skattašili hefur įtt hina seldu eign.

(2) Hagnašur af sölu žessara eigna telst mismunur į söluverši žeirra annars vegar og stofn­verši žeirra aš frįdregnum įšur fengnum nišurfęrslum skv. 32. gr. og söluhagnaši, sbr. 4. mgr. žessarar greinar og 4. mgr. 12. gr., hins vegar. Ef skattašili hefur eignast hina seldu eign fyrir įrslok 1978 er honum heimilt aš nota gildandi fasteignamat ķ įrslok 1979 ķ staš stofn­veršs. Frį fasteignamati leigulóšar ķ žessu sambandi skal draga afgjaldskvašarveršmęti, sbr. 2. mgr. 1. tölul. 73. gr.
 
(3) [Mönnum utan atvinnurekstrar]1) er jafnan heimilt aš telja helming söluveršs til skattskyldra tekna ķ staš sölu­hagnašar skv. 2. mgr.
 
(4)   Skattašili getur fariš fram į frestun skattlagningar söluhagnašar af landi bśjarša og ófyrnanlegum nįttśruaušęfum į bśjöršum um tvenn įramót frį söludegi, enda afli hann sér sams konar eignar eša ķbśšarhśsnęšis til eigin nota ķ staš hinnar seldu innan žess tķma og fęrist žį söluhagnašurinn til lękkunar stofn­verši hinnar nżju eignar. Nemi stofnverš hinnar nżju eignar lęgri fjįrhęš en söluhagn­ašinum telst mismunurinn til skattskyldra tekna. Žessi mešferš söluhagnašar er žvķ ašeins heimil aš seljandi hafi haft bśrekstur į hinni seldu eign aš ašalstarfi ķ a.m.k. fimm įr į sķšastlišnum įtta įrum nęst į undan söludegi og stundi bśrekstur į sama hįtt į hinni keyptu bśjörš eša noti hiš keypta hśsnęši fyrir eigin ķbśš ķ a.m.k. tvö įr eftir kaupdag. Ef žessum skilyršum er ekki fullnęgt telst söluhagnašurinn meš skattskyldum tekjum žess įrs žegar skilyršiš er rofiš, aš višbęttu 10% įlagi. Frestun tekjufęrslu kemur žvķ ašeins til greina aš yfirfęranleg rekstrartöp hafi veriš jöfnuš.
 
(5) Hagnašur af sölu žeirra réttinda sem um ręšir ķ 48. gr. telst aš fullu til tekna į söluįri og skiptir ekki mįli hve lengi skattašili hefur įtt hin seldu réttindi. Hagnašur af sölu telst mis­munur į söluverši og kaupverši eftir aš frį žvķ hafa veriš dregnar fengnar fyrningar og nišur­fęrsla skv. 6. mgr. Žegar įkveša skal hagnaš af sölu aflahlutdeildar eša sambęrilegra réttinda ķ sjįvarśtvegi skal į hverjum tķma litiš svo į aš fyrst sé seldur sį hluti aflahlutdeildar ķ sömu fisktegund sem skattašili keypti fyrst en śthlutašri aflahlutdeild sé rįšstafaš eftir aš öll keypt aflahlutdeild ķ tegundinni hefur veriš seld.
 
(6) Į žvķ įri sem skattskyldur hagnašur af sölu aflahlutdeildar eša sambęrilegra réttinda ķ sjįvarśtvegi skv. 5. mgr. fęrist til tekna er skattašila heimilt aš fęra nišur stofnverš aflahlut­deildar, sem keypt hefur veriš į tekjuįrinu eša į sķšustu 12 mįnušum įšur en salan fór fram, um fjįrhęš sem nemur hinum skattskylda söluhagnaši. Žį getur skattašili fariš fram į frestun skattlagningar söluhagnašarins um tvenn įramót, enda kaupi hann aflahlutdeild ķ sjįvarśtvegi innan žess tķma og fęri hana nišur um fjįrhęš sem nemur hinum skattskylda söluhagnaši. Ef aflahlutdeild er ekki keypt innan tilskilins tķma samkvęmt žessari mįlsgrein telst sölu­hagnašurinn meš skattskyldum tekjum į öšru įri frį žvķ er hann myndašist, aš višbęttu 10% įlagi. Nišurfęrsla eša frestun tekjufęrslu samkvęmt žessari mįlsgrein er žvķ ašeins heimil aš yfirfęranleg rekstrartöp hafi veriš jöfnuš.
 
(7) Įkvęši žessarar greinar gilda ekki um söluhagnaš af ķbśšarhśsnęši sem er undir stęršar­mörkum žeim er greinir ķ 17. gr. og er ķ eigu manna, sbr. 5. mgr. žeirrar greinar.

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 164/2008.

16. gr.

(1) Hagnašur af sölu lausafjįr, sem eigi er heimilt aš fyrna skv. 33. gr., annars en hlutabréfa og eignarhluta ķ samlögum og sameignarfélögum, telst aš fullu til skattskyldra tekna į söluįri, og skiptir ekki mįli hve lengi skattašili hefur įtt hina seldu eign. Hagnašur af sölu žessara eigna telst mismunur į söluverši žeirra og stofnverši, sbr. 4. mgr. 12. gr.

(2) Hagnašur manns af sölu lausafjįr, sem ekki er notaš ķ atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starf­semi, telst žó ekki til tekna, enda geri hann lķklegt aš sala žess falli ekki undir atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi hans eša aš eignarinnar hafi ekki veriš aflaš ķ žeim tilgangi aš selja hana aftur meš hagnaši, sbr. 21. gr.

[(3) Söluhagnašur af afleišum [---]2) telst įvallt til skattskyldra tekna į söluįri.] 1)

1)
Sbr. 5. gr. laga nr. 142/2013. 2)Sbr. 2. gr. laga nr. 33/2015.

Söluhagnašur af ķbśšarhśsnęši.
17. gr.

(1) Hagnašur af sölu ķbśšarhśsnęšis telst aš fullu til skattskyldra tekna į söluįri hafi mašur įtt hiš selda hśsnęši skemur en tvö įr, en hafi hann įtt hiš selda ķ tvö įr eša lengur telst sölu­hagnašurinn ekki til skattskyldra tekna. Įkvęši žessarar greinar gilda ašeins um sölu ķbśšar­hśsnęšis sem er ķ eigu manna og ašeins aš žvķ marki sem heildarrśmmįl ķbśšar­hśsnęšis seljanda fer ekki fram śr 600 m3 į söludegi ef um einstakling er aš ręša en 1.200 m3 ef hjón, sbr. 62. gr., eiga ķ hlut [žó ekki žegar um er aš ręša ķbśšarhśsnęši til eigin nota].4) Stęršarmörk žau sem gilda fyrir hjón gilda einnig um sölu eftirlifandi maka į ķbśšarhśsnęši sem var ķ eigu hjónanna. Um söluhagnaš af ķbśšarhśsnęši umfram žessi mörk gilda įkvęši 15. gr. [---]1) Selji mašur ķbśšarhśsnęši innan įrs frį žvķ aš hann keypti annaš hśsnęši eša innan tveggja įra frį žvķ aš hann hóf byggingu nżs ķbśšar­hśsnęšis, skal viš įkvöršun į heildarrśmmįli ķbśšarhśsnęšis ķ eigu seljanda viš sölu miša viš žaš heildarrśmmįl ķbśšarhśsnęšis er var ķ eigu seljanda įšur en hann keypti nżrra hśs­nęši eša hóf byggingu žess, enda sé söluandviršinu variš til fjįrmögnunar į hinu nżja hśs­nęši.
 
(2) Mašur getur fariš fram į frestun söluhagnašar um tvenn įramót frį söludegi. Kaupi hann annaš ķbśšarhśsnęši eša hefji byggingu ķbśšarhśsnęšis [hér į landi eša ķ öšru ašildarrķki į Evrópska efnahagssvęšinu, ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum]1) ķ staš žess selda innan žess tķma fęrist söluhagnašurinn til lękkunar stofnverši hinnar nżju eignar. Nemi stofnverš hinnar nżju eignar lęgri fjįrhęš en söluhagnašinum innan žessara tķmamarka telst mismunurinn til skatt­skyldra tekna į kaupįri hinnar nżju eignar. Ef eignarinnar er ekki aflaš innan tilskilins tķma telst söluhagnašurinn meš skattskyldum tekjum į öšru įri frį žvķ er hann myndašist.
 
(3) Hagnašur af sölu ķbśšarhśsnęšis telst mismunur į söluverši og stofnverši aš frįdregnum įšur fengnum söluhagnaši, sbr. 2. mgr. žessarar greinar og 4. mgr. 12. gr.
 
(4) Žegar mašur selur ķbśšarhśsnęši sem hann hefur byggt eša endurbętt og salan fer fram innan tveggja įra frį žvķ sķšast var lagt ķ byggingarkostnaš skal einungis sį hluti sölu­hagn­ašarins teljast skattskyldur sem svarar til žess hlutfalls af heildarbyggingarkostnaši sem ķ var lagt innan tveggja įra frį söludegi.
 
(5) Falli sala ķbśšarhśsnęšis bęši undir įkvęši žessarar greinar og 15. gr. skal söluhagnaši skipt til skattlagningar ķ sama hlutfalli og er milli žess rśmmįls ķbśšarhśsnęšis sem seljandi įtti umfram 600 m3 į söludegi eša 1.200 m3, eftir žvķ sem viš į, sbr. 1. mgr., og heildar­rśmmįls hins selda hśsnęšis.
 
(6) [Rįšherra]3) skal įkveša meš reglugerš hvernig reikna skuli rśmmįl ķbśšar­hśsnęšis samkvęmt žessari grein.
 
(7) Viš śtreikning į söluhagnaši af ķbśšarhśsnęši skal ekki telja til stofnveršs eignaauka vegna vinnu utan venjulegs vinnutķma viš byggingu ķbśšarhśsnęšis til eigin nota.
 
(8) Įkvęši žessarar greinar gilda um ķbśšarhśsnęši įn tillits til byggingarstigs og nį einnig til lóša eša lóšarréttinda sem slķku hśsnęši fylgja, enda sé lóšin innan žeirra stęršarmarka sem almennt gerist um ķbśšarhśsalóšir. Um söluhagnaš lóšar umfram žessi mörk gilda įkvęši 15. gr. [Įkvęši žessarar greinar gilda einnig um hagnaš af sölu bśseturéttar [og sölu ķbśšarhśsnęšis śr dįnarbśi manns enda séu uppfyllt framangreind skilyrši um eignarhaldstķma og stęršarmörk.]2)]1)

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 164/2008. 2)Sbr. 3. gr. laga nr. 165/2010. 3)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 4)Sbr. 1. gr. laga nr. 124/2015.

Söluhagnašur af eignarhlutum ķ félögum.
18. gr.

(1) Hagnašur af sölu hlutabréfa [---]1)2) telst aš fullu til skattskyldra tekna į söluįri og skiptir ekki mįli hve lengi skattašili hefur įtt hin seldu hlutabréf. [Hagnašur einstaklings utan atvinnurekstrar vegna višskipta meš breytanleg skuldabréf sem breytt hefur veriš ķ hlutabréf į lęgra verši en nemur markašsverši bréfanna, sbr. 47.–49. gr. laga um hlutafélög, nr. 2/1995, og 31.–32. gr. laga um einkahlutafélög, nr. 138/1994, telst til skattskyldra fjįrmagnstekna žegar hlutabréfin eru seld.]4)

(2) Hagnašur af sölu hlutabréfa [---]1)2) telst mismunur į söluverši žeirra annars vegar og kaupverši žeirra hins vegar, sbr. žó 4. mgr. Žó skal kaupverš hlutabréfa ķ eigu rekstrarašila, žar meš tališ einstaklinga, ķ įrslok 2001 įkvaršast sem upphaflegt kaupverš žeirra žegar žaš hefur veriš hękkaš samkvęmt veršbreytingarstušli fyrir hvert įr til įrsloka 2001, enda séu hluta­bréfin eignfęrš ķ atvinnurekstrinum. Kaupverš hlutabréfa, sem skattašili hefur eignast viš samruna hlutafélaga skv. 51. gr., skal įkvaršast jafnt kaupverši žeirra hlutabréfa er hann lét af hendi. Kaupverš hlutabréfa ķ B-deild stofnsjóšs samvinnufélags sem skattašili hefur eignast viš sértękt endurmat A-deildar stofnsjóšs samkvęmt brįšabirgšaįkvęši ķ lögum um sam­vinnufélög*1) skal įkvaršast jafnt fjįrhęš hękkunar séreignarsjóšshluta A-deildar yfirfęršs stofnsjóšs. Kaupverš hlutabréfa sem seljandi hefur eignast vegna kaupréttar skv. 9. gr. skal įkvaršast jafnt gangverši žvķ sem lagt var til grundvallar viš įkvöršun tekna samkvęmt žvķ įkvęši. Žegar įkveša skal hagnaš af sölu hlutabréfa skal kaupverš hvers hlutabréfs teljast jafnt mešalkaupverši allra hlutabréfa sömu tegundar į hendi sama eiganda.

(3) Jöfnunarveršmęti hlutabréfa hjį žeim félögum sem skrįš voru, sbr. 1. tölul. 1. mgr. 2. gr., ķ įrslok 1996 skal vera nafnverš hlutabréfanna ķ įrslok 1996 aš višbęttri žeirri fjįrhęš sem heimilt vęri aš gefa śt af jöfnunarhlutabréfum samkvęmt žeim reglum sem giltu ķ įrslok 1996. Hafi hlutafélag ekki gefiš śt jöfnunarhlutabréf eša, ef um einkahlutafélag er aš ręša, tilkynnt nżtt nafnverš til hlutafélagaskrįr, eša gert [rķkisskattstjóra]3) grein fyrir śtreikningi jöfnunar­veršmętis ķ sķšasta lagi ķ įrslok 1999, skal jöfnunarveršmętiš viš sölu bréfanna vera nafn­verš hlutabréfanna ķ įrslok 1996. Rķkisskattstjóri skal birta meš ašgengilegum hętti jöfnunar­stušul fyrir hlutabréf eša hluti ķ félögum, ž.e. hlutfall jöfnunarveršmętis, sem [rķkisskattstjóri]3) hefur stašfest samkvęmt žessari grein, og nafnveršs hlutabréfa eša hluta ķ félögum.
 
(4) Viš sölu į hlutabréfum, sem seljandi hefur eignast fyrir įrslok 1996, skal skattskyldur söluhagnašur vera söluverš žeirra aš frįdregnu jöfnunarveršmęti, sbr. 3. mgr., eša upphaf­legu kaupverši hlutabréfanna žegar žaš hefur veriš hękkaš samkvęmt veršbreytingar­stušli fyrir hvert įr til įrsloka 1996 ef žaš er hęrra. Žó skal kaupverš hlutabréfa ķ eigu rekstrarašila, žar meš tališ einstaklinga, ķ įrslok 1996 įkvaršast sem upphaflegt kaupverš žeirra eša jöfnunarveršmęti žegar žaš hefur veriš hękkaš samkvęmt veršbreytingarstušli fyrir hvert įr til įrsloka 2001, enda séu hlutabréfin eignfęrš ķ atvinnurekstrinum.
 
(5) [---]1)
 
(6) Hagnašur manns af sölu hlutabréfa, sem hann hefur keypt į įrunum 1990 - 1996 ķ félögum sem rķkisskattstjóri hefur į söluįri bréfanna veitt stašfestingu um aš uppfylli skilyrši III. kafla laga nr. 9/1984*2), telst žó ekki til skattskyldra tekna hafi hin seldu hlutabréf veriš ķ eigu mannsins ķ full fjögur įr. Hįmark skattfrjįls hagnašar samkvęmt žessari mįlsgrein er 367.625 kr. Um hagnaš umfram skattfrjįlst hįmark og um hagnaš af sölu hlutabréfa, sem mašur hefur keypt į įrinu 1989 eša fyrr eša į įrinu 1997 eša sķšar, fer eftir įkvęšum 1. mgr.
 
(7) Viš sölu hlutabréfa ķ sparisjóši, sem breytt hefur veriš ķ hlutafélag samkvęmt lögum um fjįrmįlafyrirtęki*3), skal skattskyldur söluhagnašur žeirra bréfa sem stofnfjįreigandi fékk ķ skiptum fyrir stofnbréf sķn vera söluverš bréfanna aš frįdregnu kaupverši žeirra. Kaupverš hlutabréfa ķ eigu stofnfjįreigenda skal įkvešiš sem stofnfé sjóšsins endurmetiš til įrsloka 1996, samkvęmt lögum um fjįrmįlafyrirtęki*3), aš višbęttu innborgušu stofnfé frį žeim tķma žar til sparisjóšnum var breytt ķ hlutafélag. Kaupverš hlutabréfa sem rekstrarašili hefur fengiš afhent sem stofnfjįreigandi skal žó įkvaršaš sem kaupverš samkvęmt framangreindu žegar žaš hefur veriš hękkaš samkvęmt veršbreytingarstušli frį įrslokum 1996 til įrsloka 2001, enda hafi hlutabréfin veriš eignfęrš ķ atvinnurekstrinum. Kaupverš hlutabréfa ķ sparisjóši sem sjįlfseignarstofnun hefur eignast samkvęmt lögum um fjįrmįlafyrirtęki*3) įkvaršast sem raunvirši hreinnar eignar sparisjóšsins ķ įrslok 1996 aš frįdregnu kaupverši hlutabréfa ķ eigu stofnfjįreigenda, sbr. framangreint. Raunvirši hreinnar eignar skal įkvešiš samkvęmt žeim reglum sem gilda um įkvöršun į jöfnunarveršmęti hlutabréfa, sbr. 3. mgr.

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 38/2008. 2)Sbr. 4. gr. laga nr. 128/2009. 3)Sbr. 1. gr. laga nr. 136/2009. 4)Sbr. 2. gr. laga nr. 79/2016*1)Sjį lög nr. 22/1991. *2)Lög nr. 9/1984 voru felld śr gildi meš lögum nr. 154/1998. *3)Sjį lög nr. 161/2002.

19. gr.

(1)Hagnašur af sölu eignarhluta ķ samlögum og sameignarfélögum telst aš fullu til skatt­skyldra tekna į söluįri og skiptir ekki mįli hve lengi skattašili hefur įtt hina seldu eign.

(2) Hagnašur af sölu eignarhluta telst mismunur į söluverši hans annars vegar og kaupverši hins vegar. Kaupverš eignarhluta ķ hendi seljanda įkvešst sem hlutur hans ķ eigin fé félagsins ķ byrjun žess įrs sem salan fer fram į eša sem raunverulegt kaupverš aš frįdreginni eigin śttekt, sé žaš hęrra. Til eigin fjįr ķ žessu sambandi telst [framtalsskyld]2) hrein eign félagsins aš meštöldu stofnfé.

(3) Žó skal [kaupverš]1) eignarhluta ķ samlögum og sameignarfélögum sem seljandi hefur eignast fyrir įrslok 2001 įkvaršast sem hlutur hans ķ eigin fé félagsins ķ byrjun įrs 2001 eša sem raunverulegt kaupverš aš frįdreginni eigin śttekt, sé žaš hęrra, žegar kaupverš og eigin śttekt hefur veriš hękkaš samkvęmt veršbreytingarstušli fyrir hvert įr til įrsloka 2001.

 1)Sbr. 1. gr. laga nr. 143/2003. 2)Sbr. 6. gr. laga nr. 129/2004.

Żmis įkvęši um söluhagnaš.
20. gr.

Söluverš eigna telst heildarandvirši žeirra aš frįdregnum beinum kostnaši viš söluna.

21. gr.

Falli sala eigna undir atvinnurekstur skattašila eša hafi eigna veriš aflaš ķ žeim tilgangi aš selja žęr aftur meš hagnaši telst hagnašur af sölu žeirra įvallt aš fullu til skattskyldra tekna į söluįri. Meš sama hętti telst söluhagnašur af rekst­rar­vörubirgšum og öšrum hliš­stęšum eignum sem ętlašar eru til notkunar ķ atvinnu­rekstri įvallt til skattskyldra tekna.

22. gr.

Bętur vegna altjóns eša eignarnįms teljast söluverš eigna og reiknast söluhagnašur og fer um mešferš hans eftir įkvęšum 12.-27. gr. eftir žvķ sem viš į. Ķ slķkum tilvikum er skatt­ašila žó heimilt aš fęra skattskyldan söluhagnaš til tekna meš jöfnum fjįrhęšum į allt aš fimm įrum, ķ fyrsta sinn į söluįri. Ef um er aš ręša eign sem ekki er heimilt aš fyrna er heimilt aš verja söluhagnašinum til öflunar sams konar eignar innan žriggja įra. Sölu­hagnašurinn telst žį ekki til tekna en fęrist til lękkunar stofnverši hinnar nżju eignar. Nemi stofn­verš hinnar nżju eignar lęgri fjįrhęš en söluhagnašinum telst mismunurinn til skattskyldra tekna.

23. gr.

Hafi skattašili eignast selt ķbśšarhśsnęši viš arftöku, žar meš talda fyrirframgreišslu arfs, skal viš įkvöršun eignartķma viš sölu miša viš samanlagšan eignartķma arfleifanda og arftaka.

24. gr.

(1) Tap į sölu eigna, sem ekki eru notašar ķ atvinnurekstri, er ekki heimilt aš draga frį skatt­skyldum tekjum. Įšur en skattskyldur hagnašur af sölu eigna er įkvešinn mį skattašili žó draga frį heildarhagnašinum žaš tap sem hann kann aš hafa oršiš fyrir vegna sölu sams konar eigna į sama įri.

(2) Tap į sölu eigna sem notašar eru ķ atvinnurekstri er heimilt aš gjaldfęra į söluįri, sbr. 35. gr., žó ekki tap į sölu eigna žeirra sem um er rętt ķ 18. og 19. gr.

25. gr.

(1) Žegar eign er lįtin af hendi viš makaskipti skal žaš teljast sala hennar og fer um skatt­skyldu söluhagnašar eftir įkvęšum 12.-27. gr. laga žessara.

(2) Ef įkvöršun kaup- eša söluveršs ķ makaskiptasamningi er verulega frįbrugšin žvķ sem almennt gerist ķ hlišstęšum višskiptum žar sem um beina sölu eša kaup er aš ręša geta skattyfirvöld metiš hvaš telja skuli ešlilegt verš og mišaš skattlagningu söluhagnašar viš žaš.

26. gr.

(1) Žegar seld er sérgreind fasteign eša mannvirki, įsamt lóš, landi eša réttindum tengdum žessum eignum, ķ heild eša aš hluta, skal söluveršinu skipt ķ sama hlutfalli og hinar seldu eignir eru metnar til fasteignamats į söludegi. Sama gildir um skiptingu söluveršs mannvirkja eingöngu. Žegar um lóšarréttindi er aš ręša skal afgjaldskvašarveršmętiš, sbr. 2. mgr. 1. tölul. 73. gr., dregiš frį fasteignamati įšur en hlutfalliš er reiknaš.

(2) Įkvęši žessarar greinar gilda einnig um įkvöršun stofnveršs.

(3) Įkvęši žessarar greinar gilda ekki um skiptingu söluveršs milli mannvirkis og leigulóšar žegar selt er mannvirki sem stendur į leigulóš og endurmetiš var ķ hendi seljanda į įrinu 1979 į grundvelli upphaflegs stofnveršs.

27. gr.

(1)  Nś selur skattašili eign meš skattskyldum söluhagnaši og hluti söluandviršis hennar er greiddur meš skuldavišurkenningum til žriggja įra eša lengri tķma og er honum žį heimilt aš telja žaš hlutfall af söluhagnašinum, sem svarar til hlutdeildar skuldavišurkenninganna af heildarsöluveršmętinu, til tekna hlutfallslega eftir afborgunartķma skuldavišur­kenn­inganna, žó ekki į lengri tķma en sjö įrum. Žó fellur žessi heimild nišur ef skuldavišur­kenning er seld į žeim tķma sem heimilt er aš dreifa söluhagnaši. Til skuldavišurkenninga ķ žessu sambandi teljast ekki žęr skuldir sem hvķla į hinni seldu eign og kaupandi tekur aš sér aš greiša. [Rķkisskattstjóra]1) skal tilkynnt um notkun žessarar heimildar meš fyrsta framtali eftir söludag. Žessa heimild mį skattašili žó ašeins nota aš žvķ marki sem hann hefur ekki getaš notaš hinn skatt­skylda söluhagnaš til aš fyrna ašrar eignir, eša lękka stofnverš sams konar eigna, ķ samręmi viš įkvęši žessara laga.

(2)  Sé heimild skv. 1. mgr. notuš kemur hśn ķ staš annarra heimilda laga žessara til frestunar į skattlagningu söluhagnašar. Frestun tekjufęrslu samkvęmt žessari grein kemur žvķ ašeins til greina aš yfirfęranleg rekstrartöp hafi veriš jöfnuš.

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 136/2009.

Hvaš ekki telst til tekna.
28. gr.

Žrįtt fyrir įkvęši žessa kafla telst ekki til tekna: 

  1. Eignaauki vegna arftöku, fyrirframgreišslu arfs og dįnargjafa, enda hafi erfšafjįr­skattur veriš greiddur. Žetta į žó ekki viš um žann hluta lķfeyrissparnašar sem fellur til erfingja samkvęmt lögum um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyris­sjóša*1).
  2. Eignaauki sem veršur vegna greišslu lķftryggingarfjįr, [vįtryggingabóta vegna sjśkdómatrygginga]7), dįnarbóta, miskabóta og bóta fyrir varanlega örorku, enda séu bętur žessar įkvešnar ķ einu lagi til greišslu. Einnig skašabętur og vįtryggingabętur vegna tjóns į eignum sem ekki eru notašar ķ atvinnu­rekstri, sbr. žó 22. gr. Lękka skal stofnverš eignar vegna tjónsins aš svo miklu leyti sem bóta­greišslum er ekki variš til višgerša vegna tjónsins.
  3. Eignaauki [eša aukning rįšstöfunartekna]3) sem stafar af eftirgjöf skulda viš naušasamninga, enda hafi skuldirnar ekki myndast ķ sambandi viš atvinnurekstur skattašila. [Hiš sama į viš um eftirgefnar skuldir sem męlt er fyrir um ķ samningi um greišsluašlögun samkvęmt lögum um greišsluašlögun einstaklinga eša naušasamningi til greišsluašlögunar skv. X. kafla a ķ lögum um gjaldžrotaskipti o.fl., nr. 21/1991, meš įoršnum breytingum, eša į annan fullnęgjandi hįtt er sannaš aš eignir eru ekki til fyrir, aš uppfylltum skilyršum samkvęmt reglugerša) sem [rįšherra]8) setur um hlutlęgt mat į forsendum eftirgjafar, skilyrši žess aš eftirgjöf teljist ekki til tekna, upplżsingagjöf skv. 92. gr. o.fl.]6) [Sama gildir um fjįrhagsašstoš til greišslu tryggingar fyrir kostnaši vegna gjaldžrotaskipta samkvęmt lögum um fjįrhagsašstoš*2) til greišslu tryggingar fyrir kostnaši vegna gjaldžrotaskipta.]10)
  4. Eignaauki sem stafar af aukavinnu sem mašur leggur fram utan venjulegs vinnutķma viš byggingu ķbśšarhśsnęšis til eigin afnota. Söluhagnašur ķbśšarhśsnęšis, sbr. 15. og 17. gr., telst žó sem mismunur heildarandviršis aš frįdregnum beinum kostnaši viš söluna annars vegar og stofnveršs įn eigin aukavinnu hins vegar.
  5. Framlag launagreišanda til öflunar lķfeyrisréttinda samkvęmt lögum um skyldu­tryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša*1) [og lögum um starfstengda eftir­launasjóši*3).]1) [Žó skal telja framlag launagreišanda til öflunar lķfeyrisréttinda til skattskyldra tekna ef išgjaldagreišslur frį launagreišanda eša sjįlfstętt starfandi manni fara fram śr 12% af išgjaldsstofni auk 2.000.000 kr. į įri.]4) (1)
     
    [...]4) (2)

    [...]4) (3)

    Hafi ķ kjarasamningum veriš samiš um išgjald ķ lķfeyrissjóš eša til ašila skv. [3. - 5. mgr.]13) 8. gr. laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša*1) eša žaš bundiš ķ lögum skal žaš aldrei teljast til skattskyldra tekna. (4)

    Rįšherra getur meš reglugerš sett nįnari įkvęši um framkvęmd žessa tölulišar, ž.m.t. um hvaša upplżsingar unnt er aš krefja launagreišendur, sjįlfstętt starfandi einstaklinga og launžega vegna framkvęmdar įkvęšisins. (5)
     
  6. Hlunnindi forseta Ķslands vegna embęttisbśstašar og rekstrar hans, risnu og bifreiša eša önnur hlunnindi sem embęttinu fylgja.
  7. Persónuafslįttur,[...]13), barnabętur og vaxtabętur sem um ręšir ķ VI. kafla laga žessara.
  8. Matshękkun bśfjįr skv. 2. tölul. 73. gr., enda kemur matslękkun ekki til frįdrįttar tekjum.
  9. [Hśsnęšisbętur, sbr. lög um hśsnęšisbętur, og sérstakur hśsnęšisstušningur skv. 2. og 3. mgr. 45. gr. laga um félagsžjónustu sveitarfélaga.]12)
  10. [[Styrkir śr starfsendurhęfingarsjóšum, sem starfręktir eru į grundvelli laga um atvinnutengda starfsendurhęfingu og starfsemi starfsendurhęfingarsjóša, sem ganga til greišslu kostnašar vegna endurhęfingar, heilbrigšisžjónustu og tiltekinnar žjónustu fagašila.]9) [Rįšherra]8) setur reglugerš um nįnari framkvęmd žessa įkvęšis.]2)
  11. [Sérstakur frįdrįttur nżsköpunarfyrirtękis samkvęmt lögum um stušning viš nżsköpunarfyrirtęki.]5)
  12. [Śttekt višbótarišgjalds af išgjaldsstofni manna skv. II. kafla laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, ef öll skilyrši laga um stušning til kaupa į fyrstu ķbśš eru uppfyllt.(1)

    Heimild manna takmarkast viš allt aš 4% framlag žeirra af išgjaldsstofni, aš hįmarki 333 žśs. kr., og allt aš 2% framlag launagreišanda, aš hįmarki 167 žśs. kr., af išgjaldsstofni, samanlagt aš hįmarki 500 žśs. kr. fyrir tólf mįnuši [į almanaksįri]14) į samfelldu tķu įra tķmabili, sbr. 4. gr. laga um stušning til kaupa į fyrstu ķbśš. Ef śtgreišsla séreignarsparnašar fer fram śr žvķ hįmarki telst žaš sem er umfram til skattskyldra tekna į greišsluįri.(2)

    Rįšherra er heimilt meš reglugerš aš kveša nįnar į um framkvęmd įkvęšisins.]11)(3)
1)Sbr. 2. gr. laga nr. 76/2007. 2)Sbr. 3. gr. laga nr. 164/2008. 3)Sbr. 1. gr. laga nr. 46/20094)Sbr. 5. gr. laga nr. 128/2009. 5)Sbr. 1. gr. laga nr. 137/2009. 6)Sbr. 3. tölul. 36. gr. laga nr. 101/2010. 7) Sbr. 1. gr. laga nr. 37/2011. 8)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 9)Sbr. 32. gr. laga nr. 60/2012. 10)Sbr. 10. gr. laga nr. 9/2014. 11)Sbr. 9. gr. laga nr. 111/2016. Lögin tóku gildi 1. jślķ 2017. 12)Sbr. 32. gr. laga nr. 75/2016. 13) Sbr. 1. gr. laga nr. 59/201714) Sbr. 5. gr. laga nr. 63/2017*1)Sjį lög nr. 129/1997. *2)Sjį lög nr. 9/2014. *3)Sjį lög nr. 78/2007.

 III. KAFLI
Frįdrįttur frį tekjum. 

Almenn įkvęši.
29. gr.
 
(1) Frį skattskyldum tekjum manns, sem ekki eru tengdar atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starf­semi, žar meš tališ endurgjald skv. 2. mgr. 1. tölul. A-lišar 7. gr., er einungis heimill sį frį­drįttur sem sérstaklega er getiš um ķ žessum kafla.
 
(2) Frį tekjum lögašila og tekjum manna af atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi er heimilt aš draga rekstrarkostnaš, ž.e. žau gjöld sem eiga į įrinu aš ganga til aš afla teknanna, tryggja žęr og halda žeim viš. [Óheimilt er ķ sjįlfstęšum afmörkušum verkefnum sem taka til tveggja eša fleiri tekjuįra aš draga frį eša mynda tap meš slķkum rekstrarkostnaši fyrr en verkefnin byrja aš afla tekna eša fyrir liggur meš skżrum hętti aš ekkert verši af tekjuöfluninni.]1)
 
1)Sbr. 3. gr. laga nr. 110/2011.
 
Frįdrįttur manna frį tekjum utan atvinnurekstrar.
30. gr.
 
(1) Frį tekjum manna skv. II. kafla laga žessara, sem ekki eru tengdar atvinnurekstri eša sjįlf­stęšri starfsemi, mį draga:
 
A
  1. Śtgjöld aš hįmarki móttekin fjįrhęš ökutękjastyrkja, dagpeninga eša hlišstęšra endur­greišslna į kostnaši sem sannaš er aš séu ferša- og dvalarkostnašur vegna atvinnurekanda og eru ķ samręmi viš matsreglur [rįšherra].11) *1) [Śtgjöld aš hį­marki móttekinni fjįrhęš ęttleišingarstyrks samkvęmt lögum um ęttleišingarstyrki*3) og mį frįdrįttur žessi aldrei vera hęrri en fjįrhęš styrksins.]3)

  2. Launatekjur sem greiddar eru embęttismönnum, fulltrśum og öšrum starfsmönnum sem starfa hjį alžjóšastofnunum eša rķkjasamtökum, enda sé kvešiš į um skattfrelsiš ķ samningum sem Ķsland er ašili aš. Stašaruppbót sem greidd er vegna starfa erlendis ķ žjónustu hins ķslenska rķkis. Žeir einir teljast starfa erlendis ķ žessu sambandi sem eru fastrįšnir, settir eša skipašir starfsmenn viš sendirįš Ķslands, hjį sendiręšismönnum eša eru fastafulltrśar Ķslands viš alžjóšastofnanir sem Ķsland er ašili aš [---].6)12)

  3. Tekjur skv. 4. tölul. A-lišar 7. gr. sem skattfrjįlsar eru samkvęmt sérlögum eša vinninga ķ happdręttum sem fengiš hafa leyfi [žess rįšuneytis er fer meš mįlefni happdrętta],9)11) enda sé öllum įgóša af žeim variš til menningarmįla, mannśšarmįla eša kirkjulegrar starfsemi. Sama gildir um happdrętti sem starfa samkvęmt leyfi śtgefnu af stjórnvöldum į hinu Evrópska efnahagssvęši, [ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum],1) aš sömu skilyršum fullnęgšum.

  4. Išgjöld launžega til öflunar lķfeyrisréttinda samkvęmt lögum um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša*2) aš hįmarki 4% af išgjaldsstofni. [Aš auki allt aš 4% af išgjaldsstofni samkvęmt įkvöršun sjóšfélaga vegna išgjalda sem greidd eru til lķfeyrissjóša til aukningar lķfeyrisréttinda, til ašila skv. [3.-5. mgr.]15) 8. gr. laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša*2), eša til starfstengdra eftirlaunasjóša samkvęmt lögum um starfstengda eftirlaunasjóši*4).]4) Skilyrši frįdrįttar samkvęmt žessum liš er aš išgjöld séu greidd reglulega.

  5. Išgjöld manna sem vinna viš eigin atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi vegna öflunar lķfeyrisréttinda samkvęmt lögum um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša*2) aš hįmarki 4% af išgjaldsstofni. [Aš auki allt aš 4% af išgjaldsstofni samkvęmt įkvöršun sjóšfélaga vegna išgjalda sem greidd eru til lķfeyrissjóša til aukningar lķfeyrisréttinda, til ašila skv. [3. - 5. mgr.]15)  8. gr. laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, eša til starfstengdra eftirlaunasjóša samkvęmt lögum um starfstengda eftirlaunasjóši*4).]4) Skilyrši frįdrįttar samkvęmt žessum liš er aš išgjöld séu greidd reglulega.

  6. [25% tekna skv. 1. tölul. A-lišar 7. gr. žeirra erlendu sérfręšinga sem skattskyldir eru skv. 1. eša 3. gr., fyrstu žrjś įrin frį rįšningu ķ starf, enda séu eftirfarandi skilyrši uppfyllt:
  1. Erlendur sérfręšingur sé rįšinn til starfa hjį lögašila sem hefur lögheimili eša fasta starfsstöš hér į landi og er sį sem greišir hinum erlenda starfsmanni tekjur sem sérfręšingi.
     
  2. Erlendur sérfręšingur hafi ekki veriš bśsettur eša heimilisfastur hér į landi į fimm įra tķmabili nęst į undan žvķ almanaksįri er hann hóf störf hér į landi.
     
  3. Erlendur sérfręšingur bśi yfir žekkingu sem ekki sé fyrir hendi hér į landi nema ķ litlum męli. (1)
Skrifleg umsókn um stašfestingu į žvķ aš tiltekinn erlendur sérfręšingur uppfylli skilyrši įkvęšisins skal send nefnd, sbr. 3. mgr. Umsókn um stašfestingu įsamt fylgigögnum skal berast eigi sķšar en žremur mįnušum eftir aš erlendur sérfręšingur hóf störf hér į landi. Vinnuveitandi og/eša starfsmašur skulu senda nefndinni umsókn og skal hśn innihalda žęr upplżsingar sem naušsynlegar eru hlutlęgu mati nefndarinnar, sbr. a–c-liš 1. mgr. og 4. mgr. (2)

Rįšherra skipar nefndina sem meta skal hvort skilyrši 1. mgr. fyrir frįdrętti frį tekjuskattsstofni séu uppfyllt. Skulu rįšherra sem fer meš fjįrreišur rķkisins og fjįrmįl og rįšherra sem fer meš fręšslumįl tilnefna sinn fulltrśa hvor, en sį žrišji skal skipašur įn tilnefningar og vera formašur nefndarinnar. Varamenn skulu skipašir meš sama hętti. (3)

Nefnd skv. 3. mgr. skal fara yfir žęr umsóknir sem berast og meta žęr m.a. meš tilliti til menntunarstigs, séržekkingar, reynslu og fjįrhęšar launa. Telji nefndin umsękjanda uppfylla skilyrši įkvęšisins skal hśn veita umsękjanda stašfestingu į žvķ en hafna umsókn ella. Afrit af stašfestingu umsóknar skal senda rķkisskattstjóra. (4)

Įkvöršun nefndar skv. 4. mgr. er endanleg į stjórnsżslustigi. (5)

Rįšherra er heimilt aš setja reglugeršb) sem kvešur nįnar į um framkvęmd žessa įkvęšis, m.a. um form og skilyrši umsókna, žęr kröfur sem erlendir sérfręšingar žurfa aš uppfylla, svo sem varšandi menntun, reynslu og fyrri störf, auk rįšningarsamninga, įsamt starfshįttum nefndarinnar og nefndarskipan. (6)]13)

B

  1. [Allt aš 50% frį tekjuskattsstofni einstaklings, sbr. 1. og 3. gr., aš višbęttum fjįrmagnstekjum, af fjįrhęš sem hann sżnir fram į aš sé til komin vegna fjįrfestinga ķ hlutafélagi eša einkahlutafélagi sem uppfyllir skilyrši 2. og 3. mgr., viš įlagningu opinberra gjalda į įrunum 2017, 2018 og 2019 vegna fjįrfestinga į įrunum 2016, 2017 og 2018. Fyrst skal dregiš frį stofni til tekjuskatts og sķšan fjįrmagnstekjuskattsstofni, aš teknu tilliti til frķtekjumarks vegna vaxta- og leigutekna. (1)

Til žess aš einstaklingur geti nżtt sér heimild til frįdrįttar skv. 1. mgr. žurfa öll eftirfarandi skilyrši aš vera uppfyllt:

    1. Fjįrfesting einstaklings ķ félagi nemi aš lįgmarki 300 žśs. kr. į almanaksįri.
       
    2. Hver einstaklingur getur nżtt frįdrįttarheimild vegna heildarfjįrfestinga sem nemi aš hįmarki 10 millj. kr. į almanaksįri.
       
    3. Einstaklingur geti sżnt fram į aš fjįrfesting hafi veriš aš fullu greidd.
       
    4. Fjįrfesting einstaklings sé til komin vegna hlutafjįraukningar ķ félagi.
       
    5. Félagiš skili lista til rķkisskattstjóra yfir žįtttakendur hlutafjįraukningarinnar og aukningin sé skrįš ķ hlutafélagaskrį.
       
    6. Einstaklingur sé hvorki tengdur félaginu né félagasamstęšum žess, tveimur įrum fyrir og žremur įrum eftir skrįša hlutafjįraukningu, į eftirfarandi hįtt:
      1. Į grundvelli fjįrhagslegra hagsmuna tengdra félaginu eša ef einstaklingur į eša mun eiga rétt į, meš beinum eša óbeinum hętti, meira en 30% eignarhlutdeild ķ félaginu eša atkvęšarétti žess. Einstaklingur telst jafnframt vera tengdur félaginu ef višskipti hans viš félagiš vegna hlutafjįraukningarinnar eru ekki sambęrileg žvķ sem almennt gerist ķ višskiptum milli ótengdra ašila.
         
      2. Sem beinn eša óbeinn stjórnarmešlimur eša starfsmašur félagsins, eša annars félags sem į beint eša óbeint eignarhlutdeild ķ félaginu. Einstaklingur telst jafnframt vera tengdur félaginu ef hann er tengdur einstaklingi skv. 1. mįlsl. žessa staflišar eša a- liš į grundvelli sifjaréttarlegra tengsla, t.d. meš hjónabandi eša stašfestri samvist, žeir eru systkini eša skyldir ķ beinan legg. Žaš sama į viš um višskiptaleg bönd. (2)

Félag skv. 1. mgr. žarf aš uppfylla eftirfarandi skilyrši:

    1. Félagiš sé stofnsett į Ķslandi eša innan annars EES-rķkis, ašildarrķkis stofnsamnings Frķversl­unar­samtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum og meš fasta starfsstöš į Ķslandi.
       
    2. Hjį félaginu starfi ekki fleiri en 25 starfsmenn og félagiš sé meš įrlega veltu undir 650 millj. kr. og/eša efnahagsreikning undir 650 millj. kr. Ef félag er hluti af félagasamstęšu skal miša viš samstęšuna ķ heild į grundvelli samstęšureiknings.
       
    3. Félagiš hafi lokiš greišslu į öllu lįgmarkshlutafé vegna stofnunar žess.
       
    4. Félagiš hafi ekki veriš skrįš į skipulegan veršbréfamarkaš.
       
    5. Félagiš hafi ekki, žegar hlutafjįraukning į sér staš, veriš starfandi į markaši lengur en sjö įr frį fyrstu sölu žess ķ višskiptalegum tilgangi.
       
    6. Félagiš sé rekiš ķ hagnašarskyni.
       
    7. Félagiš eigi ekki ķ fjįrhagsvanda.
       
    8. Ķslenska rķkiš eigi ekki śtistandandi endurgreišslukröfu į félagiš vegna ólögmętrar rķkisašstošar.
       
    9. Félagiš hafi sent rķkisskattstjóra įrsreikning sinn fyrir nęstlišiš reikningsįr sem geršur hefur veriš ķ samręmi viš lög um įrsreikninga.
       
    10. Félagiš sżni fram į aš andvirši hlutafjįraukningarinnar verši rįšstafaš ķ žįgu višskiptastarfsemi žess. Ef félagiš hefur ekki hafiš višskiptastarfsemi ber aš nota aš lįgmarki 30% af andviršinu til rannsókna eša žróunar į višskiptastarfsemi sem hefjast skal innan tveggja įra frį skrįningardegi hlutafjįraukningarinnar.
       
    11. Hlutafjįraukning ķ félagi geti aš hįmarki numiš 2.000 millj. kr. ķ heild. Ef félag er hluti af félagasamstęšu nęr hįmarkiš til samstęšunnar.
       
    12. Įšur en hlutafjįraukning fer fram og įrlega eftir žaš skal félag fį stašfestingu rķkisskattstjóra į žvķ aš öll skilyrši žessarar mįlsgreinar séu uppfyllt. Sękja skal um stašfestinguna į žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur og getur hann krafiš félagiš um öll naušsynleg gögn vegna hennar. Rķkisskattstjóri skal halda sérstaka skrį yfir žau félög sem hljóta stašfestingu samkvęmt įkvęši žessu og skal hśn birt į vefsvęši rķkisskattstjóra. Įkvöršun rķkisskattstjóra mį skjóta til yfirskattanefndar eftir įkvęšum laga um yfirskattanefnd. (3)

Eftirtalin starfsemi félags fellur ekki undir įkvęši žetta:

    1. starfsemi sem felst ķ višskiptum meš fasteignir,
       
    2. starfsemi sem felst ķ śtleigu fasteigna eša lausafjįr,
       
    3. starfsemi eignarhaldsfélaga,
       
    4. starfsemi fjįrfestingarfélaga,
       
    5. starfsemi eftirlitsskyldra ašila skv. 5. gr. laga um greišslu kostnašar viš opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi, nr. 99/1999,
       
    6. starfsemi sem felst ķ śtseldri žjónustu og rįšgjöf sérfręšinga,
       
    7. starfsemi sem felst ķ kvikmyndaframleišslu,
       
    8. starfsemi sem felst ķ mannvirkjagerš og hvers kyns višhaldi og endurbótum į mannvirkjum,
       
    9. starfsemi tengd fjįrfestingu og/eša rekstri hótela, gistiheimila og veitingastaša,
       
    10. starfsemi sem felst ķ śtflutningi og innflutningi vara sem framleiddar eru og žróašar af öšrum,
       
    11. starfsemi sem felst ķ hvers kyns nįmuvinnslu. (4)

Ef einstaklingur sem notiš hefur frįdrįttar skv. 1. mgr. selur žau hlutabréf sem voru grundvöllur frįdrįttarins innan žriggja įra frį žvķ aš fjįrfesting fer fram skal bakfęra upphaflega frįdrįttinn. Jafnframt skal bakfęra upphaflega frįdrįttinn ef einstaklingur tekur upp tengsl viš félagiš skv. 6. tölul. 2. mgr, eša ef félagiš eša starfsemi žess uppfyllir ekki lengur skilyrši 3. mgr. eša fellur undir 4. mgr. Bakfęršur frįdrįttur samkvęmt žessari mįlsgrein skal fęrast til tekna į söluįri viškomandi hlutabréfa. Auk bakfęrslu skal einstaklingur sem notiš hefur frįdrįttar skv. 1. mgr. greiša 15% įlag af fjįrhęš ofnżtts frįdrįttar. (5)

Ef frįdrįttur samkvęmt įkvęši žessu er hęrri en tekjuskattsstofn skattašila aš višbęttum fjįrmagnstekjum į almanaksįri fęrist žaš sem umfram er milli įra žar til hann er fullnżttur, en žó ekki lengur en nęstu žrjś įr. Žaš sem ónżtt er af frįdrįttarheimildinni aš žremur įrum lišnum fellur nišur. (6)

Rįšherra er heimilt aš setja reglugerša) sem kvešur nįnar į um framkvęmd žessa įkvęšis, m.a. um žęr kröfur sem félög žurfa aš uppfylla skv. 3. mgr., gagnsęiskröfur og skilgreiningu į hugtakinu félag ķ fjįrhagsvanda.]14) (7)

 

  1. Nś veršur greišslufall į kröfu sem vextir, sbr. 2. mgr. 8. gr., hafa veriš reiknašir af og frestast žį greišsla skatts af slķkum vöxtum. (1)

    Heimilt er aš mótreikna tapaša vexti viš fjįrmagnstekjur hafi skattur žegar veriš greiddur af vöxtunum. Skal žaš gert į žvķ įri žegar sżnt er aš krafa sem vextir voru reiknašir af fęst ekki greidd og skal gera grein fyrir henni ķ skattframtali viškomandi tekjuįrs. Meš sama hętti fer um ašrar fjįrmagnstekjur, sbr. 3. mgr. 66. gr. Heimildin nęr til fimm įra aftur ķ tķmann frį og meš tekjuįri. Sé ekki um fjįrmagnstekjur aš ręša į žvķ tekjuįri žegar mótreikningur į sér staš yfirfęrist mótreikningsheimildin til nęsta skattframtals ķ allt aš fimm įr. Heimild samkvęmt žessari mįlsgrein tekur einungis til fjįrmagnstekna utan rekstrar hjį einstaklingum og žeirra lögašila sem ekki hafa meš höndum atvinnurekstur. (2)

    Įkvęši 2. mgr. žessarar greinar um heimild til aš draga frį beinan kostnaš viš öflun tekna gilda ekki um leigutekjur, vexti eša ašrar fjįrmagnstekjur. (3)
     
  2. [[---]10)]8)

(2) Hafi mašur beinan kostnaš viš öflun annarra tekna en tekna skv. 1. tölul. A-lišar 1. mgr. 7. gr., įn žess aš hśn verši talin falla undir atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi, skulu įkvęši 1. mgr. 1. tölul. 31. gr. samt sem įšur gilda um slķkan kostnaš eftir žvķ sem viš į, žó ekki įkvęšin um vexti af skuldum, afföll, gengistöp og fyrningu eigna. Kostnašur žessi leyfist eingöngu til frįdrįttar sams konar tekjum og hann gekk til öflunar į, og mį frįdrįttur hvers įrs aldrei nema hęrri fjįrhęš en sem nemur žeim tekjum sem hann leyfist til frįdrįttar. [...]4)5)7)15)

[...]15)

 
1)Sbr. 22. gr. laga nr. 108/2006. 2)Sbr. 23. gr. laga nr. 108/2006. 3)Sbr. 3. gr. laga nr. 174/2006. 4)Sbr. 3. gr. laga nr. 76/2007. Įkvęšiš kom til framkvęmda viš stašgreišslu opinberra gjalda frį og meš 1. jślķ 2007 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2008. 5)Sbr. 3. gr. laga nr. 166/2007. 6)Sbr. 2. gr. laga nr. 61/20087)Sbr. 6. gr. laga nr. 128/20098)Sbr. 2. gr. laga nr. 137/2009. 9)Sbr. 176. gr. laga nr. 162/201010)Sbr. 4. gr. laga nr. 165/201011)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 12)Sbr. 14. gr. laga nr. 122/2015. Öšlašist gildi viš birtingu og kemur til framkvęmda viš įlagningu opinberra gjalda 2017 vegna fjįrfestinga į įrinu 2016. 13)Sbr. 3. gr. laga nr. 79/201614)Sbr. 4. gr. laga nr. 79/201615)Sbr. 2. gr. laga nr. 59/2017. a)Sbr. reglugerš nr. 785/2016. b)Sbr. reglugerš nr. 1202/2016. *1)Sjį reglur nr. 1260/2016. vegna tekjuįrsins 2017. *2)Sjį lög nr. 129/1997. *3)Sjį lög nr. 152/2006. *4)Sjį lög nr. 78/2007.
 
Frįdrįttur frį tekjum af atvinnurekstri.
31. gr.a)
 
Frį tekjum lögašila og žeim tekjum manna sem stafa af atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi eša eru tengdar slķkum rekstri mį draga:
  1. Rekstrarkostnaš, ž.e. žau gjöld sem eiga į įrinu aš ganga til aš afla teknanna, tryggja žęr og halda žeim viš, žar į mešal išgjöld til öflunar lķfeyrisréttinda starfsmanna ķ lķfeyrissjóši sem starfa į grundvelli laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starf­semi lķfeyrissjóša*1), vexti af skuldum, afföll, gengistöp, nišurfęrslu og fyrningu eigna, eftir žvķ sem nįnar er įkvešiš ķ lögum žessum, og žaš sem variš er til tryggingar og višhalds į eignum žeim sem arš bera ķ rekstrinum. (1)

    Ef eigi hefur veriš fullnęgt skyldu til aš afhenda [rķkisskattstjóra]7) upplżsingar um launa­greišslur og/eša verktakasamninga vegna vinnu, sbr. 92. gr., aš ašgęttum įkvęš­um 96. gr., er [rķkisskattstjóra]7) heimilt aš synja um frįdrįtt vegna žeirra greišslna eša hlunn­inda.(2)

    Til rekstrarkostnašar telst enn fremur žaš endurgjald sem manni ber aš reikna sér fyrir hvers konar vinnu, starf eša žjónustu sem telja ber til tekna skv. 2. mgr. 1. tölul. A-lišar 7. gr. Eigi skiptir mįli hvort endurgjaldiš hefur veriš greitt. Hafi žaš veriš greitt skiptir heldur ekki mįli hvort žaš hefur veriš greitt ķ reišufé, fęrt į einkareikning, greitt ķ frķšu eša ķ hlunnindum eša meš vinnuskiptum. (3)

  2. Einstakar gjafir og framlög til kirkjufélaga, višurkenndrar lķknarstarfsemi, menningar­mįla, stjórnmįlaflokka og vķsindalegra rannsóknarstarfa, žó ekki yfir [0,75%]12) af tekjum skv. B-liš 7. gr. į žvķ įri sem gjöf er afhent. [Rįšherra]11) įkvešur meš reglugerša) hvaša mįlaflokkar og stofnanir falla undir žennan töluliš.

  3. Tap į śtistandandi višskiptakröfum, įbyrgšum og lįnveitingum, sem beint tengjast atvinnurekstrinum, į žvķ tekjuįri sem eignir žessar sannanlega eru tapašar. (1)

    Śtistandandi višskiptakröfur og lįnveitingar, sbr. 1. mgr., ķ įrslok, sbr. 2. mgr. 5. tölul. 73. gr., er heimilt aš fęra nišur um allt aš 5% og telja žį fjįrhęš til frįdrįttar skattskyldum tekjum. (2)

  4. Nišurfęrslu vörubirgša ķ lok reikningsįrs um allt aš 5% af matsverši, sbr. 4. tölul. 73. gr.

  5. [---]5) (1)

    Sannanlega tapaš hlutafé ķ félögum sem oršiš hafa gjaldžrota. Sama gildir um hlutafé sem tapast hefur vegna žess aš žaš hefur veriš fęrt nišur ķ kjölfar naušasamninga sam­kvęmt lögum nr. 21/1991. (2)

    [---]5) (3)

  6. Veittan afslįtt af vörum eša žjónustu.

  7. Fé žaš er innlend vįtryggingarfélög fęra ķ įrslok ķ išgjaldasjóš vegna žess hluta išgjalda sem fellur į nęsta reikningsįr og ķ bótasjóš til aš inna af hendi įfallnar skyldur sķnar viš vįtryggingartaka.

  8. Eftirstöšvar rekstrartapa frį sķšustu tķu įrum į undan tekjuįri, enda hafi fullnęgjandi grein veriš gerš fyrir rekstrar­tapinu og eftir­stöšvum žess į žvķ tekjuįri žegar tapiš myndašist. Žó er ekki heimilt aš nżta rekstrartap til frįdrįttar tekjum ef veruleg breyting hefur oršiš į žeim rekstri eša starfsemi sem ķ hlut į, svo sem meš breytingu į eignarašild aš lögašila eša į til­gangi rekstrar, nema sżnt žyki aš umręddar breytingar hafi veriš geršar ķ ešlilegum og venjulegum rekstrartilgangi.

  9. Žį fjįrhęš sem hlutafélög, sbr. 1. tölul. 1. mgr. 2. gr., og félög og samlög sem falla undir 2. [---]4) tölul. 1. mgr. 2. gr. hafa fengiš greidda ķ arš skv. 4. tölul. C-lišar 7. gr. af hlutum og hlutabréfum ķ félögum er greinir ķ 1. tölul. 1. mgr. 2. gr. [---]1), [sbr. XII. kafla laga nr. 2/1995, um hlutafélög, og laga nr. 138/1994, um einkahlutafélög.]4) [Sama gildir um fjįrhęš sem félög ķ sömu félagaformum sem skattskyld eru skv. 7. tölul. 3. gr. og eru heimilisföst ķ öšru ašildarrķki į Evrópska efnahagssvęšinu, [ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša Fęreyjum]6) hafa fengiš greidda ķ arš.]3) [Įkvęši 1. mįlsl. skal einnig taka til aršs frį hlutafélögum sem skrįš eru erlendis ef žaš félag sem aršinn fęr sżnir fram į aš hagnašur hins erlenda félags hafi veriš skattlagšur meš sambęrilegum hętti og gert er hér į landi.]4)  Frį­drįttur samkvęmt [3. mįlsl.]3) er bundinn žvķ skilyrši aš žaš skatthlutfall sem lagt er į hagnaš hins erlenda félags sé eigi lęgra en almennt skatthlutfall ķ einhverju ašildarrķkja Efnahags- og framfarastofnunarinnar ķ Parķs (OECD) [eša ašildarrķkja Evrópska efna­hags­svęšisins]2) [eša ašildarrķkja stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum].5) [Rįšherra]11) skal setja nįnari reglurb) um framkvęmd žessa įkvęšis.  [---]6)10)
  1. a. [Hagnaš af sölu hlutabréfa [---]6) samkvęmt lögum žessum hjį félögum sem falla undir 1. og 2. tölul. 1. mgr. 2. gr. af hlutabréfum ķ félögum er greinir ķ 1. tölul. 1. mgr. 2. gr. Sama gildir um hagnaš sem félög ķ sömu félagaformum sem eru skattskyld skv. 7. tölul. 3. gr. og eru heimilisföst ķ öšru ašildarrķki į Evrópska efnahagssvęšinu, [ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša Fęreyjum]6) hafa fengiš af sölu hlutabréfa. Įkvęši žessa tölulišar tekur einnig til hagnašar af sölu hlutabréfa ķ félögum sem skrįš eru erlendis ef seljandi sżnir fram į aš hagnašur af starfsemi hins erlenda félags hafi veriš skattlagšur meš sambęrilegum hętti og gert er hér į landi. Frįdrįttur skv. 3. mįlsl. er bundinn žvķ skilyrši aš žaš skatthlutfall sem lagt er į hagnaš hins erlenda félags sé eigi lęgra en almennt skatthlutfall ķ einhverju ašildarrķkja Efnahags- og framfarastofnunarinnar ķ Parķs (OECD), ašildarrķkja Evrópska efnahagssvęšisins eša ašildarrķkja stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum. (1)

    Tap umfram hagnaš af sölu hlutabréfa [---]6), heimilast ekki sem frįdrįttur frį tekjum og myndar ekki yfirfęranlegt tap. (2)

    [[---]10) ]6) (3)

    [Rįšherra]11) skal setja nįnari reglur um framkvęmd žessara įkvęša.]5) (4)

  2. Fjįrhęš žį er félög, sem um ręšir ķ 2. tölul. 1. mgr. 2. gr., greiša félagsašilum sķnum ķ įrslok eša fęra žeim til séreignar ķ stofnsjóši ķ hlutfalli viš višskipti žeirra į įrinu samkvęmt lögum um samvinnufélög*2). (1)

    Hafi félög žessi višskipti viš ašra en félagsašila sķna er sį hluti hreinna tekna, sem svarar hlutfalli višskipta utanfélagsašila af heildarvišskiptum, skattskyldur hjį félögunum. Félögum žessum er žó jafnan heimilt aš draga frį skattskyldum tekjum arš af višskiptum viš félagsašila sķna į rekstrarįrinu er nemi allt aš 2/3 hlutum hreinna tekna, enda sé sś fjįrhęš greidd félagsašilum eša fęrš žeim til séreignar ķ stofnsjóši ķ hlutfalli viš višskipti žeirra į įrinu. Slķkur aršur skal žó aldrei nema meiru en 7% af višskiptum félagsašila. (2)

  3. Fjįrhęš žį er félög, sem um ręšir ķ 4. tölul. 1. mgr. 2. gr., greiša félagsašilum sķnum ķ įrslok ķ hlutfalli viš višskipti žeirra į įrinu, žó eigi hęrra hlutfall af hreinum tekjum félags en sem svarar hlutfalli višskipta félagsašila af heildarvišskiptum žess.
     
  4. [[---]9)]8)
1)Sbr. 2. gr. laga nr. 143/2003. 2)Sbr. 4. gr. laga nr. 174/2006.  3)Sbr. 4. gr. laga nr. 76/2007. 4)Sbr. 4. gr. laga nr. 166/2007. 5)Sbr. 2. gr. laga nr. 38/2008. 6)Sbr. 7. gr. laga nr. 128/2009. 7)Sbr. 1. gr. laga nr. 136/2009.  8)Sbr. 3. gr. laga nr. 137/20099)Sbr. 5. gr. laga nr. 165/2010. 10)Sbr. 2. gr. laga nr. 73/2011. 11)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 12)Sbr. 2. gr. laga nr. 124/2015.  a)Sjį reglugerš nr. 483/1994, meš sķšari breytingum. b)Reglugerš nr. 297/2003. *1)Sjį lög nr. 129/1997. *2)Sjį lög nr. 22/1991.  
 
Nišurfęrsla eigna.
32. gr.
 
(1) [---]1)
 
(2) Eftirtaldar eignir er heimilt aš fęra nišur į žvķ įri sem žęr myndast eša meš jöfnum fjįr­hęšum į fimm įrum:
  1. Stofnkostnaš, svo sem kostnaš viš skrįningu fyrirtękis og öflun atvinnurekstrarleyfa.

  2. Kostnaš viš tilraunavinnslu, markašsleit, rannsóknir og öflun einkaleyfis og vöru­merkja.
(3) Nišurfęrsla samkvęmt grein žessari er heimil til frįdrįttar ķ fyrsta skipti į žvķ įri žegar eignanna er aflaš eša lagt er ķ kostnaš žeirra vegna. Viš sölu eigna skv. a- og b-lišum 2. mgr. telst söluverš žeirra aš fullu til tekna į söluįri aš frįdregnum žeim hluta sem ekki hefur veriš fęršur nišur. [---]1)
 
1)Sbr. 6. gr. laga nr. 165/2010.
Fyrnanlegar eignir.
33. gr.
 
Fyrnanlegar eignir eru varanlegir rekstrarfjįrmunir sem notašir eru til öflunar tekna ķ atvinnurekstri eša ķ sjįlfstęšri starfsemi og rżrna aš veršmęti viš ešlilega notkun eša aldur. Helstu flokkar žeirra eru žessir:
  1. [Lausafé, ž.m.t. skip, loftför, bifreišar, vélar, tęki og borpallar til kolvetnisvinnslu.]1)

  2. Mannvirki, žar meš talin ręktun į bśjöršum og byggingar.

  3. Eyšanleg nįttśruaušęfi og keyptur réttur til nżtingar žeirra.

  4. Keyptur eignarréttur aš veršmętum hugverkum og auškennum, svo sem höfunda­réttur, śtgįfuréttur, réttur til hagnżtingar upplżsinga, réttur til einkaleyfis og vöru­merkis.

  5. Keypt višskiptavild. Kaup į ófyrnanlegum réttindum skv. 48. gr. teljast ekki til keyptrar višskiptavildar.

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 110/2011.

34. gr.
 
Fyrningartķmi eigna hefst viš byrjun žess rekstrarįrs žegar žęr eru fyrst nżttar viš öflun tekna.
 
35. gr.
 
Ekki er heimilt aš fyrna eign į žvķ rekstrarįri žegar nżtingu hennar lżkur vegna sölu eša af öšrum įstęšum, žar meš tališ ef eign veršur ónothęf, nema söluverš eša annaš andvirši sé lęgra en eftirstöšvar fyrningarveršs, ž.e. bókfęrt verš til skatts. Er žį heimilt aš gjaldfęra mismuninn.
 
Fyrningargrunnur eigna.
36. gr.
 
(1) Veršmęti sem fyrning er reiknuš af hverju sinni telst fyrningargrunnur eigna.
 
(2) Fyrningargrunnur eigna skv. 1. tölul. 33. gr. telst stofnverš žeirra, sbr. 2. mgr. 12. gr., aš frįdregnum įšur fengnum fyrningum. Fyrningargrunnur eigna skv. 2.-5. tölul. 33. gr. telst stofnverš žeirra, sbr. 2. mgr. 12. gr.
 
(3) Fyrningargrunnur eigna, sem skattašili hefur eignast fyrir lok reikningsįrsins 2001, og fengnar fyrningar žeirra įkvaršast ķ samręmi viš endurmat stofnveršs viš framtalsgerš į įrinu 2002.
 
Fyrningarhlutföll.
37. gr.
 
Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. 29. gr. og 1. mgr. 1. tölul. 31. gr. skal fyrning vera įrlegur hundrašshluti af fyrningargrunni einstakra eigna eša eignarflokks sem hér segir:
  1. Skip og skipsbśnašur [ž.m.t. til notkunar sérstaklega viš rannsóknir og vinnslu kolvetnis],2) svo og fólksbifreišar fyrir fęrri en nķu menn, ašrar en leigu­bifreišar aš lįgmarki 10%, aš hįmarki 20%.

  2. Loftför og fylgihlutir žeirra aš lįgmarki 10%, aš hįmarki 20%.

  3. [a.]2) Verksmišjuvélar og hvers konar išnašarvélar og tęki aš lįgmarki 10%, aš hįmarki 30%.
    [b. Borpallar, leišslukerfi og annar bśnašur til notkunar sérstaklega viš rannsóknir og vinnslu kolvetnis aš lįgmarki 10%, aš hįmarki 30%.]2)

  4. a. Skrifstofuįhöld og -tęki aš lįgmarki 20%, aš hįmarki 35%.
    b. Vélar og tęki til jaršvinnslu og mannvirkjageršar, bifreišar og önnur flutningatęki, svo og annaš lausafé sem fellur ekki undir 1. – 3. tölul. og a-liš žessa tölulišar aš lįgmarki 20%, aš hįmarki 35%.

  5. Fyrning mannvirkja, žar meš talin ręktun į bśjöršum og byggingar, skal vera įrlegur hundrašshluti af fyrningargrunni einstakra eigna sem hér segir:
a. Af eftirtöldum mannvirkjum skal įrleg fyrning vera aš lįgmarki 1% en aš hįmarki 3%: 
  1. Ķbśšarhśsnęši.
     
  2. Skrifstofubyggingum.
     
  3. Verslunarbyggingum.
 b. Af eftirtöldum mannvirkjum skal įrleg fyrning vera aš lįgmarki 3% en aš hįmarki 6%: 
  1. Verksmišjubyggingum.
     
  2. Verkstęšisbyggingum.
     
  3. Vörugeymslubyggingum.
     
  4. Drįttarbrautum.
     
  5. Gisti- og veitingahśsum.
     
  6. Śtihśsum į bśjöršum.
     
  7. Lošdżrabśum og tilheyrandi giršingum.
     
  8. Lżsis-, olķu- og vatnsgeymum.
     
  9. Ręktun į bśjöršum.
     
  10. Hvers konar öšrum mannvirkjum og hśsum, notušum til atvinnurekstrar, sem ekki eru talin annars stašar ķ žessari grein.
 c. Af eftirtöldum mannvirkjum skal įrleg fyrning vera aš lįgmarki 6% en aš hįmarki 8%: 
  1. Bryggjum og plönum žeim tengdum.
     
  2. Gróšurhśsum.
 d. Af eftirtöldum mannvirkjum skal įrleg fyrning vera aš lįgmarki 7,5% en aš hįmarki 10%: 
  1. Borholum.
     
  2. Raflķnum.
     
  3. Vinnubśšum, óvaranlegum. (1)

    Ekki skiptir mįli ķ sambandi viš įkvöršun fyrningarhlutfalls śr hvaša byggingarefni mannvirki er gert. (2)

  4. Eyšanleg nįttśruaušęfi og keyptan rétt til nżtingar žeirra skal fyrna mišaš viš įętlaša heildarnżtingu og raunverulega nżtingu įr hvert. Įętluš heildarnżting er hįš samžykki [rķkisskattstjóra]1). Heildarfjįrhęš fyrningar samkvęmt žessum töluliš mį aldrei verša hęrri en fyrningargrunnur hins fyrnda aš frįdregnu veršmęti žvķ sem eftir stendur aš lokinni nżtingu.

  5. Keyptur eignarréttur aš veršmętum hugverkum og auškennum og ašrar eignir sem um er rętt ķ 4. tölul. 33. gr., 15-20%. (1) 

    Fyrning eigna samkvęmt žessum töluliš er heimil ķ fyrsta skipti į žvķ įri žegar eignanna er aflaš eša lagt er ķ kostnaš žeirra vegna. (2)

    Žegar sżnt er fram į aš notkunartķmi eigna samkvęmt žessum töluliš er skemmri en 5 įr er heimilt aš fyrna žęr į notkunartķma. (3)

  6. Keypt višskiptavild aš lįgmarki 10% en aš hįmarki 20%.
1)Sbr. 1. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 5. gr. laga nr. 110/2011.
 
38. gr.
 
Žegar notkun einstakra eigna er žannig hįttaš aš žęr falla ekki undir sama fyrningar­hlutfall skal fyrningargrunni žeirra skipt eftir notkun, žó žannig aš sé eign notuš aš ¾ hlutum eša meira til sömu starfsemi skal eignin ķ heild hįš sama fyrningarhlutfalli. Sé hluti eignar ekki fyrnanlegur, t.d. ef um er aš ręša ķbśš ķ fyrnanlegri eign, skal ętķš lękka stofnverš eignarinnar um hinn ófyrnanlega hluta eftir stęršarhlutföllum. Viš skiptingu į fyrningar­grunni bygginga skal ķ žessu sambandi miša viš fasteignamat einstakra byggingarhluta eša viš rśmmįl liggi fasteignamat žeirra ekki fyrir.
 
 39. gr.
 
Žegar kostnašarverš einstakra eigna eša eignasamstęšna er undir 250.000 kr. er heimilt aš fęra žaš aš fullu til gjalda į žvķ įri žegar žeirra er aflaš.
 
40. gr.
 
Viš sölu eigna, sem fęršar hafa veriš til frįdrįttar tekjum samkvęmt heimild ķ 39. gr., telst söluverš žeirra aš fullu til tekna į söluįri. Sama gildir um tjónbętur eša annaš andvirši fyrir afhendingu slķkra eigna.
 
41. gr.
 
Kostnaš viš višgeršir eša endurbyggingu fyrnanlegra eigna vegna tjóns mį gjaldfęra į žvķ įri žegar višgerš fer fram, aš svo miklu leyti sem kostnašurinn fer fram śr tjónbótum. Hér er ašeins įtt viš kostnaš viš aš koma eign ķ sama įstand og hśn var ķ įšur en tjóniš varš.
 
42. gr.
 
Eignir skv. 1. og 2. tölul. 33. gr. mį aldrei fyrna meira en svo aš įvallt standi eftir sem nišurlagsverš eignar 10% af stofnverši hennar, sbr. 2. mgr. 12. gr.
 
Żmis įkvęši um fyrningar.
43. gr.
 
Viš įkvöršun fyrningargrunns eignar, sem yfirtekin er viš makaskipti, skal fariš eftir įkvęšum 25. gr.
 
44. gr.
 
Verši eigendaskipti aš eign viš arftöku, žar meš talda fyrirframgreišslu arfs, skal fyrningar­grunnur slķkrar eignar óbreyttur standa ķ hendi erfingja frį žvķ sem hann var ķ hendi arfleifanda.
 
45. gr.
 
Į žvķ įri žegar rekstri er hętt, hann seldur eša lįtinn af hendi į annan hįtt er ekki heimilt aš fyrna eignir sem viš hann voru bundnar. Įkvęši 39. gr. eiga žį ekki viš.
 
46. gr.
 
Rķkisskattstjóra er heimilt aš gera öllum framtalsskyldum ašilum aš halda skrį um fyrnan­legar eignir ķ žvķ formi og meš žeim hętti er hann įkvešur.
 
47. gr.
 
Ef sérstakar įstęšur eru fyrir hendi mį vķkja frį framangreindum reglum um fyrningar­hlutföll og veitir rķkisskattstjóri heimild til slķkra frįvika.
 
Ófyrnanleg réttindi.
48. gr.
 
(1) Stofnkostnaš viš kaup į réttindum sem ekki rżrna vegna notkunar er eigi heimilt aš fyrna. Til stofnkostnašar samkvęmt žessari mįlsgrein telst m.a. keyptur réttur til nżtingar į nįttśruaušęfum, svo sem kaup į varanlegri aflahlutdeild og sambęrilegum réttindum.
 
(2) Keypt leyfi til veiša ķ atvinnuskyni skv. 5. gr. laga nr. 38/1990*1) skal žó heimilt aš telja til stofnkostnašar meš žvķ skipi sem žaš er tengt og fer žį um fyrningar žess skv. 1. tölul. 33. gr., sbr. 1. tölul. 37. gr.
 
(3) Um hagnaš vegna sölu į ófyrnanlegum réttindum skv. 1. mgr. fer skv. 5. og 6. mgr. 15. gr. Veršmęti keyptra réttinda sem ekki er heimilt aš fyrna er eigi heimilt aš fęra til frįdrįttar skattskyldum tekjum. Žó skal heimilt aš telja til rekstrarkostnašar skv. 31. gr. veršmęti žessara réttinda ef žau falla nišur eša hlutfallslega ef žau eru skert verulega lögum sam­kvęmt.
 
*1)Nś lög nr. 116/2006, um stjórn fiskveiša.
 
 Vaxtagjöld, afföll og gengistöp.
49. gr.
 
(1) Til gjalda sem vextir, afföll og gengistöp af skuldum, sbr. 1. tölul. 31. gr., teljast:
  1. Vextir af skuldum, föstum og lausum, žar meš taldir drįttarvextir. Til vaxtagjalda mį og telja lįntökukostnaš, įrlegan eša tķmabundinn fastakostnaš, žóknanir, stimpilgjöld og žinglżsingarkostnaš af lįnum. Meš vaxtagjöldum ķ žessu sambandi teljast og įfallnar veršbętur į höfušstól og vexti.

  2. Afföll af seldum veršbréfum, vķxlum og sérhverjum öšrum skuldavišurkenningum, enda sé kaupandi bréfanna nafngreindur. Afföllin skulu reiknuš til frįdrįttar meš hlut­fallslegri fjįrhęš įr hvert eftir afborgunartķma. Sé skuld yfirtekin af öšrum eša falli greišsluskylda nišur įšur en afborgunartķma er lokiš teljast eftirstöšvar affalla ekki til frįdrįttar tekjum. Hafi skuld veriš yfirtekin ķ sambandi viš eignasölu er seljanda žó heimilt aš lękka söluverš eignarinnar um fjįrhęš sem nemur eftirstöšvum affallanna, enda hafi hann veriš upphaflegur skuldari hinnar yfirteknu skuldar.

  3. Vextir af stofnsjóšsinnstęšum ķ félögum sem um ręšir ķ 2. tölul. 1. mgr. 2. gr.

  4. Gengistöp af hvers konar skuldum ķ erlendum veršmęli į žvķ įri sem gengisbreyting į sér staš og mišast žau viš sölugengi viškomandi erlends gjaldeyris ķ įrslok. (1)

    Frį gengistapi įrsins skal draga gengishagnaš, sbr. 5. tölul. 1. mgr. 8. gr., og fęra mis­muninn til gjalda sem gengistap [meš jafnri fjįrhęš į žrjś įr frį og meš žvķ reikningsįri sem gengistap fellur til.]1) (2)
(2) Gjöld samkvęmt žessari grein eru ašeins frįdrįttarbęr aš fullu séu žau tengd atvinnu­rekstri eša sjįlfstęšri starfsemi.

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 61/2008.
 
Hvaš ekki telst rekstrarkostnašur.
50. gr.
 
Til rekstrarkostnašar skv. 31. gr. eša til frįdrįttar skattskyldum tekjum į einn eša annan hįtt er ekki heimilt aš telja:
  1. Gjafir, žó ekki tękifęrisgjafir ķ frķšu til starfsmanna eša višskiptavina žegar veršmęti žeirra er ekki meira en gerist um slķkar gjafir almennt.

  2. Fjįrsektir eša önnur višurlög, hverju nafni sem nefnast, vegna refsiveršs verknašar skatt­ašila sjįlfs, žar meš tališ veršmęti upptękra eigna eša greišslur žess ķ staš. Enn fremur kostnaš, hverju nafni sem nefnist, viš öflun ólöglegs upptęks hagnašar eša tengdan saknęmum brotum.

  3. Arš eša vexti af framlögšu fé manns til atvinnurekstrar eša sjįlfstęšrar starfsemi, hvort heldur reksturinn er į eigin įbyrgš eiganda eša meš ótakmarkašri įbyrgš ķ sam­eign meš öšrum, sbr. og 2. mgr. 2. gr.

  4. Žęr greišslur vegna fjįrmögnunarleigu į fólksbifreišum fyrir fęrri en nķu menn, öšrum en leigubifreišum, sem eru umfram fyrningar reiknašar samkvęmt įkvęšum žessara laga aš višbęttum reiknušum vöxtum af fyrningargrunni žegar frį hafa veriš dregnar reiknašar fyrningar fyrri įra. Rķkisskattstjóri setur reglur um reikning fyrninga og vaxta ķ žessum tilvikum.*1)

  5. Kostnaš viš rekstur fólksbifreiša, sem lįtnar eru starfsmönnum atvinnurekstrar ķ té til eigin afnota, nema aš žvķ marki sem hlunn­­indi af notkun viškomandi fólksbifreišar hafa veriš talin til tekna, samkvęmt matsreglum rķkisskattstjóra, hjį žeim ašila sem heimilt er aš hafa hana til umrįša ķ eigin žįgu.

  6. Kostnaš vegna greišslna, gjafa eša annars sem ólögmętt er skv. 109. gr. almennra hegningarlaga, nr. 19/1940, til manna sem rįšnir eru eša kjörnir til opinberra starfa į sviši löggjafarvalds, dómsvalds eša stjórnsżslu, hvort heldur er į Ķslandi eša ķ öšrum rķkjum eša hjį alžjóšasamtökum og stofnunum sem žjóšrķki, rķkisstjórnir eša alžjóša­stofnanir eru ašilar aš.
*1)Sjį įrlega auglżsingu rķkisskattstjóra.  
IV. KAFLI
Żmis įkvęši um tekjur.
 
Sameining og skipting félaga.
51. gr.
 
(1) Sé hlutafélagi slitiš žannig aš žaš sé algjörlega sameinaš öšru hlutafélagi og hluthafar ķ fyrrnefnda félaginu fįi eingöngu hlutabréf ķ sķšarnefnda félaginu sem gagngjald fyrir hlutafé sitt ķ félagi žvķ sem slitiš var, žį skulu skiptin sem slķk ekki hafa ķ för meš sér skattskyldar tekjur fyrir žann sem hlutabréfin lét af hendi. Viš slķkan samruna hlutafélaga skal žaš félag, er viš tekur, taka viš öllum skattaréttarlegum skyldum og réttindum žess félags sem slitiš var.

[(2) Sé hlutafélagi slitiš žannig aš žaš sé algjörlega sameinaš öšru hlutafélagi sem er heimilisfast ķ öšru ašildarrķki į Evrópska efnahagssvęšinu, ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum og hluthafar ķ fyrrnefnda félaginu fįi eingöngu hlutabréf ķ sķšarnefnda félaginu sem gagngjald fyrir hlutafé sitt ķ félagi žvķ sem slitiš var skulu skiptin sem slķk ekki hafa ķ för meš sér skattskyldar tekjur fyrir žann sem hlutabréfin lét af hendi. Viš slķkan samruna hlutafélaga skal žaš félag, er viš tekur, taka viš öllum skattaréttarlegum skyldum og réttindum žess félags sem slitiš er, frį og meš uppgjörsdegi efnahagsreikninga samkvęmt samrunaįętlun. Sé um hlutafélög aš ręša sem eru heimilisföst ķ lįgskattarķki į įkvęši žetta ekki viš nema žau geti sżnt fram į aš um raunverulega atvinnustarfsemi sé aš ręša, sbr. 57. gr. a.

(3) Viš samruna yfir landamęri, žar sem innlent félag er yfirtekiš, skal fara meš eignir, réttindi, kröfur og skuldbindingar sem eru yfirteknar og yfirfęršar, sbr. 2. mįlsl. 2. mgr., sem seldar eša innleystar vęru. Leggja skal fram śtreikninga į gangverši eigna meš samrunaįętlun og skulu žeir byggjast į mati sérfręšinga og stašfestir af löggiltum endurskošendum félagsins, sbr. XIV. kafla laga nr. 2/1995, um hlutafélög, og laga nr. 138/1994, um einkahlutafélög. Žegar tilkynnt er um stašfestan samruna yfir landamęri og afskrįningu félags skal jafnframt leggja fram skżrslu ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur um žann skattstofn sem slķkur samruni hefur ķ för meš sér. Skattskyldar tekjur skal reikna śt mišaš viš mismun į gangverši eigna og skattalegu stofnverši žeirra aš teknu tilliti til įšur fenginna fyrninga į žeim uppgjörsdegi sem efnahagsreikningur samrunaįętlunar mišast viš og skal įkvöršun skatts taka miš af žvķ tķmamarki. Viš śtreikning skulda skal einungis miša viš skuldir og skuldbindingar skv. 75. gr.

(4) Įkvöršun skatts samkvęmt įkvęši žessu skal hafa fariš fram innan tveggja mįnaša frį žvķ aš samruni er stašfestur meš tilkynningu til hlutafélagaskrįr og fellur hann ķ gjalddaga 10 dögum sķšar. Viš śtreikning skattskyldra tekna samkvęmt įkvęši žessu er heimilt aš undanskilja žęr eignir skattlagningu sem eftir verša hér į landi og gętu talist til reksturs fastrar starfsstöšvar ķ eigu hins sameinaša félags enda verši hśn skrįš hér į landi.

(5) Fresta mį greišslu į žeirri skattskuld sem er gjaldfallin skv. 4. mgr. ķ allt aš fimm almanaksįr. Höfušstóll skattskuldar skal bera vexti til greišsludags ķ samręmi viš almenna óverštryggša vexti af peningakröfum sem birtir eru į vef Sešlabanka Ķslands. Félög sem óska eftir frestun skulu hafa stašiš skil į skattframtali fyrir lišin tekjuįr og žann hluta tekjuįrs sem efnahagsreikningur samrunaįętlunar mišast viš. Ef eignir, réttindi og skuldbindingar eru fęršar til rķkja utan Evrópska efnahagssvęšisins, ašildarrķkja stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša Fęreyja fellur frestun į greišslu eftirstöšva skattskuldar nišur frį og meš nęsta gjalddaga.

(6) Afborgun af höfušstól skattskuldarinnar skal aš lįgmarki į hverju tekjuįri eftir samrunann nema 1/5 af hinni frestušu fjįrhęš žar til greitt hefur veriš aš fullu. Gjalddagi er [1. október]3) įr hvert og eindagi 15 dögum sķšar. Reikna skal drįttarvexti ķ samręmi viš 1. mgr. 114. gr. hafi greišsla ekki fariš fram į eindaga. Aš öšru leyti en greinir ķ žessu įkvęši skulu įkvęši laga žessara um framtöl, skżrslugjafir, įlagningu, eftirlit, kęrur og innheimtu gilda eftir žvķ sem viš į.

(7) Félag sem hefur fengiš frest į greišslu höfušstóls skattskuldar skal leggja fram bankatryggingu til tryggingar greišslunni til tollstjóra ef hin frestaša fjįrhęš er umfram 50 millj. kr. [nema fyrir hendi sé heimild til aš afla naušsynlegra upplżsinga į grundvelli tvķsköttunarsamnings eša annars alžjóšasamnings].2) Bankatrygging skal tryggja greišslu į höfušstól kröfunnar įsamt drįttarvöxtum og innheimtukostnaši. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. skal leggja fram bankatryggingu óhįš fjįrhęšarmörkum ķ žeim tilvikum žar sem ekki er fyrir hendi tvķsköttunarsamningur meš įkvęši um innheimtuašstoš eša ašrir samningar um ašstoš viš innheimtu ķ heimilisfestarrķki yfirtökufélags. Įrlega, į mešan frestur varir, skal yfirtökufélag skila įrsreikningi og skżrslu til rķkisskattstjóra ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur žar sem fram koma upplżsingar um hinar yfirfęršu eignir, svo sem sölu žeirra eša ašrar rįšstafanir. Sé skżrslu ekki skilaš fyrir 1. október įr hvert gjaldfellur hin frestaša fjįrhęš frį og meš nęsta gjalddaga.

(8) Sömu reglur gilda eftir žvķ sem viš į žegar um innlent yfirtökufélag er aš ręša. Fari skattalegt uppgjör ekki fram ķ samręmi viš gangveršsreglur ķ fyrrverandi heimilisfestarrķki skal eftir atvikum miša skattalegt stofnverš eigna viš upphaflegt kostnašarverš aš frįdregnum fyrningum umreiknaš ķ ķslenskar krónur eša starfrękslugjaldmišil samkvęmt gengi į dagsetningu efnahagsreiknings samrunaįętlunar. Sé yfirfęrslan byggš į gangveršsśtreikningi skal sżnt fram į aš skattuppgjör hafi tekiš miš af žvķ.

(9) Framangreind įkvęši eiga ekki viš nema heimild sé fyrir hendi til aš afla naušsynlegra upplżsinga į grundvelli tvķsköttunarsamnings eša annars alžjóšasamnings. Rįšherra setur meš reglugerš nįnari įkvęši um framkvęmd samruna yfir landamęri, m.a. um bankatryggingu, skżrslur o.fl.]1)
 
(10) Žegar samvinnufélög sameinast, sbr. 56. gr. laga nr. 22/1991, um samvinnufélög, eša hluta­félag sameinast samvinnufélagi, sbr. 59. gr. sömu laga, skal hiš sameinaša félag taka viš öllum skattaréttarlegum skyldum og réttindum hinna fyrri félaga.*1)
 
(11) Sé samvinnufélagi slitiš į žann hįtt aš žvķ sé breytt ķ hlutafélag og félagsašilar samvinnu­félagsins fįi eingöngu hlutabréf ķ hlutafélaginu sem gagngjald fyrir séreignarhluti sķna ķ samvinnufélaginu skulu skiptin sem slķk ekki hafa ķ för meš sér skattskyldar tekjur fyrir žann sem séreignarhlutinn lét af hendi. Hafi samvinnufélag sem breyta į ķ hlutafélag myndaš sérstaka B-deild stofnsjóšs meš sölu hluta og eigendur samvinnuhlutabréfanna ķ B-deild fį eingöngu hlutabréf ķ hlutafélaginu sem gagngjald fyrir B-deildarhluti sķna ķ samvinnufélaginu, žį skulu skiptin į sama hįtt ekki hafa ķ för meš sér skattskyldar tekjur fyrir žann sem samvinnuhlutabréfin lét af hendi. Žegar samvinnufélagi er breytt ķ hlutafélag skal hlutafélagiš, sem viš tekur, taka viš öllum skattaréttarlegum skyldum og réttindum samvinnufélagsins sem slitiš var.*2)

1)Sbr. 6. gr. laga nr. 142/2013. 2)Sbr. 3. gr. laga nr. 124/2015. 3)Sbr. 1. gr. laga nr. 50/2018. *1)Var įšur 2. mgr., sbr. lög nr. 142/2013  *2)Var įšur 3. mgr., sbr. lög nr. 142/2013.
 
 52. gr.
 
(1) [Sé hlutafélagi skipt žannig aš öllum eignum og skuldum sé skipt į milli hins skipta félags og/eša žeirra félaga sem [viš tóku eša]2) uršu til viš skiptin, og hluthafar ķ félaginu sem skipt var fįi eingöngu hlutabréf ķ žeim félögum sem eignir og skuldir deildust į viš skiptin, skulu skiptin sem slķk ekki hafa ķ för meš sér skattskyldar tekjur fyrir žann sem hlutabréfin lét af hendi].1) Eignarhlutir hluthafa ķ félögunum skulu vera innbyršis ķ sömu hlutföllum og eignarhlutirnir voru ķ žvķ félagi sem skipt er. Eignir og skuldir skulu yfirfęrast į bókfęršu verši. Įkvęši žessarar mįlsgreinar eiga einnig viš žegar hlutafélagi er skipt žannig aš fleiri en eitt hlutafélag taka viš hluta eigna og skulda ķ upprunalegu félagi. Sé samvinnufélagi skipt žannig aš fleiri en eitt samvinnufélag eša hlutafélag taki viš eignum og skuldum frį félaginu skulu įkvęši žessarar mįlsgreinar gilda um slķka skiptingu. Séreignarhlutir félagsašila ķ samvinnufélögunum skulu vera inn­byršis ķ sömu hlutföllum og séreignarhlutirnir ķ hinu skipta félagi en taki hlutafélag viš eignum og skuldum frį samvinnufélaginu skulu allir hlutir ķ hlutafélaginu vera ķ eigu hins skipta félags.

(2) Viš skiptingu skv. 1. mgr. skiptast skattalegar skyldur og réttindi milli félaganna ķ sama hlutfalli og bókfęrt verš eigna aš frįdregnum skuldum sem flytjast til žeirra.

[(3) Sé hlutafélagi skipt žannig aš öllum eignum og skuldum sé skipt į milli hins skipta félags og/eša žeirra félaga sem viš tóku eša uršu til viš skiptin, sem heimilisföst eru ķ öšru ašildarrķki į Evrópska efnahagssvęšinu, ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum og hluthafar ķ félaginu sem skipt var fįi ein­göngu hlutabréf ķ žeim félögum sem eignir og skuldir deildust į viš skiptin, skulu skiptin sem slķk ekki hafa ķ för meš sér skattskyldar tekjur fyrir žann sem hlutabréfin lét af hendi. Eignarhlutir hluthafa ķ félögunum skulu vera innbyršis ķ sömu hlutföllum og eignarhlutirnir voru ķ žvķ félagi sem skipt er. Eignir og skuldir skulu yfirfęrast į bókfęršu verši. Įkvęši žessarar mįlsgreinar eiga einnig viš žegar hlutafélagi er skipt žannig aš fleiri en eitt hlutafélag taka viš hluta eigna og skulda ķ upprunalegu félagi. Sé um hlutafélög aš ręša sem eru eša yršu heimilisföst ķ lįgskattarķki į įkvęši žetta ekki viš nema sżnt sé fram į meš fullnęgjandi hętti aš um raunverulega atvinnustarfsemi sé aš ręša, sbr. 57. gr. a.

(4) Įkvęši 3.–9. mgr. 51. gr., um samruna yfir landamęri, skulu gilda meš sama hętti um skipt­ingu yfir landamęri, m.a. um śtreikninga, skżrsluskil, įkvöršun skatts, frestun, afborgun, bankatryggingu, innlent félag og upplżsingaskyldu, eftir žvķ sem viš į, žó žannig aš öll žau félög sem taka žįtt ķ skiptingu skulu bera óskipta įbyrgš į žeim sköttum sem lagšir eru į viš skiptin. Hafi skiptin ķ för meš sér slit hins upphaflega skipta félags hvķlir óskipt įbyrgš į žeim félögum sem viš taka.]3)

1)Sbr. 8 .gr. laga nr. 128/2009. 2)Sbr. 7 .gr. laga nr. 165/2010. 3)Sbr. 4. gr. laga nr. 124/2015.
 
53. gr.
 
(1) Sé sameignarfélagi slitiš, žannig aš žaš sé algjörlega sameinaš öšru slķku sam­eignar­félagi eša hlutafélagi og eigendur ķ fyrrnefnda félaginu fįi eingöngu eignarhluta eša hlutabréf ķ sķšarnefnda félaginu sem gagngjald fyrir eignarhluta sķna ķ félagi žvķ sem slitiš var, žį skulu skiptin sem slķk ekki hafa ķ för meš sér skattskyldar tekjur fyrir žann sem lét eignarhluta sinn af hendi og heldur ekki fyrir félag žaš sem slitiš var. Viš slķkan samruna félaga skal žaš félag, er viš tekur, taka viš öllum skattaréttarlegum skyldum og réttindum žess félags sem slitiš var.
 
(2) Ef sameignarfélagi, sbr. 1. mgr. žessarar greinar, er breytt ķ hlutafélag žannig aš eigendur ķ fyrrnefnda félaginu fįi eingöngu hlutabréf ķ sķšarnefnda félaginu sem gagngjald fyrir eignarhluta sķna ķ félagi žvķ sem slitiš var, žį skal žessi breyting ekki hafa ķ för meš sér skattskyldar tekjur fyrir eigendur sameignarfélagsins eša félagiš sjįlft. Viš slķka breytingu skal hlutafélagiš taka viš öllum skattaréttarlegum skyldum og réttindum sameignarfélagsins.
 
(3) Žrįtt fyrir įkvęši 1. og 2. mgr. bera eigendur sameignarfélags, sem slitiš er eša breytt er ķ hlutafélag, ótakmarkaša įbyrgš į greišslu žeirra opinberu gjalda sem varša reikningsįr fyrir slit eša breytingu.
 
[53. gr. a
 
Sé veršbréfa- eša fjįrfestingarsjóši slitiš, sbr. lög nr. 128/2011, um veršbréfasjóši, fjįrfestingarsjóši og fagfjįrfestasjóši, žannig aš hann sé algjörlega sameinašur öšrum slķkum veršbréfa- eša fjįrfestingarsjóši, skal sameiningin ekki leiša til skattskyldu hjį eigendum žess sjóšs sem slitiš er, enda sé um jafngild veršmęti aš ręša.

[---]2)]1)

1)Sbr. 5. gr. laga nr. 124/2015. 2)Sbr. 2. gr. laga nr. 54/2016.
 
54. gr.
 
(1) Žrįtt fyrir įkvęši 51.-53. gr. [og 53. gr. a]2) skal rekstrartap, žar meš taldar eftirstöšvar rekstrartapa frį fyrri įrum, sbr. 8. tölul. 31. gr., hjį žvķ félagi sem slitiš var ekki flytjast til žess félags eša žeirra félaga sem viš taka nema uppfyllt séu öll skilyrši žessarar greinar. Félag eša félög žau sem viš taka skulu hafa meš höndum skyldan rekstur eša starfsemi og žaš félag sem slitiš var. Tap flyst ekki milli félaga viš sameiningu eša skiptingu žegar žaš félag sem slitiš var įtti fyrir slitin óverulegar eignir eša hafši engan rekstur meš höndum. Sameining eša skipting félaga veršur aš vera gerš ķ venjulegum og ešlilegum rekstrartilgangi. Hiš yfirfęrša tap veršur aš hafa myndast ķ sams konar rekstri og žaš félag sem viš tekur eša žau félög sem viš taka hafa meš höndum.
 
(2) Viš skiptingu eša sameiningu félaga er heimilt aš miša uppgjör rekstrar og framtalsskil, sbr. 90. gr., félaga žeirra er skiptingin eša slitin varša viš žaš tķmamark žegar skiptingin eša slitin eiga sér staš samkvęmt samžykktum félaganna.

[(3) Įkvęši žessarar greinar gilda, eftir žvķ sem viš į, žegar yfirtökufélag skv. 2. mgr. 51. gr., viš samruna yfir landamęri, er heimilisfast hér į landi enda hafi veriš sżnt fram į aš um raunverulega atvinnustarfsemi hafi veriš aš ręša ķ hinu yfirtekna félagi. Tap flyst ekki milli félaga nema sannaš sé meš fullnęgjandi hętti aš žaš hafi veriš ónżtanlegt eša ekki nżtt įšur.] 1)

1)
Sbr. 7. gr. laga nr. 142/2013. 2)Sbr. 6. gr. laga nr. 124/2015.
 
Samsköttun félaga.
55. gr.
 
(1) [Rķkisskattstjóri]4) getur heimilaš aš tvö eša fleiri hlutafélög, sbr. 1. tölul. 1. mgr. 2. gr., séu skatt­lögš saman. [Sama gildir um fastar starfsstöšvar hlutafélaga og einkahlutafélaga ķ ašildarrķkjum Evrópska efnahagssvęšisins, ašildarrķkjum stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum, sbr. 4. tölul. 1. mgr. 3. gr.]7) Skilyrši samsköttunar eru aš eigi minna en 90% hlutafjįr ķ dótturfélögum sé ķ eigu móšurfélagsins sem óskar samsköttunar eša annarra dótturfélaga sem einnig taka žįtt ķ samsköttuninni. Jafnframt hafi öll hlutafélögin sama reikningsįr og eignarhald hafi varaš allt reikningsįriš, nema žegar um nżstofnuš dótturfélög [eša fasta starfsstöš]7) er aš ręša eša slit į dótturfélagi [eša lokun fastrar starfsstöšvar]7). Sam­sköttun skal aš lįgmarki standa ķ fimm įr og ef samsköttun er slitiš er ekki heimilt aš fallast į hana aš nżju fyrr en aš lišnum fimm įrum frį žvķ aš henni var slitiš. [Samsköttun skal žó falla nišur meš félagi sé žaš tekiš til gjaldžrotamešferšar eša sęti slitamešferš, sbr. 101. gr. laga nr. 161/2002.]5)
 
(2) Umsókn um samsköttun skal beint til [rķkisskattstjóra]4) eigi sķšar en žrjįtķu dögum fyrir lok framtalsfrests vegna žess tekjuįrs sem óskaš er eftir aš verši samskattaš.
 
(3) Viš samsköttun skal tekjuskattur af sameiginlegum tekjuskattsstofni [---]2) allra hluta­félaga sem taka žįtt ķ samsköttuninni lagšur į móšurfélagiš en öll hlutafélögin bera sam­eiginlega įbyrgš į skattgreišslum. Žó er [rķkisskattstjóra]4) heimilt aš leggja tekjuskatt [---]2) į hvert og eitt félag óski hlutafélögin ķ samsköttun sérstaklega eftir žvķ.
 
(4) Tap sem veršur į rekstri eins eša fleiri samskattašra hlutafélaga mį draga frį tekjum hinna įšur en tekjuskattur er reiknašur. Žó skal viškomandi tekjuįr įvallt gert upp įšur en tekiš er tillit til yfirfęranlegs taps fyrri įra. Yfirfęranlegt tap hlutafélags sem stafar af rekstri frį žvķ fyrir samsköttun mį ašeins nżta ķ žvķ félagi. [---]3)
 
[(5) Tap ķ fastri starfsstöš skv. 4. tölul. 1. mgr. 3. gr. er ašeins frįdrįttarbęrt hjį ķslensku félagi aš ekki sé unnt aš jafna tapiš hjį erlendu félagi föstu starfsstöšvarinnar.]7)
 
(6) Nś er dótturfélag ķ eigu samvinnufélags [eša sparisjóšs]1) og gilda žį įkvęši žessarar greinar, enda sé skilyršum hennar fullnęgt.*1)
 
(7) [Rįšherra]6) er heimilt aš setja ķ reglugerš nįnari reglur um samsköttun móšur- og dótturfélaga, svo sem um nżtingu taps į milli félaga.*1)
 
1)Sbr. 1. gr. laga nr. 77/2004. 2)Sbr. 7. gr. laga nr. 129/2004. 3)Sbr. 4. gr. laga nr. 164/20084)Sbr. 2. gr. laga nr. 136/2009. 5)Sbr. 8 .gr. laga nr. 165/2010. 6)Sbr. 377. laga nr. 126/2011. 7)Sbr. 1. gr. laga nr. 77/2018. *1)Nśmer mįlsgreina breyttist meš 1. gr. laga nr. 77/2018.
  
Yfirfęrsla einstaklingsrekstrar ķ einkahlutafélag.a)
56. gr.
 
(1) Stofni einstaklingur ķ atvinnurekstri einkahlutafélag sem tekur viš öllum eignum og skuldum atvinnurekstrarins og hefur meš höndum samskonar rekstur eša starfsemi skal sś yfirfęrsla ekki hafa ķ för meš sér skattskyldar tekjur fyrir eigandann eša félagiš, enda séu eftirfarandi skilyrši uppfyllt:
  1. Eigandi rekstrarins skal bera ótakmarkaša skattskyldu hér į landi, sbr. 1. gr. 

  2. Félagiš er tekur viš rekstrinum skal skrįš hér į landi og bera ótakmarkaša skattskyldu, sbr. 2. gr.

  3. Viš yfirfęrsluna fęr eigandi rekstrarins eingöngu hluti ķ félaginu sem gagngjald fyrir yfir­fęršar eignir og skuldir rekstrarins.

  4. Tilkynningu til hlutafélagaskrįr um stofnun félagsins skal auk žeirra upplżsinga sem krafist er samkvęmt lögum um einkahlutafélög*1) fylgja efnahagsreikningur einstaklings­rekstrarins sem jafnframt skal vera stofnefnahagsreikningur einkahluta­félagsins. Efnahagsreikninginn skal miša viš 31. desember og mį hann ekki vera eldri en fjögurra mįnaša viš stofnun einkahlutafélagsins og skal hann endurskošašur af endurskošanda og įritašur įn fyrirvara. Jafnframt skal endurskošandi stašfesta aš hagur fyrirtękisins hafi ekki rżrnaš vegna śttektar eiganda frį žeim tķma sem yfir­fęrslan skal mišuš viš og fram aš stofnun félagsins. Ķ skattalegu tilliti telst einkahluta­félagiš yfirtaka rekstur og efnahag frį dagsetningu efnahagsreiknings. Stofnefnahags­reikningur įsamt yfirlżsingu um yfirfęrslu einstaklingsrekstrar yfir ķ einkahlutafélag skal enn fremur fylgja fyrsta skattframtali félagsins. 

(2) Viš yfirfęrsluna skal félagiš taka viš öllum skattaréttarlegum skyldum og réttindum rekstrarins, žar meš töldum eftirstöšvum rekstrartapa frį fyrri įrum, enda séu skilyrši 8. tölul. 31. gr. uppfyllt. Žó ber sį sem stundaši reksturinn ótakmarkaša įbyrgš į greišslu žeirra opin­beru gjalda sem varša reksturinn fyrir yfirfęrslu hans. Eignir og skuldir skulu yfirfęrast į bókfęršu verši. Stofnverš gagngjalds hluta ķ einkahlutafélaginu, sbr. c-liš 1. mgr., įkvaršast jafnt bókfęršu eigin fé ķ efnahagsreikningi sem stofnefnahagsreikningur mišast viš.

[(3) Žrįtt fyrir įkvęši b- og d-lišar 1. mgr. gilda eftir atvikum almenn įkvęši 1. og 2. mgr. viš žęr ašstęšur žegar einstaklingur ķ atvinnurekstri stofnar viš yfirfęrslu einstaklingsrekstrar einkahlutafélag sem er heimilisfast ķ öšru ašildarrķki į Evrópska efnahagssvęšinu, ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum, enda séu skilyrši įkvęšisins uppfyllt aš öšru leyti. Stofni einstaklingur ķ atvinnurekstri einkahlutafélag ķ lįgskattarķki į įkvęši žetta ekki viš nema sżnt sé fram į meš fullnęgjandi hętti aš um raunverulega atvinnustarfsemi sé aš ręša, sbr. 57. gr. a. Tilkynna skal yfirfęrsluna til hlutafélagaskrįr žess rķkis žar sem einkahlutafélagiš er heimilisfast.

(4) Įkvęši 3.–9. mgr. 51. gr., um samruna yfir landamęri, skulu gilda meš sama hętti um yfirfęrslu einstaklingsrekstrar ķ einkahlutafélag yfir landamęri, m.a. um śtreikninga, skżrsluskil, įkvöršun skatts, frestun, afborgun, bankatryggingu og upplżsingaskyldu, eftir žvķ sem viš į, žó žannig aš óskipt įbyrgš į žeim sköttum sem eru lagšir į viš yfirfęrsluna hvķlir į einstaklingnum og vištökufélaginu.]1)
 
1)Sbr. 7. gr. laga nr. 124/2015. a)Sbr. reglugerš nr. 223/2003. *1)Sjį lög nr. 138/1994.
 
[56. gr. a
 
(1) Flytji hlutafélag lögheimili sitt eša eignir til annars ašildarrķkis į Evrópska efnahagssvęšinu, ašildarrķkis stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša til Fęreyja skal flutningurinn sem slķkur ekki hafa ķ för meš sér skattskyldar tekjur fyrir félagiš eša eigendur žess, sbr. žó 2. mgr., enda sé slķkt heimilt samkvęmt įkvęšum hlutafélagalaga. Sé lögheimili hlutafélags eša eignir žess fluttar til lįgskattarķkis į įkvęši žetta ekki viš nema sżnt sé fram į meš fullnęgjandi hętti aš um raunverulega atvinnustarfsemi sé aš ręša, sbr. 57. gr. a.

(2) Įkvęši 3.–9. mgr. 51. gr., um samruna yfir landamęri, skulu gilda meš sama hętti um flutning lögheimilis eša eigna yfir landamęri, m.a. um śtreikninga, skżrsluskil, įkvöršun skatts, frestun, afborgun, bankatryggingu og upplżsingaskyldu, eftir žvķ sem viš į, žó žannig aš viš flutning eigna hvķlir įbyrgš į žeim sköttum sem yršu lagšir į viš yfirfęrsluna į žvķ félagi sem lét eignir af hendi og er heimilisfast hér į landi.] 1)

1)
Sbr. 8. gr. laga nr. 124/2015.
 
[Óvenjuleg skipti ķ fjįrmįlum og milliveršlagning.]1)
57. gr.
 
(1) Ef skattašilar semja um skipti sķn ķ fjįrmįlum į hįtt sem er verulega frįbrugšinn žvķ sem almennt gerist ķ slķkum višskiptum skulu veršmęti, sem įn slķkra samninga hefšu runniš til annars skattašilans en gera žaš ekki vegna samningsins, teljast honum til tekna.
 
(2) Kaupi skattašili eign į óešlilega hįu verši eša selji eign į óešlilega lįgu verši geta skatt­yfirvöld metiš hvaš telja skuli ešlilegt kaup- eša söluverš. Mismun kaupveršs eša söluveršs annars vegar og matsveršs hins vegar skal telja til skattskyldra tekna hjį žeim ašila sem slķkra višskipta nżtur.

[(3) Ef veršlagning og/eša skilmįlar ķ višskiptum milli tengdra lögašila [eša milli ķslensks lögašila og lögašila ķ lįgskattarķki]3) eru ekki sambęrileg žvķ sem almennt gerist ķ višskiptum į milli ótengdra ašila skal meta og eftir atvikum leišrétta veršlagninguna [---]2) og įkvarša skattstofn eša skattstofna aš nżju eftir žvķ hvort verš reynist of- eša vanmetiš. Sama į viš um veršlagningu ķ višskiptum lögašila viš fastar starfsstöšvar sķnar. Meš višskiptum er įtt viš almenn kaup og sölu į vörum og žjónustu, efnislegum og óefnislegum eignum og hvers kyns fjįrmįlagerninga.

(4) Lögašilar teljast tengdir ķ skilningi 3. mgr. žegar: 
  1. žeir eru hluti samstęšu skv. 2. gr. laga nr. 3/2006, um įrsreikninga, eša eru undir beinu og/eša óbeinu meirihlutaeignarhaldi eša stjórnunarlegum yfirrįšum tveggja eša fleiri lögašila innan samstęšu, eša
  2. meirihlutaeignarhald eins lögašila yfir öšrum er til stašar samanlagt meš beinum og óbeinum hętti, eša
  3. žeir eru beint eša óbeint ķ meirihlutaeigu eša undir stjórnunarlegum yfirrįšum einstaklinga sem eru tengdir sifjaréttarlegum böndum, t.d. einstaklinga ķ hjónabandi eša stašfestri samvist, systkina og einstaklinga sem eru skyldir ķ beinan legg. [---]2)
(5) Ef rekstrartekjur lögašila į einu reikningsįri eša heildareignir ķ upphafi eša viš lok reikningsįrs eru yfir 1 milljarši kr. er hann skjölunarskyldur frį og meš nęsta reikningsįri vegna višskipta viš tengda lögašila, sbr. 4. mgr. Meš skjölunarskyldu er įtt viš aš lögašili skrįi upplżsingar um ešli og umfang višskipta viš tengda lögašila, ešli tengsla og grundvöll įkvöršunar milliveršs. [Skjölunarskyldur ašili skal varšveita sérstaklega gögn um slķk višskipti, upplżsingar um višskiptaskilmįla, veltu, eignir og annaš sem žżšingu kann aš hafa viš milliveršlagninguna og sżna fram į aš verš og skilmįlar séu sambęrileg žvķ sem almennt gerist ķ višskiptum milli ótengdra ašila undir sambęrilegum kringumstęšum. Skjölunarskylda gildir ekki um višskipti milli tengdra lögašila žegar allir ašilar eru heimilisfastir hér į landi.]2) Gagna og upplżsinga skal gęta ķ sjö įr frį lokum reikningsįrs. Lögašili skal stašfesta skjölunarskyldu viš framtalsskil og aš fullnęgjandi skjölun hafi įtt sér staš. Lögašili skal bregšast viš beišni skattyfirvalda um ašgang aš skjölunarskyldum gögnum eigi sķšar en 45 dögum eftir aš beišnin kom fram.

(6) Rįšherra setur meš reglugerša) nįnari įkvęši um framkvęmd žessarar greinar, mešal annars um kröfur varšandi skjölun į įkvöršun milliveršlagningar.]1)

1)Sbr. 8. gr. laga nr. 142/2013. 2)Sbr. 3. gr. laga nr. 33/2015. 3)Sbr. 2. gr. laga nr. 112/2016a)Reglugerš nr. 1180/2014.

 
[Skattlagning vegna [---]3) eignarhalds į lįgskattasvęšum.
57. gr. a
 
(1) Skattašili sem į beint eša óbeint hlut ķ hvers kyns félagi, sjóši eša stofnun sem telst heimilisföst ķ lįgskattarķki skal greiša tekjuskatt af hagnaši slķkra ašila ķ hlutfalli viš eignarhluta sinn įn tillits til śthlutunar. Hiš sama į viš um skattašila sem stjórnar félagi, sjóši, stofnun eša eignasafni ķ lįgskattarķki sem skattašili hefur beinan eša óbeinan įvinning af. Tekjur žessar eru skattskyldar meš sambęrilegum hętti og um vęri aš ręša starfsemi hér į landi.
 
(2) Rķki eša lögsagnarumdęmi telst lįgskattarķki žegar tekjuskattur af hagnaši félags, sjóšs eša stofnunar, sem um ręšir, er lęgri en tveir žrišju hlutar af žeim tekjuskatti sem hefši veriš lagšur į félagiš, sjóšinn eša stofnunina hefši hśn veriš heimilisföst į Ķslandi.
 
(3) Įkvęši 1. mgr. į viš žegar minnst helmingur eignarhalds ķ ašilum, sbr. 1. mgr., er beint eša óbeint ķ eigu ķslenskra skattašila eša stjórnunarleg yfirrįš hafa veriš til stašar innan tekjuįrs.  
 
(4) Įkvęši 1. mgr. į ekki viš ef:
  1. félag, sjóšur eša stofnun fellur undir samning milli Ķslands og lįgskattarķkis til aš koma ķ veg fyrir tvķsköttun [eša annan alžjóšasamning]2) enda sé unnt į grundvelli samningsins aš fį allar naušsynlegar upplżsingar og tekjur félags, sjóšs eša stofnunar eru ekki aš meginstofni til eignatekjur; eša

  2. félag, sjóšur eša stofnun er stofnsett og skrįš ķ öšru EES-rķki, [ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum]2) og hefur žar meš höndum raunverulega atvinnustarfsemi, og ķslensk skattyfirvöld geta į grundvelli tvķsköttunarsamnings eša annars alžjóšasamnings krafist allra naušsynlegra upplżsinga, sbr. 1. tölul. Žar sem ekki er fyrir hendi samningur, sbr. 1. mįlsl., hvķlir upplżsingaskyldan į skattašilanum. 

(5)  Tekjur skattašila meš beina eignarašild mišast viš samsvarandi hlutdeild ķ hagnaši félags, sjóšs eša stofnunar eins og hagnašur yrši įkvešinn hér į landi ef ašilinn vęri ķslenskur skattašili. Sé um óbeina eignarašild aš ręša skal miša viš sameiginlegt eignarhald į žeirri starfsemi sem skattlagningin tekur til. Tap [fęrist eingöngu į móti hagnaši félags, sjóšs eša stofnunar og]3) er žvķ ašeins frįdrįttarbęrt skv. 8. tölul. 31. gr. aš skattašili geti, aš ósk skattyfirvalda, lagt fram fullnęgjandi gögn er liggja aš baki śtreikningi į tapi.

(6)  Hafi félag, stofnun eša sjóšur śthlutaš hagnaši til skattašila, sem skattlagšur hefur veriš skv. 1. mgr., skal śthlutnin ekki talin til skattskyldra tekna hjį honum nema hśn sé hęrri en žęr tekjur sem skattlagšar eru skv. 5. mgr.

(7)  [Rįšherra skal meš reglugerša) setja įkvęši um nįnari framkvęmd žessarar greinar og mešal annars skilgreina hvaš felst ķ hugtakinu raunveruleg atvinnustarfsemi o.fl.]3)]1)

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 46/2009. 2)Sbr. 9. gr. laga nr. 128/20093)Sbr. 1. gr. laga nr. 45/2013. a)Reglugerš nr. 1102/2013.


[Takmörkun į frįdrętti vaxtagjalda..
57. gr. b
 

(1)   Žrįtt fyrir įkvęši 1. tölul. 31. gr. takmarkast frįdrįttur vaxtagjalda og affalla, sbr. 1. og 2. tölul. 1. mgr. 49. gr., skattašila skv. 2. gr. vegna lįnavišskipta viš tengda ašila skv. 4. mgr. 57. gr. viš 30% af hagnaši skattašilans. Žau vaxtagjöld og afföll sem umfram eru koma ekki til frįdrįttar.

(2)   Meš hagnaši ķ 1. mgr. er įtt viš hagnaš samkvęmt įrsreikningi aš višbęttum tekjuskatti, fjįrmagnslišum, afskriftum og nišurfęrslum fastafjįrmuna. Hafi skattašili fęrt ķ rekstrarreikning hlutdeildartekjur frį öšru félagi innan samstęšunnar skal draga žęr frį framangreindum hagnaši og bęta viš śthlutušum arši frį sama félagi hafi aršgreišsla įtt sér staš.

(3)   Įkvęši 1. mgr. į ekki viš ef:

  1. vaxtagjöld og afföll skattašila, sbr. 1. og 2. tölul. 1. mgr. 49. gr., vegna lįnavišskipta viš tengda ašila skv. 4. mgr. 57. gr. eru lęgri en 100 millj. kr.,
  2. lįnveitandi ber ótakmarkaša skattskyldu hérlendis,
  3. skattašili sżnir fram į aš eiginfjįrhlutfall hans sé eigi lęgra en tveimur prósentustigum undir eiginfjįrhlutfalli samstęšu sem hann tilheyrir; undanžįgan gildir žó ekki ef eigiš fé skattašila var hękkaš innan viš sex mįnušum fyrir dagsetningu efnahagsreiknings og lękkaš aftur aš samsvarandi fjįrhęš innan viš sex mįnušum eftir dagsetningu efnahagsreiknings; hafi skattašili bókfęrt eignarhlut ķ öšru fyrirtęki samstęšunnar samkvęmt hlutdeildarašferš ber viš śtreikning į eiginfjįrhlutfalli aš miša viš kostnašarverš eignarhlutans, eša
  4. skattašili er fjįrmįlafyrirtęki samkvęmt lögum um fjįrmįlafyrirtęki, vįtryggingafélag sam­kvęmt lögum um vįtryggingastarfsemi eša félag ķ eigu fyrrgreindra ašila sem starfar ķ sambęrilegum rekstri.

(4)   Rįšherra er heimilt aš setja reglugerš žar sem kvešiš er į um nįnari skilyrši um framkvęmd žessarar greinar og skilgreiningar hugtaka.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 112/2016.


 
Įkvöršun launa viš eigin atvinnurekstur.
58. gr.
 
(1)  Endurgjald fyrir vinnu manns, sem reikna skal sér endurgjald skv. 2. mgr. 1. tölul. A-lišar 7. gr., skal eigi vera lęgra en launatekjur hans hefšu oršiš ef unniš hefši veriš fyrir ótengdan eša óskyldan ašila. Sama gildir um endurgjald fyrir starf maka manns, barns hans innan 16 įra aldurs į tekjuįrinu, venslamanns hans eša nįkomins ęttingja. [Rķkisskattstjóri setur įrlega viš upphaf tekjuįrs reglur um reiknaš endurgjald og birtir žęr aš fenginni stašfestingu [rįšherra].4) Viš įkvöršun lįgmarksendurgjalds skal höfš hlišsjón af raunverulegum tekjum fyrir sambęrileg störf aš višbęttum hvers konar hlunnindum og skiptir ekki mįli hvernig žau eru greidd eša ķ hvaša formi žau eru. Įkvöršun reiknašs endurgjalds samkvęmt žessari mįlsgrein er óhįš įkvöršun launa skv. 11. gr.]1)
 
(2) Fęri mašur sér til tekna į framtali lęgra endurgjald en įskiliš er ķ reglum [rķkisskattstjóra]1), sbr. 1. mgr., skal [rķkisskattstjóri]2) hękka endurgjaldiš, óhįš įkvöršun į stašgreišsluįri, enda hafi framteljandi ekki lagt fram fullnęgjandi gögn og rökstušning meš skattframtali sem honum ber aš gera ótilkvaddur. [Rķkisskattstjóra]2) er heimilt aš fallast į lęgra endurgjald en višmišunarreglur [žessar]1) kveša į um, enda liggi fyrir višhlķtandi gögn og rök­stušningur framteljanda og eftir atvikum launagreišanda sem réttlętt getur slķka įkvöršun. Framteljandi skal m.a. lįta ķ té upplżsingar um umfang og ešli starfs og starfsemi, afkomu rekstrarins, fjįrmagn bundiš ķ rekstri og upplżsingar um śtselda vinnu eftir žvķ sem žaš į viš.
 
(3) Įkvöršun [rķkisskattstjóra]2) um hękkun į reiknušu endurgjaldi manns meš eigin atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi mį ekki mynda tap umfram žaš sem nemur samanlögšum almennum fyrningum skv. 37. gr. [Rķkisskattstjóri]2) skal viš įkvöršun reiknašs endurgjalds elli- og örorku­lķfeyrisžega viš eigin atvinnurekstur gęta žess aš tap myndist ekki viš žaš ķ rekstrinum.
 
(4) [Įkvęši 1. og 2. mgr. skulu gilda um starf į vegum lögašila eftir žvķ sem viš getur įtt, enda vinni mašur viš atvinnurekstur lögašila žar sem hann, maki hans, barn eša nįkomnir ęttingjar hafa rįšandi stöšu vegna eignar- eša stjórnunarašildar, žó ekki ef um er aš ręša starf į vegum lögašila sem skrįšur er į opinberum veršbréfamarkaši. [Mašur telst hafa rįšandi stöšu ķ žessu sambandi ef hann einn eša įsamt maka, börnum, foreldrum, systkinum eša öšrum nįkomnum ęttingjum eša starfandi hluthöfum į samtals 50% hlut eša meira ķ lögašila enda eigi hver um sig a.m.k. 5% hlut ķ žeim lögašila.]5).]3)
 
(5) Telji skattyfirvöld aš endurgjald fyrir starf maka manns eša barns hans innan 16 įra aldurs į tekjuįrinu, sbr. 2. mgr. 1. tölul. A-lišar 7. gr., sé hęrra en makinn eša barniš hefši aflaš hjį óskyldum eša ótengdum ašila skulu žau įkvarša tekjur makans eša barnsins af starfinu.
 
1)Sbr. 10. gr. laga nr. 128/2009.  2)Sbr. 3. gr. laga nr. 136/2009. 3)Sbr. 3. gr. laga nr. 73/2011. 4)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/20115)Sbr. 9. gr. laga nr. 142/2013.
 
 
[Śtleiga manna į ķbśšarhśsnęši, frķstundahśsnęši og öšru hśsnęši.
58. gr. a

(1) Tekjur manna af śtleigu ķbśšarhśsnęšis, frķstundahśsnęšis eša annars hśsnęšis, m.a. žar sem gisting er bošin gegn endurgjaldi, skulu teljast stafa af atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi nema:

  1. Tekjurnar stafi af śtleigu ķbśšarhśsnęšis sem fellur undir hśsaleigulög, enda séu hinar śtleigšu sérgreindu fasteignir ekki fleiri en tvęr. Frį tekjum manns af śtleigu ķbśšarhśsnęšis, sem fellur undir hśsaleigulög, er heimilt aš draga leigugjald sem hann greišir af ķbśšarhśsnęši til eigin nota. Frįdrįttur žessi leyfist eingöngu į móti leigutekjum af ķbśšarhśsnęši sem ętlaš er til eigin nota en er ķ śtleigu.
  2. Śtleigan teljist heimagisting samkvęmt lögum um veitingastaši, gististaši og skemmtanahald, hśn hafi veriš tilkynnt sżslumanni og fengiš skrįningarnśmer. Žį skal heildarfjįrhęš leigutekna viškomandi af heimagistingu į tekjuįrinu aldrei nema hęrri fjįrhęš en 2.000.000 kr. Sé hśsnęšiš ķ śtleigu tveggja eša fleiri manna skal viš afmörkun heildarfjįrhęšarinnar telja tekjur žeirra allra hjį hverjum og einum.

(2) Tekjur af starfsemi sem fellur undir b-liš 1. mgr. skulu skattlagšar samkvęmt įkvęši 1. mįlsl. 3. mgr. 66. gr. įn frįdrįttar. Nemi heildarfjįrhęš leigutekna skv. b-liš 1. mgr. hęrri fjįrhęš en 2.000.000 kr. eša ef sżslumašur fellir nišur skrįningu heimagistingar falla allar leigutekjurnar į tekjuįrinu undir atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi.]1) *1)

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 59/2017. *1)Įkvęši 4. gr. öšlašist gildi 1. janśar 2017 og kom til framkvęmda viš įlagningu opinberra gjalda 2018 nema a. lišur 1. mgr. sem öšlast gildi 1. janśar 2018 og kemur til framkvęmda viš įlagningu opinberra gjalda 2019.

Tekjutķmabil.
59. gr.
 
(1) [Tekjuskatt skal miša viš tekjur nęsta almanaksįr į undan skattįkvöršun, nema annaš sé venjulegt rekstrarįr ķ atvinnugrein ašila eša hann sżnir, žegar hann telur fram, aš hann hafi annaš reikningsįr. Getur rķkisskattstjóri žį veitt honum heimild til aš hafa žaš reikningsįr ķ staš almanaksįrsins.]1) [Įkvöršun rķkisskattstjóra um synjun mį skjóta til yfirskattanefndar eftir įkvęšum laga um yfirskattanefnd.]2)

(2) Tekjur skal aš jafnaši telja til tekna į žvķ įri sem žęr verša til, ž.e. žegar myndast hefur krafa žeirra vegna į hendur einhverjum, nema um óvissar tekjur sé aš ręša.
 
1)Sbr. 4. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 9 .gr. laga nr. 165/2010.
 
60. gr.
 
[Rķkisskattstjóri getur heimilaš žeim sem hafa mjög breytilegar tekjur milli įra af framleišslu og sölu eigin verka, svo sem listaverka, aš telja žęr tekjur til skattskyldra tekna į fleiri en einu įri, žó aš hįmarki fjórum įrum. Einnig er rķkisskattstjóra heimilt aš leyfa sams konar dreifingu į skattlagningu björgunarlauna sem įhafnir skipa, annarra en björgunarskipa, hljóta.]1)
 
1)Sbr. 11. gr. laga nr. 128/2009.

V. KAFLI
Tekjuskattsstofn.

Almenn įkvęši.
61. gr.

 Tekjuskattsstofn er sś fjįrhęš sem skattur er reiknašur af og įkvešst žannig:

  1. Tekjuskattsstofn manna, sem ekki hafa meš höndum atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi, telst tekjur samkvęmt II. kafla, eftir žvķ sem viš į, aš teknu tilliti til žess frįdrįttar sem slķkum ašilum er heimilašur skv. 30. gr.

  2. Tekjuskattsstofn lögašila, sbr. 2. gr., telst tekjur samkvęmt II. kafla, aš teknu tilliti til žess frįdrįttar sem žessum ašilum er heimilašur skv. 31. gr.

  3. Tekjuskattsstofn manna, sem hafa meš höndum atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi, er žessi:
    1. Tekjur samkvęmt II. kafla, sem ekki eru tengdar atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi, aš teknu tilliti til žess frįdrįttar sem heimilašur er frį žeim tekjum, sbr. 30. gr.
    2. Tekjur samkvęmt II. kafla, sem tengdar eru atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi, aš teknu tilliti til žess frįdrįttar sem heimilašur er frį žeim tekjum, sbr. 31. gr. (1)

Samanlagšar tekjur įkvešnar eftir a- og b-lišum mynda tekjuskattsstofn ašila samkvęmt žessum töluliš. Sé tap į atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi, žannig aš b-lišur žessa tölulišar verši neikvęšur, telst tekjuskattsstofn einungis tekjur samkvęmt a-liš. (2)

Tap af atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi er aldrei heimilt aš draga frį tekjum sem ekki eru tengdar slķkri starfsemi, en heimilt er aš yfirfęra žaš skv. 8. tölul. 31. gr. og draga žaš frį hagnaši sem sķšar kann aš myndast ķ atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi ašila. (3)
 

Tekjuskattsstofn hjóna og barna.
62. gr.

(1) Hjón sem samvistum eru skulu telja fram tekjur sķnar sem hér segir:

  1. Hvoru hjóna um sig ber aš telja fram tekjur sķnar skv. A-liš 7. gr. Frį žessum tekjum skal sķšan draga frįdrįtt skv. A-liš 1. mgr. 30. gr.

  2. Tekjur hjóna skv. C-liš 7. gr. skal leggja saman og telja til tekna hjį žvķ hjóna sem hęrri hefur hreinar tekjur skv. 1. tölul. žessarar greinar. Ekki skiptir mįli hvort tekjurnar eru af séreign samkvęmt kaupmįla eša hjśskapareign. Frį tekjum žess hjóna skal sķšan draga frįdrįtt skv. B-liš 1. mgr. 30. gr.

  3. Hreinar tekjur af atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi, sbr. B-liš 7. gr. og 31. gr., skal telja hjį žvķ hjóna sem stendur fyrir rekstrinum og skulu žęr skattlagšar meš öšrum tekjum žess, sbr. įkvęši 3. tölul. 61. gr. (1)

    Žegar atvinnurekstur eša sjįlfstęš starfsemi er hįš séržekkingu eša persónubundnum rekstrarleyfum skulu hreinar tekjur af rekstrinum taldar hjį žvķ hjóna sem séržekkinguna eša leyfiš hefur. Starfi hjón sameiginlega aš atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi og hafi bęši žį séržekkingu eša leyfi sem krafist er, eša sé slķkrar séržekkingar eša leyfa ekki krafist, skal skipta hreinum tekjum af rekstrinum ķ hlutfalli viš vinnuframlag hvors um sig og telja til tekna hjį hvoru hjóna. Geri hjón ekki fullnęgjandi og rökstudda grein fyrir vinnuframlagi hvors um sig eša žyki skżrslur žeirra tortryggilegar skulu skattyfirvöld įętla skiptingu hreinna tekna af atvinnurekstrinum eša hinni sjįlfstęšu starfsemi. (2)


    Um mešferš į tapi af atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi fer eftir sömu reglum og gilda um hreinar tekjur, sbr. 1. og 2. mgr. žessa tölulišar. (3)

(2) Nemi heildarfrįdrįttur, er um ręšir ķ 1. og 2. tölul. 1. mgr., hęrri fjįrhęš hjį öšru hjóna en tekjur žęr, er um ręšir ķ 1., 2. og 3. tölul. 1. mgr., skal žaš, sem umfram er, dregiš frį tekjum hins hjóna viš įlagningu.

(3) [Einstaklingar ķ óvķgšri sambśš eiga rétt į aš telja fram og vera skattlagšir sem hjón, sem samvistum eru, enda óski žeir žess bįšir skriflega viš skattyfirvöld. Meš óvķgšri sambśš er įtt viš sambśš tveggja einstaklinga sem skrįš er eša skrį mį ķ žjóšskrį skv. 3. mgr. 7. gr. laga um lögheimili, enda eigi sambśšarfólk barn saman eša von į barni saman eša hafi veriš samvistum ķ samfellt eitt įr hiš skemmsta. Rķkisskattstjóra er heimilt aš leita umsagnar [Žjóšskrįr Ķslands]2) žyki leika vafi į um aš skrįningarskilyrši séu uppfyllt.]1)

(4) [---]1)

1)Sbr. 46. gr. laga nr. 65/2010. 2)Sbr. 5. gr. laga nr. 77/2010.

63. gr.

(1) Žeir skattašilar sem uppfylla skilyrši 62. gr. ašeins hluta śr įri, t.d. vegna stofnunar eša slita hjśskapar į įrinu, slita į samvistum eša andlįts maka, skulu telja fram tekjur sķnar į žeim tķma sem umrędd skilyrši voru uppfyllt ķ samręmi viš įkvęši 62. gr. og skulu skattlagšir sem hjón žann tķma. Tekjur į öšrum tķma įrsins skal telja fram hjį žeim, sem žęr hafši, sem einstaklingi, og skattleggja žęr samkvęmt žvķ. Um śtreikning tekjuskatts og ónżtts persónuafslįttar fer eftir įkvęšum 2. mgr. 69. gr., en tķmamörk skulu mišast viš žann dag sem til hjśskapar var stofnaš eša skilnašur eša sambśšarslit fóru fram eša maki andašist. Žeim sem gengiš hafa ķ hjśskap į įrinu eša uppfyllt hafa skilyrši 3. mgr. 62. gr. er žó jafnan heimilt aš telja fram allar tekjur sķnar į įrinu sem hjón ķ samręmi viš įkvęši 62. gr. og fer žį um įlagningu tekjuskatts og įkvöršun ónżtts persónuafslįttar samkvęmt žvķ. Eftirlifandi maka skal ętķš heimilt aš telja fram allar tekjur sķnar og hins lįtna maka sem hjón vęru ķ samręmi viš įkvęši 62. gr., ķ allt aš nķu mįnuši frį og meš andlįtsmįnuši makans og fer žį um įlagningu tekjuskatts og įkvöršun persónuafslįttar samkvęmt žvķ. Žį er hjónum sem slķta hjśskap eša samvistum į įrinu heimilt aš telja fram allar tekjur sķnar į žvķ įri hvoru ķ sķnu lagi. Hafi žau samnżtt persónuafslįtt žannig aš annar makinn hefur nżtt persónuafslįtt hins į stašgreišsluįrinu skal telja žannig nżttan persónuafslįtt žeim fyrrnefnda til góša, en skerša persónuafslįtt hins sķšarnefnda sem žvķ nemur. Gera skal sérstaka grein fyrir žessari nżtingu meš framtali aš stašgreišsluįri lišnu.

(2) Sé svo įstatt hjį hjónum aš annar hvor makanna er skattskyldur hér į landi skv. 1. gr. en hinn makinn ber ekki ótakmarkaša skattskyldu hér į landi vegna įkvęša samninga Ķslands viš önnur rķki eša af öšrum įstęšum, žį skal sį maki sem skattskyldur er hér į landi skattlagšur sem einstaklingur. Til tekna hjį honum skal telja allar sérafla- og séreignatekjur hans ķ samręmi viš įkvęši um ótakmarkaša skattskyldu hér į landi aš višbęttu sannanlegu framfęrslufé frį hinum makanum. Sé eigi unnt aš fęra sönnur į slķkt framfęrslufé skal skattyfirvöldum heimilt aš įętla sanngjarnt og hęfilegt framfęrslufé meš hlišsjón af öllum ašstęšum hjónanna.

64. gr.

(1) Tekjur barns, sem er innan 16 įra aldurs į tekjuįrinu, sbr. 6. gr., skulu teljast meš tekjum žess foreldris sem hęrri hefur hreinar tekjur skv. 1. tölul. 1. mgr. 62. gr. ef foreldrar žess eru skattlagšir sem hjón en ella meš tekjum žess foreldris eša manns sem nżtur barnabóta vegna barnsins, sbr. A-liš 68. gr.

(2) Žęr tekjur barns, sem um ręšir ķ 1. tölul. A-lišar 7. gr. aš frįdregnum frįdrętti skv. 1. tölul. A-lišar 1. mgr. 30. gr., skulu žó skattlagšar sérstaklega hjį žvķ ķ samręmi viš įkvęši 2. mgr. 66. gr.

(3) [Rķkisskattstjóri]1) mį taka til greina umsókn framfęranda barns um aš allar tekjur barns, sem misst hefur bįša foreldra sķna og hefur ekki veriš ęttleitt, skuli skattlagšar hjį barninu sjįlfu ķ samręmi viš įkvęši 2. mgr. 66. gr. Sama į viš ef barn hefur misst annaš foreldri sitt.

1)Sbr. 6. gr. laga nr. 136/2009.

Heimild til lękkunar į tekjuskattsstofni.
65. gr.

(1) [Rķkisskattstjóri skal taka til afgreišslu umsókn manns um lękkun tekjuskattsstofns žegar svo stendur į sem hér greinir:]2)

  1. Ef ellihrörleiki, veikindi, slys eša mannslįt hafa skert gjaldžol manns verulega.

  2. Ef į framfęri manns er barn sem haldiš er langvinnum sjśkdómum eša er fatlaš [---]1) og veldur framfęranda verulegum śtgjöldum umfram venjulegan framfęrslukostnaš og mótteknar bętur.

  3. Ef mašur hefur foreldra eša ašra vandamenn sannanlega į framfęri sķnu.

  4. Ef mašur hefur veruleg śtgjöld vegna menntunar barna sinna 16 įra og eldri.

  5. Ef mašur hefur oršiš fyrir verulegu eignartjóni sem hann hefur ekki fengiš bętt śr hendi annarra ašila.

  6. Ef gjaldžol manns hefur skerst verulega vegna tapa į śtistandandi kröfum sem ekki stafa frį atvinnurekstri hans.

(2) [Rķkisskattstjóri getur veitt ķvilnanir samkvęmt žessari grein įn umsóknar. Berist umsókn eftir aš kęrufresti skv. 99. gr. lżkur er rķkisskattstjóra heimilt aš taka hana til afgreišslu enda séu skilyrši 2. mgr. 101. gr. uppfyllt.]4)

(3) [[Ķ upphafi hvers įrs skal rķkisskattstjóri aš fenginni stašfestingu rįšherra gefa śt reglur*1) um nįnari skilyrši fyrir veitingu ķvilnana samkvęmt įkvęši žessu.]3) 5)

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 61/2008. 2)Sbr. 12. gr. laga nr. 128/2009. 3)Sbr. 7. gr. laga nr. 136/2009. 4)Sbr. 1. gr. laga nr. 16/2010. 5)Sbr. 2. gr. laga nr. 50/2018. *1)Sjį nś auglżsingu nr. 495/2017.

VI. KAFLI
Tekjuskattsśtreikningur, afslęttir og barnabętur.
Skattstigi manna.
66. gr.
 
(1) Tekjuskattur žeirra manna, sem skattskyldir eru skv. 1. gr. laga žessara og hafa veriš heimilisfastir hér į landi allt tekjuįriš, skal reiknast af tekjuskattsstofni žeirra skv. 1. og 3. tölul. 61. gr. sem hér segir:
  1. [Af tekjuskattsstofni aš [8.400.000 kr.]10)13)14) *1) reiknast [22,5%]7)14) tekjuskattur.
  2. [---]14)

  3. Af žvķ sem umfram er [8.400.000 kr.]10)14) *1) reiknast [31,8%]7) tekjuskattur.

  4. [Sé tekjuskattsstofn annars samskattašs ašila hęrri en 8.400.000 kr. *1) skal žaš sem umfram er skattlagt meš 22,5% skatthlutfalli allt aš helmingi žeirrar fjįrhęšar sem tekjuskattsstofn žess tekjulęgri er undir 8.400.000 kr. *1), žó reiknast 22,5% skatthlutfall aldrei af hęrri fjįrhęš en 4.200.000 kr. viš žessar ašstęšur.]14)

  5. Fjįrhęšarmörk tekjuskattsstofns skv. 1.-4. tölul. skulu taka breytingum ķ upphafi hvers įrs ķ réttu hlutfalli viš hękkun į launavķsitölu frį upphafi til loka nęstlišins tólf mįnaša tķmabils. Breytingarnar į framangreindum višmišunarmörkum skal birta meš auglżsingu [rįšherra]9) fyrir upphaf stašgreišsluįrs ķ fyrsta sinn ķ įrslok 2010.]5) 

  6. Frį reiknašri fjįrhęš skv. [1. - 3. tölul.]7) [og 5. mgr.]8) dregst persónuafslįttur skv. A-liš 67. gr.

  7. [---]16)

Sś fjįrhęš, sem žannig fęst, telst tekjuskattur įrsins.

(2) Tekjuskattur af žeim tekjum barna, sem um ręšir ķ 2. mgr. 64. gr., skal vera 4% af tekjum umfram [180.000]1)11) kr. og skal barn ekki njóta persónuafslįttar.
 
(3) [Tekjuskattur af fjįrmagnstekjum einstaklinga utan rekstrar skal vera [22%]6)17) af žeim tekjum. Til fjįrmagnstekna teljast ķ žessu sambandi tekjur skv. 1.-8. tölul. C-lišar 7. gr., ž.e. vextir, aršur, leigutekjur, söluhagnašur og ašrar eignatekjur. [---]3)]2) [Žó skal ekki reikna tekjuskatt skv. 1. mįlsl. af heildarvaxtatekjum aš fjįrhęš [150.000 kr.]11)17) į įri hjį manni og [50%]14) af tekjum manns af śtleigu ķbśšarhśsnęšis [sem nżtt er til bśsetu leigjanda og fellur undir hśsaleigulög]14)18).]5)
 
(4) Sś fjįrhęš, sem reiknast skv. 3. mgr., skal vera endanleg įlagning į fjįrmagnstekjur. Skulu engin önnur opinber gjöld, sem reiknuš eru į tekjuskattsstofn, leggjast į žessar tekjur. Sömuleišis skulu tekjurnar ekki taldar til tekjuskattsstofns til višmišunar viš śtreikning bóta eša annarra greišslna samkvęmt lögum um almannatryggingar, lögum um [hśsnęšisbętur]15) eša öšrum lögum nema sérstaklega sé kvešiš į um žaš ķ žeim lögum. Um afdrįtt skatts af vaxtatekjum og arši samkvęmt žessari mįlsgrein skulu į tekjuįrinu gilda lög um stašgreišslu skatts af slķkum tekjum samkvęmt žvķ sem nįnar er kvešiš į um ķ žeim lögum.
 
(5) [---]8)12) 
 
1)Sbr. 8. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 6. gr. laga nr. 76/2007. 3)Sbr. 5. gr. laga nr. 166/2007. 4)Sbr. 8. gr. laga nr. 173/2008. 5)Sbr. 13. gr. laga nr. 128/20096)Sbr. 1. gr. laga nr. 164/2010. 7)Sbr. 10. gr. laga nr. 165/2010. 8)Sbr. 4. gr. laga nr. 73/2011. 9)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 10)Sbr. 4. gr. laga nr. 164/2011. 11)Sbr. 1. gr. laga nr. 139/201312)Sbr. 10. gr. laga nr. 142/2013. 13)Sbr. 1. gr. laga nr. 146/2013. 14)Sbr. 1. gr. laga nr. 125/2015. 15)Sbr. 32. gr. laga nr. 75/02016. 16)Sbr. 5. gr. laga nr. 59/2017. 17)Sbr. 2. gr. laga nr. 96/2017. 18)Sbr. 3. gr. laga nr. 50/2018.*1)Vegna tekjuįrsins 2018 er fjįrhęšin 10.724.553 kr. (893.713 kr. į mįnuši), sbr. frétt fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytisins.
 
67. gr.
 
A
Persónuafslįttur manna, sem um ręšir ķ 1. mgr. 66. gr., skal vera [530.466 kr.]2)4) *1) [Persónuafslįttur skal ķ upphafi hvers įrs taka breytingu ķ réttu hlutfalli viš mismun į vķsitölu neysluveršs viš upphaf og lok nęstlišins tólf mįnaša tķmabils.]5) [[---]4) Fjįrhęš persónuafslįttar skal birta meš auglżsingu [rįšherra]6) fyrir upphaf stašgreišsluįrs.]2)  (1)

Nemi persónuafslįttur skv. 1. mgr. hęrri fjįrhęš en reiknašur tekjuskattur af tekjuskatts­stofni skv. 1. tölul. 1. mgr. 66. gr. skal rķkissjóšur leggja fram fé sem nemur allt aš žeim mun, og skal žvķ rįšstafaš fyrir hvern mann til aš greiša śtsvar hans į įlagningarįrinu [---]1) [og žvķ, sem žį kann aš vera órįšstafaš, til greišslu aušlegšarskatts hans į įlagningarįrinu]7). Sį persónu­af­slįttur, sem žį er enn órįšstafaš, fellur nišur nema um sé aš ręša órįšstafašan persónuafslįtt annars hjóna, sem skattlagt er samkvęmt įkvęšum 62. gr., og skal žį órįš­stöfušum persónuafslętti annars makans bętt viš persónuafslįtt hins. Nemi žannig įkvaršašur persónuafslįttur sķšarnefnda makans ķ heild hęrri fjįrhęš en reiknašur skattur af tekjuskattsstofni hans skv. 1. tölul. 1. mgr. 66. gr. skal rķkissjóšur leggja fram fé sem nemur allt aš žeim mun til aš greiša śtsvar hans į įlagn­ingarįrinu [---]1) [og žvķ, sem žį kann aš vera órįšstafaš, til greišslu aušlegšarskatts hans į įlagningarįrinu]7). Af žeim persónuafslętti sem žį er órįšstafaš skal [22/37]3)4)7)8) hlutum rįšstafaš til aš greiša tekjuskatt sem lagšur er į fjįr­magnstekjur, sbr. 3. mgr. 66. gr. Sį hluti persónuafslįttar, sem žį veršur enn órįšstafaš, fellur nišur. (2)

Rįšherra skal ķ reglugerša) setja įkvęši um rįšstöfun persónuafslįttar launamanna į móti stašgreišslu į tekjuįri samkvęmt lögum um stašgreišslu opinberra gjalda. Ķ reglugerš­inni skal og kvešiš į um hlutfallslega skiptingu persónuafslįttar sem draga skal frį staš­­greišslu į hverju greišslutķmabili. Persónuafslįttur er ekki millifęranlegur milli mįnaša en ķ reglu­geršinni mį heimila aš ónotašur persónuafslįttur, sem safnast hefur upp į mešan launa­greišandi hefur haft skattkort launamanns undir höndum, nżtist viš sķšari launa­greišslur, enda séu uppfyllt žau skilyrši um launabókhald og skilagreinar sem nįnar verši įkvešin ķ henni. (3)
1)Sbr. 9. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 6. gr. laga nr. 174/2006. 3)Sbr. 5. gr. laga nr. 61/2008. 4)Sbr. 14. gr. laga nr. 128/2009. 5)Sbr. 5. gr. laga nr. 73/2011. 6)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 7)Sbr. 5. gr. laga nr. 164/2011. 8)Sbr. 3. gr. laga nr. 96/2017. *1)Į įrinu 2018 er persónuafslįttur 646.739 kr. fyrir allt įriš og 53.895 kr. į mįnuši. a)Reglugerš nr. 535/2016
B
 
[---]1)
1)Įkvęši til brįšabirgša nr. XXX, sbr. 24. gr. laga nr. 128/2009. Fellt nišur frį og meš 1. janśar 2014.
 
68. gr.
 
A
Barnabętur.
Meš hverju barni innan [18]3) įra aldurs į tekjuįrinu, sem heimilisfast er hér į landi og er į framfęri žeirra sem skattskyldir eru skv. 1. gr., skal rķkissjóšur greiša barnabętur til framfęranda barnsins. Framfęrandi telst sį ašili sem hefur barniš hjį sér og annast fram­fęrslu žess ķ lok tekjuįrsins. Sį er greišir mešlag meš barni telst ekki framfęrandi ķ žessu sambandi. Hjón, sem skattlögš eru skv. 62. gr., teljast bęši framfęrendur og skiptast barna­bętur milli žeirra til helminga. Hiš sama gildir um sambśšarfólk sem uppfyllir ķ lok tekju­įrsins skilyrši 3. mgr. 62. gr. enda žótt žaš óski ekki aš vera skattlagt samkvęmt žeirri grein. [Aš sama skapi teljast žeir sem halda heimili saman įsamt barni sķnu framfęrendur ķ skilningi įkvęšisins žótt skilyrši til skrįningar į sambśš séu ekki uppfyllt. Viš slķkar ašstęšur skal įkvarša barnabętur eins og um hjón sé aš ręša.]7) Sé svo įstatt aš einungis annaš hjóna er skattskylt hér į landi skv. 1. gr. skal reikna žvķ fullar barnabętur vegna žeirra barna hjónanna sem eru heimilisföst hér į landi eftir žeim reglum sem gilda um hjón, enda liggi fyrir upplżsingar um tekjur beggja įsamt upplżsingum um barnabętur eša hlišstęšar greišslur vegna sömu barna sem greiddar hafa veriš erlendis. (1)
 
Fyrir barn sem öšlast heimilisfesti hér į landi į tekjuįrinu skal einungis greiša barna­bętur ķ hlutfalli viš dvalartķma žess hér į landi į žvķ įri. [Žannig skal fjįrhęš barnabóta og skeršingarmörk vegna tekna, sbr. 4. mgr., įkvaršast ķ hlutfalli viš dvalartķmann.]9) (2)
 
[---]9)  (3)
 
[Greiša skal]9) tekjutengdar barnabętur meš hverju barni innan [18]3) įra aldurs į tekjuįrinu sem įrlega skulu nema [234.500kr.]6)11)12)13)14)15)16) meš fyrsta barni en [279.200 kr.]6)11)12)13)14)15)16) meš hverju barni umfram eitt. Tekjutengdar barnabętur meš börnum einstęšra foreldra skulu vera [390.700 kr.]6)11)12)13)14)15)16) meš fyrsta barni en [400.800 kr.]6)11)12)13)14)15)16) meš hverju barni umfram eitt. [Barnabętur samkvęmt žessari mįlsgrein skeršast ķ jöfnu hlutfalli viš tekjuskattsstofn sem hér segir:
  1. Af tekjuskattsstofni umfram 7.200.000 kr. aš 11.000.000 kr. hjį hjónum og umfram 3.600.000 kr. aš 5.500.000 kr. hjį einstęšu foreldri skal skeršingarhlutfalliš vera 4% meš einu barni, 6% meš tveimur börnum og 8% meš žremur börnum eša fleiri.
  2. Af tekjuskattsstofni umfram 11.000.000 kr. hjį hjónum og 5.500.000 kr. hjį einstęšu foreldri skal skeršingarhlutfalliš vera 5,5% meš einu barni, 7,5% meš tveimur börnum og 9,5% meš žremur börnum eša fleiri.
Meš tekjuskattsstofni ķ žessu sambandi er įtt viš tekjur skv. II. kafla aš teknu tilliti til frįdrįttar skv. 1., 3., 4. og 5. tölul. A-lišar 1. mgr. og 2. mgr. 30. gr. og frįdrįttar skv. 31. gr.]16) [Til višbótar barnabótum samkvęmt žessari mįlsgrein skal greiša tekjutengdar barnabętur meš öllum börnum yngri en sjö įra į tekjuįrinu. Skulu žęr įrlega nema [140.300 kr.]11)12)13)14)15)16) og skal skeršingarhlutfall žeirra vera [4%]12) meš hverju barni [af tekjuskattsstofni umfram 7.200.000 kr. hjį hjónum og umfram 3.600.000 kr. hjį einstęšu foreldri]16).]9) (4)
 
Fjįrhęš barnabóta skal skerša um žęr barnabętur eša hlišstęšar bętur sem framfęrandi hefur fengiš erlendis frį į sama tekjuįri vegna barnsins. (5)
 
Komi ķ ljós aš mašur hefur fengiš greiddar barnabętur įn žess aš eiga rétt į žeim skal honum gert aš endurgreiša žęr aš višbęttu 15% įlagi. Įlag samkvęmt žessari mįlsgrein skal žó fellt nišur ef mašur fęrir rök fyrir žvķ aš honum verši eigi kennt um žį annmarka į framtali er leiddu til įkvöršunar [rķkisskattstjóra]8). (6)
 
[Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. žessa staflišar mį įkvarša barnabętur meš börnum sem ekki eru heimilisföst hér į landi en eru į framfęri rķkisborgara hins Evrópska efnahagssvęšis, ašildarrķkis stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum, enda sé framfęrandi skattskyldur hér į landi skv. 1. gr. žessara laga eša tryggšur į grundvelli 12., 13. eša 14. gr. laga nr. 100/2007, um almannatryggingar.]4) Skilyrši fyrir įkvöršun barnabóta samkvęmt žessari mįlsgrein eru žau aš börnin séu heimilisföst ķ einhverju rķkja hins Evrópska efnahags­svęšis, [ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum]2) og aš fram séu lögš fullnęgjandi gögn frį bęru stjórnvaldi ķ žvķ landi žar sem börnin eru heimilis­föst. [Sį sem rétt kann aš eiga til barnabóta meš börnum sem ekki hafa heimilisfesti į Ķslandi skal sękja um bętur til [rķkisskattstjóra]8) og leggja fram upplżsingar um tekjur framfęrenda įsamt upplżsingum um barnabętur eša hlišstęšar greišslur vegna sömu barna sem greiddar hafa veriš erlendis, sbr. 1. mgr.]4) Heimilt er aš setja nįnari reglur um framkvęmd žessarar mįls­greinar ķ reglugerš.a) (7)
 
Barnabętur skulu įkvešnar [į grundvelli skattframtals]5) viš įlagningu, sbr. X. kafla. [Barnabętur sem eru įkvaršašar lęgri en [5.000 kr.]12) į hvern framfęranda į grundvelli skattframtals falla nišur.]10) [Nįnari reglur, m.a. um fyrirframgreišslu og śtborgun barnabóta og innheimtu ofgreiddra barnabóta, ž.m.t. ofgreiddar barnabętur erlendis, skulu settar ķ reglugerš.b) Barnabótum veršur ekki skuldajafnaš į móti opinberum gjöldum til rķkissjóšs, opinberum gjöldum til sveitarfélaga og vangreiddum mešlögum til Innheimtustofnunar sveitarfélaga.]13) [Śrskuršur rķkisskattstjóra um fyrirframgreišslu barnabóta skal vera endanleg śrlausn mįlsins į stjórnsżslustigi.]8) (8)
 
 
 
Mašur sem skattskyldur er skv. 1. gr. og ber vaxtagjöld af lįnum, sem tekin hafa veriš vegna kaupa eša byggingar į ķbśšarhśsnęši til eigin nota, žar meš talin kaup į [bśseturétti samkvęmt lögum nr. 66/2003 og kaup į eignarhlut ķ almennri kaupleiguķbśš samkvęmt eldri lögum]3), į rétt į sérstökum bótum, vaxtabótum, enda geri hann grein fyrir lįnum og vaxtagjöldum af žeim ķ sérstakri greinargerš meš skatt­framtali [skv. 1. mgr. 90. gr.]8) ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur. (1)
 
Vaxtagjöld, sem mynda rétt til vaxtabóta, eru vaxtagjöld vegna fasteignavešlįna til a.m.k. tveggja įra eša lįna viš lįnastofnanir meš sjįlfskuldarįbyrgš til a.m.k. tveggja įra, enda séu lįnin sannanlega til öflunar į ķbśšarhśsnęši til eigin nota. Sama į viš žegar um er aš ręša lįn frį Ķbśšalįnasjóši sem tekin eru vegna verulegra endurbóta į ķbśšarhśsnęši til eigin nota. Vaxtagjöld vegna lįna, sem tekin eru til skemmri tķma en tveggja įra, er einungis heimilt aš telja meš į nęstu fjórum įrum tališ frį og meš kaupįri ef um er aš ręša kaup į ķbśš til eigin nota. Sé um nżbyggingu aš ręša er heimilt aš telja žau meš į nęstu sjö įrum tališ frį og meš žvķ įri žegar bygging hefst, eša til og meš žvķ įri sem hśsnęši er tekiš til ķbśšar ef žaš er sķšar. Vaxtagjöld teljast ķ žessu sambandi:
  1. [Greiddir]7) vextir og [greiddar]7) veršbętur į afborganir og vexti.

  2. Afföll af veršbréfum, vķxlum og sérhverjum öšrum skuldavišurkenningum sem fram­teljandi hefur gefiš śt sjįlfur og selt žrišja ašila og notaš andviršiš til fjįrmögnunar ķbśšar til eigin nota, enda sé kaupandi bréfanna nafngreindur. Afföllin reiknast hlut­fallslega mišaš viš afborganir į lįnstķmanum.

  3. Lįntökukostnašur, įrlegur eša tķmabundinn fastakostnašur, žóknanir, stimpilgjöld og žing­lżsingarkostnašur af lįnum.

Til vaxtagjalda teljast ekki uppsafnašar įfallnar veršbętur af lįnum sem kaupandi yfir­tekur viš sölu ķbśšar né heldur uppsafnašar įfallnar veršbętur į lįn skuldara sem hann greišir į lįnstķma umfram įkvęši viškomandi skuldabréfs. (2)
 
Vaxtagjöld til śtreiknings vaxtabóta skv. 4. mgr. mišast viš fjįrhęš vaxtagjalda, sbr. 2. mgr., hjį hverjum framteljanda en geta žó ekki oršiš hęrri en sem nemur [5%]1) af skuldum sem stofnaš hefur veriš til vegna öflunar ķbśšarhśsnęšis til eigin nota eins og žęr eru ķ įrs­lok. Hjį žeim sem skattskyldir eru hluta śr įri vegna brottflutnings į tekjuįrinu skal miša viš skuldastöšu eins og hśn var fyrir brottflutning. Vaxtagjöld samkvęmt žessari mįlsgrein geta žó ekki veriš hęrri en [554.364]4) kr. hjį einstaklingi, [727.762]4) kr. hjį einstęšu foreldri og [901.158]4) kr. hjį hjónum eša sambżlisfólki. Hįmark vaxtagjalda hjį mönnum, sem skatt­skyldir eru skv. 1. gr. hluta śr įri, įkvaršast ķ hlutfalli viš dvalartķma į įrinu. (3)
 
Vaxtabętur skal įkvarša žannig aš frį vaxtagjöldum, eins og žau eru skilgreind ķ 3. mgr., skal draga fjįrhęš sem svarar til 6% af tekjuskattsstofni. Framangreint hlutfall skal žó lękkaš um 0,5 į hverju įri sem mašur į rétt į vaxtabótum samfellt vegna sama ķbśšarhśsnęšis umfram 25 įr. Hafi mašur fengiš vaxtabętur samfellt vegna sama ķbśšarhśsnęšis ķ 36 įr skal frįdrįttur į grundvelli tekjuskattsstofns falla nišur. Meš tekjuskattsstofni ķ žessu sambandi er įtt viš tekjur skv. II. kafla laganna, aš teknu tilliti til frįdrįttar skv. 1., 3., 4. og 5. tölul. A-lišar 1. mgr. og 2. mgr. 30. gr. og frįdrįttar skv. 31. gr. Hjį hjónum eša sambżlisfólki, sem uppfyllir skilyrši 3. mgr. 62. gr. ķ lok tekjuįrs, skal viš śtreikning mišaš viš samanlagšar tekjur beggja aš teknu tilliti til frįdrįttar samkvęmt framansögšu. [Hiš sama į viš um fólk sem sannanlega er ķ sambśš og heldur heimili saman žótt skilyrši til skrįningar į sambśš séu ekki uppfyllt.]5) Žannig įkvaršašar vaxta­bętur skeršast hlutfallslega fari eignir skv. 72. gr., aš frįdregnum skuldum skv. 1. mgr. 75. gr., fram śr [7.119.124]2) kr. hjį einstaklingi og [11.390.599]2) kr. hjį hjónum eša sambżlis­fólki uns žęr falla nišur viš 60% hęrri fjįrhęš. Vaxtabętur greišast śt aš lokinni įlagningu opinberra gjalda og mišast viš vaxtagjöld viškomandi tekjuįrs og eignir ķ lok žess sama įrs. Viš įkvöršun vaxtabóta į žvķ įri žegar mašur aflar sér ķbśšarhśsnęšis, en hefur ekki fengiš vaxtabętur įriš įšur, skal žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. žessarar mįlsgreinar reikna vaxtabętur frį og meš žeim įrsfjóršungi sem fyrsta fasteignavešlįn vegna kaupanna er tekiš. Skal hį­mark vaxtagjalda, tekjuskattsstofn og hįmark vaxtabóta žį įkvešiš hlutfallslega mišaš viš žaš. Vaxtabętur geta aldrei veriš hęrri en [189.957]4) kr. fyrir hvern mann, [244.299]4) kr. fyrir einstętt foreldri og [314.134]4) kr. fyrir hjón eša sambżlisfólk sem uppfyllir skilyrši fyrir samsköttun, sbr. 3. mgr. 62. gr., ķ lok tekjuįrs. Hįmark vaxtabóta hjį žeim sem skattskyldir eru skv. 1. gr. hluta śr įri įkvaršast ķ hlutfalli viš dvalartķma į tekjuįrinu. Vaxtabętur, sem eru lęgri en [692]4) kr. į mann, falla nišur. (4)
 
Réttur til vaxtabóta er bundinn viš eignarhald į ķbśšarhśsnęši til eigin nota. Rétturinn stofnast žegar ķbśšarhśsnęši til eigin nota er keypt eša bygging žess hefst. Jafnframt getur stofnast réttur til vaxtabóta vegna lįna frį Ķbśšalįnasjóši sem tekin eru vegna verulegra endurbóta į ķbśšarhśsnęši til eigin nota. (5)
 
Réttur til vaxtabóta fellur nišur žegar ķbśšarhśsnęši telst ekki lengur til eigin nota. Sé ķbśšarhśsnęši selt įn žess aš hafin sé bygging eša fest kaup į ķbśšarhśsnęši til eigin nota į sama įri fellur réttur til vaxtabóta nišur frį žeim tķma sem sala įtti sér staš. Viš śtreikning vaxtabóta skal žį miša viš skuldastöšu eins og hśn var viš sölu. (6)
 
Skipta skal vaxtabótum til helminga milli hjóna. Sama gildir um sambżlisfólk sem upp­fyllir skilyrši fyrir samsköttun, sbr. 3. mgr. 62. gr., ķ lok tekjuįrs, enda žótt žaš óski ekki eftir aš vera skattlagt samkvęmt žeirri grein. [Sé svo įstatt aš einungis annaš hjóna er skattskylt hér į landi skv. 1. gr. skal įkvarša žvķ vaxtabętur hér į landi eftir žeim reglum sem gilda um hjón, enda liggi fyrir upplżsingar um tekjur beggja.]9) (7)
 
Ef annaš hjóna, sem į rétt į vaxtabótum, fellur frį skal įkvarša eftirlifandi maka, sem situr ķ óskiptu bśi, vaxtabętur eins og um hjón sé aš ręša nęstu fimm įr eftir lįt maka. (8)
 
Heimilt er aš greiša fyrir fram įrsfjóršungslega įętlašar vaxtabętur til žeirra sem festa kaup į ķbśšarhśsnęši til eigin nota į įrinu 1999 og sķšar. Skulu įętlašar vaxtabętur greiddar śt fjórum mįnušum eftir lok hvers įrsfjóršungs. (9)
 
Įętlašar vaxtabętur skal miša viš gjaldfallna og greidda vexti hvers įrsfjóršungs af žeim vešlįnum sem tekin eru til öflunar ķbśšarhśsnęšis, žó ekki meira en fjóršung af hį­marki vaxtagjalda, sbr. 3. mgr. (10)
 
Frįdrįtt frį vaxtagjöldum hvers įrsfjóršungs, sbr. 4. mgr., skal miša viš fjóršung af staš­greišsluskyldum tekjum sķšustu 12 mįnaša į undan honum aš višbęttum žeim tekjum utan stašgreišslu sem fram koma į skattframtali fyrra įrs. Fyrirframgreiddar vaxtabętur fyrir hvern įrsfjóršung skulu eigi vera hęrri en fjóršungur af hįmarki vaxtabóta, sbr. 4. mgr. (11)  
 
Sį sem rétt kann aš eiga til fyrirframgreišslu vaxtabóta į žvķ įri sem hann aflar sér ķbśšar­hśsnęšis skal sękja um fyrirframgreišsluna til [rķkisskattstjóra]6) og leggja skal fram tilskildar upplżsingar. Lįnastofnanir, lķfeyrissjóšir og ašrir ašilar sem veita lįn til ķbśšarkaupa gegn veši ķ fasteign skulu veita skattyfirvöldum naušsynlegar upplżsingar til aš įkvarša fyrirfram­greišslu vaxtabóta. Rįšherra skal meš reglugerša) setja nįnari reglur um įkvöršun og fyrir­framgreišslu vaxtabóta. [Śrskuršur rķkisskattstjóra um fyrirframgreišslu vaxtabóta skal vera endanleg śrlausn mįlsins į stjórnsżslustigi.]6) (12)
 
Komi ķ ljós aš mašur hefur fengiš greiddar vaxtabętur įn žess aš eiga rétt į žeim skal honum gert aš endurgreiša žęr aš višbęttu 15% įlagi. Fella skal nišur įlagiš samkvęmt žessari mįlsgrein ef mašur fęrir rök fyrir žvķ aš honum verši eigi kennt um žį annmarka į framtali er leiddu til įkvöršunar [rķkisskattstjóra]6). (13)  
 
Reglur um skuldajöfnun vaxtabóta į móti opinberum gjöldum til rķkissjóšs, opinberum gjöldum til sveitarfélaga og vangreiddum mešlögum til Innheimtustofnunar sveitarfélaga, [---]4), žar į mešal um forgangs­röš, skulu settar ķ reglugerša). (14)
 
 
 
(1) Hjį manni sem hefur tekjur sem um ręšir ķ 2. tölul. A-lišar 1. mgr. 30. gr. skal viš įlagningu tekjuskatts į ašrar tekjur hans nota žaš skattžrep sem beita skyldi ef hann hefši ekki notiš frįdrįttar sem žar um ręšir.
 
(2) Ķ tekjuskattsstofn manna, sem skattskyldir eru skv. 1. gr. en hafa einungis veriš heimilis­fastir hér į landi hluta tekjuįrsins, skal deila meš fjölda dvalardaga žeirra hér į landi į įrinu og margfalda sķšan žį śtkomu meš 365. Tekjuskattur skal sķšan reiknast skv. 66. gr. af žannig reiknušum tekjuskattsstofni, aš teknu tilliti til 67. gr., eins og um vęri aš ręša menn heimilisfasta hér į landi allt įriš. Ķ žį fjįrhęš skal deila meš 365 og margfalda žį śtkomu meš fjölda dvalardaga žeirra hér į landi į įrinu. Sś fjįrhęš sem žannig fęst skal vera endan­lega įkvaršašur og įlagšur tekjuskattur eša įkvaršašur ónżttur persónu­afslįttur.

(3) Žeir menn, sem dveljast erlendis viš nįm eša vegna veikinda, geta žrįtt fyrir įkvęši 1. gr. haldiš öllum réttindum sem heimilisfesti hér į landi veitir samkvęmt lögum žessum og öšrum lögum um opinber gjöld. [Rįšherra]1) skal setja nįnari reglur um framkvęmd žessarar mįlsgreinar meš reglugerš,a) m.a. um hvaša nįm falli hér undir, rétt maka, framtals­skil o.fl.
 
 
Tekjuskatt ašila, sem skattskyldir eru skv. 3. gr., skal įkvarša sem hér segir:
  1. Tekjuskatt manna sem um ręšir ķ 1. tölul. 3. gr., skal įkvarša į sama hįtt og um er rętt ķ 2. mgr. 69. gr. Sama gildir ef um ónżttan persónuafslįtt er aš ręša.

  2. [Tekjuskattur manns, sem um ręšir ķ 2. tölul. 3. gr. skal nema [20%]2)6) af tekju­skattsstofni hans.]1) (1)

    Sį ašili, sem kemur fram ķ atvinnuskyni til skemmtunar eša keppni, sbr. 1. mgr. žessa tölulišar, įn įkvešinna launa eša žóknunar en nżtur ķ žess staš afraksturs af slķkri starfsemi, skal greiša [15%]2) tekjuskatt af heildartekjum af slķku starfi įn nokkurs frį­drįttar. (2)

    [Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. skal tekjuskattur eftirlaunažega og lķfeyrisžega sem um ręšir ķ 2. tölul. 3. gr. reiknast af tekjuskattsstofni skv. 1.–3. tölul. 1. mgr. 66. gr. aš teknu tilliti til persónuafslįttar skv. A-liš 67. gr.]1) Persónuafslįttur skal ķ žessum tilvikum einungis dreginn frį tekjuskatti af eftirlaunum og lķfeyri viškomandi ašila og skal ónżttum hluta hans einungis rįšstafaš til greišslu į śtsvari af sömu tekjum. Sį hluti persónuafslįttar sem žį er enn órįšstafaš fellur nišur og er hann ekki millifęranlegur milli hjóna nema žau séu bęši eftirlauna­žegar eša lķfeyrisžegar og falli aš öšru leyti bęši undir įkvęši žessarar mįlsgreinar. (3)

  3. [Tekjuskatt ašila sem fį greišslur fyrir žjónustu eša starfsemi sem innt er af hendi hér į landi, sbr. 3. tölul. 3. gr., skal reikna sem hér segir:

    a. [20%]2)6) af greišslunni ef um menn er aš ręša. Žessi hundrašshluti reiknast m.a. af launum eša žóknunum til listamanna og annarra sem fram koma ķ atvinnuskyni til skemmtunar eša ķ hvers konar keppni, en meš launum og žóknunum teljast hvers konar hlunnindi, [žó ekki gisting og]7) flutningur aš og frį landinu hafi móttakandi ekki greitt hann sjįlfur. Eigi skiptir mįli hvort mašur kemur fram į eigin vegum eša ķ nafni annars ašila eša hvort greišsla er frį innlendum eša erlendum ašila.

    b. [20%]2) af greišslunni ef um lögašila skv. 1. og 2. tölul. 1. mgr. 2. gr. er aš ręša.

    c. [37,6%]2)8) af greišslunni ef um ašra lögašila er aš ręša.]1)

  4. [Tekjuskatt ašila sem um ręšir ķ 4. tölul. 3. gr. skal reikna sem hér segir:

    a. af tekjuskattsstofni meš skatthlutfalli skv. 1.–3. tölul. 1. mgr. 66. gr. įn persónuafslįttar skv. A-liš 67. gr. ef um mann er aš ręša,

    b. [20%]2) af tekjuskattsstofni, sbr. 2. tölul. 61. gr., ef um lögašila skv. 1. og 2. tölul. 1. mgr. 2. gr. er aš ręša,

    c. [37,6%]2)8) af tekjuskattsstofni, sbr. 2. tölul. 61. gr., ef um ašra lögašila er aš ręša. (1)

    Tekjuskattsstofn erlendra vįtryggingafélaga, sem starfa hér į landi, telst sį hluti heildarįgóšans sem svarar til hlutfallsins milli išgjaldatekna hér į landi og išgjaldatekna af allri starfsemi žeirra.]1) (2)

  5. [Tekjuskatt ašila sem um ręšir ķ 5. tölul. 3. gr. skal reikna sem hér segir:

    a. [22%]2)8) af tekjum ef um menn er aš ręša. [Žegar um er aš ręša tekjur manns af śtleigu ķbśšarhśsnęšis sem fellur undir hśsaleigulög er heimilt aš taka tillit til frįdrįttar skv. a-liš 1. mgr. 58. gr. a. Žó skal ekki leggja tekjuskatt į 50% af tekjum manns af śtleigu ķbśšarhśsnęšis sem fellur undir hśsaleigulög]9),

    b. [20%]2) af tekjuskattsstofni, sbr. 2. tölul. 61. gr., ef um lögašila er aš ręša.

  6. Tekjuskattur ašila sem um ręšir ķ 6. tölul. 3. gr. skal vera [22%]2)8) af tekjum.

  7. Tekjuskatt ašila sem um ręšir ķ 7. tölul. 3. gr. skal reikna sem hér segir:

    a. [22%]2)8) af tekjum ef um mann er aš ręša,

    b. [20%]2)8) af tekjum ef um lögašila er aš ręša.

  8. Tekjuskatt ašila sem um ręšir ķ 8. tölul. 3. gr. skal reikna sem hér segir:

    a. [12%]2)3)8) af tekjum ef um mann er aš ręša. Žó skal ekki reikna tekjuskatt af vaxtatekjum aš [150.000 kr.]5)8) į įri.

    b. [12%]2)3)8) af tekjum lögašila.

  9. Tekjuskatt ašila sem um ręšir ķ 9. tölul. 3. gr. skal reikna į sama hįtt og greinir ķ 4.–8. tölul. žessarar greinar.]1)
  1. [Tekjuskatt ašila sem um ręšir ķ 10. tölul. 1. mgr. 3. gr. skal reikna sem hér segir:
  1. [22%]8) af tekjum ef um mann er aš ręša.

  2. [20%]8) af tekjum lögašila.]5)

1)Sbr. 16. gr. laga nr. 128/2009. 2)Sbr. 4. gr. laga nr. 164/2010. 3)Sbr. 7. gr. laga nr. 164/2011. 4)Sbr. 2. gr. laga nr. 139/2013. 5)Sbr. 11. gr. laga nr. 142/2013. 6)Sbr. 4. gr. laga nr. 33/2015. 7)Sbr. 9. gr. laga nr. 124/2015. 8)Sbr. 5. gr. laga nr. 96/2017. 9)Sbr. 6. gr. laga nr. 59/2017.

 
(1) Žeir menn sem bśsettir eru ķ ašildarrķki į Evrópska efnahagssvęšinu, ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum og bera takmarkaša skattskyldu hér į landi skv. 3. gr., en fį sem nemur eigi minna en 75% heildartekna sinna į tekjuįrinu frį Ķslandi, eiga rétt į aš vera skattlagšir lķkt og žeir hefšu veriš skattskyldir skv. 1. gr. allt tekjuįriš, meš žeim réttindum sem heimilisfesti hér į landi veitir samkvęmt lögum žessum og öšrum lögum um opinber gjöld.
 
(2) Sama rétt eiga žeir menn sem skattskyldir eru skv. 1. gr., en hafa einungis veriš heimilisfastir hér į landi hluta tekjuįrsins, hafi žeir dvališ ķ ašildarrķki į Evrópska efnahagssvęšinu, ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum, enda nemi tekjur žeirra frį Ķslandi eigi minna en 75% heildartekna žeirra į tekjuįrinu.
 
(3) Heimilt er hjónum og einstaklingum ķ stašfestri samvist og óvķgšri sambśš sem bśsett eru ķ ašildarrķki į Evrópska efnahagssvęšinu, ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum aš telja fram ķ samręmi viš įkvęši 62. gr. ef annaš žeirra eša bęši eiga rétt til skattlagningar skv. 1. eša 2. mgr. žessarar greinar, enda nemi tekjur frį Ķslandi eigi minna en 90% samanlagšra tekna žeirra į tekjuįrinu og žau séu skrįš saman til heimilis viš lok tekjuįrs.
 
(4) [Rįšherra]2) skal setja nįnari reglur um framkvęmd žessarar greinar meš reglugerša), m.a. um rétt maka, framtalsskil o.fl.]1)
 
 
 
(1) [Tekjuskattur lögašila skv. 1. og 2. tölul. 1. mgr. 2. gr. skal vera [20%]9) af tekjuskattsstofni, sbr. 2. tölul. 61. gr.]1) [---]2)

(2) [Tekjuskattur annarra lögašila, sbr. 3., 4. og 5. tölul. 1. mgr. 2. gr., skal vera [37,6%]9)14) af tekju­skatts­stofni, sbr. 2. tölul. 61.gr.]­1)

(3) Žrįtt fyrir įkvęši 1. og 2. mgr. skal tekjuskattur žeirra lögašila er greinir ķ 3., [4.]6) og 5. tölul. 1. mgr. 2. gr. af fengnum arši skv. 4. tölul. C-lišar 7. gr. vera [22%]9)14) af žessum tekjum. [Žrįtt fyrir įkvęši 1. og 2. mgr. og 1. mįlsl. žessarar mįlsgreinar skal einnig leggja sérstakan fjįrsżsluskatt į ašila sem skattskyldir eru skv. 2. gr. laga um fjįrsżsluskatt. Sérstaki fjįrsżsluskatturinn skal vera 6% af tekjuskattsstofni yfir 1.000.000.000 kr., sbr. 2. tölul. 61. gr.]11) [Viš įlagningu sérstaks fjįrsżsluskatts skal ekki tekiš tillit til samsköttunar og yfirfęranlegs taps.]12)
 
(4) Lögašilar žeir, er undanžegnir eru skattskyldu skv. 1., 2., 4., 5., [6., [7. og 8. tölul.]13)]3) 4. gr., skulu žrįtt fyrir žaš greiša tekjuskatt af fjįrmagnstekjum, sbr. 3., 4. og 5. tölul. C-lišar 7. gr., svo og skv. 8. tölul. sama staflišar 7. gr., aš žvķ er varšar söluhagnaš af hlutabréfum. Skal hann vera [22%]9)14) af žeim stofni. Afdrįttur skatts og innborgun hans samkvęmt lögum um staš­greišslu skatts į fjįrmagnstekjur skal vera fullnašargreišsla og koma ķ staš įlagningar sam­kvęmt lögum žessum. Žó skulu žeir ašilar, sem žessi mįlsgrein tekur til og sjįlfir annast um innheimtu vaxta ķ eigin lįnaumsżslu eša fį vaxtatekjur sem ekki er dregin af stašgreišsla, skila greinargerš um vaxtatekjur til skattyfirvalda og standa skil į [22%]9)14) tekjuskatti af slķkum vöxtum aš tekjuįri loknu. Žeir ašilar, sem žessi mįlsgrein tekur til og hafa ašrar fjįrmagns­tekjur, skulu sömuleišis standa skil į [22%]9)14) tekjuskatti af slķkum tekjum aš tekjuįri loknu. Viš įkvöršun į stofnverši eigna sem félög, sbr. 4. tölul. 4. gr., eignast viš gjöf skal viš sölu mišaš viš aš stofnveršiš sé markašsverš į yfirtökudegi félagsins į eigninni. Rķkisskattstjóri setur nįnari reglur um skilagreinar og skil vegna žessarar mįlsgreinar.
 
(5) Eftirtaldir ašilar eru undanžegnir įkvęšum 4. mgr.:
  1. Lįnasjóšur ķslenskra nįmsmanna, Byggšastofnun, Ķbśšalįnasjóšur, Framkvęmdasjóšur fatlašra, Framkvęmdasjóšur aldrašra, Framleišnisjóšur landbśnašarins, Lįnasjóšur sveitarfélaga [ohf.]4), Lįnasjóšur Vestur-Noršurlanda, Sešlabanki Ķslands, Nżsköpunar­sjóšur atvinnulķfsins, [Fiskręktarsjóšur]10), [lķfeyrissjóšir, sbr. lög um skyldu­tryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša*1) og starfstengdir eftirlaunasjóšir sem heimild hafa til aš taka į móti išgjöldum til myndunar eftirlaunaréttar.]5)

  2. Lįnastofnanir sem skattskyldar eru samkvęmt lögum nr. 65/1982, um skattskyldu lįna­stofnana, meš sķšari breytingum, en fjįrmagnstekjur žeirra falla undir almenna skatt­skyldu samkvęmt žeim lögum.

VII. KAFLI

[Eignir og skuldir.]1)

1)Sbr. 21. gr. laga nr. 129/2004.  

[Framtalsskyldar eignir.]1)
72. gr.

[Framtalsskyldar eignir eru]1) allar fasteignir, lausafé og hvers konar önnur veršmęt eignar­réttindi, meš žeim takmörkunum sem um ręšir ķ 74. gr., og skiptir ekki mįli hvort eignirnar gefa af sér arš eša ekki. 

1)Sbr. 11. gr. laga nr. 129/2004.  

73. gr.

Viš mat [framtalsskyldra]1) eigna gilda eftirfarandi reglur:

  1. Allar fasteignir, hverju nafni sem nefnast, skal telja til eignar į gildandi fasteigna­mats­verši. Sé fasteignamatsverš ekki fyrir hendi skal eignin talin til eignar į stofnverši, sbr. 2. mgr. 12. gr., aš frįdregnum fengnum fyrningum, eša į įętlušu fasteignamatsverši sambęrilegra eigna, hvort sem hęrra er. [Rķkisskattstjóri]3) skal įętla fasteignamatsverš ķ žessu sambandi meš hlišsjón af gildandi įkvęšum um fasteignamat.
    [---]4)
     
  2. Bśpening skal telja til eignar svo sem hann vęri framgenginn aš vori nęst į eftir, meš verši er rķkisskattstjóri įkvešur til eins įrs ķ senn.
     
  3. [Varanlegir rekstrarfjįrmunir, ž.m.t. skip og loftför, sem nżtast takmarkašan tķma vegna aldurs, śreldingar eša af hlišstęšum įstęšum, teljast til eignar į stofnverši, sbr. 2. mgr. 12. gr., aš frįdregnum heimilušum og notušum fyrningum.]2) (1)

    Lausafé manna, sem ekki er heimilt aš fyrna og ekki er notaš ķ atvinnurekstri eša sjįlf­stęšri starfsemi, skal telja til eignar į upphaflegu kaup- og kostnašarverši. Žó skal įr hvert heimilt aš fęra nišur verš bifreiša um 10% af žvķ verši sem žęr voru taldar til eignar hjį framteljanda įriš įšur. (2)
     
  4. Vörubirgšir verslana og framleišsluašila, žar meš taldar rekstrarvörubirgšir, svo sem hrį­efni, eldsneyti, veišarfęri og vörur į framleišslustigi, skal telja til eignar į kostnašar- eša framleišsluverši eša dagverši ķ lok reikningsįrs, aš frįdregnum afföllum į göllušum og śreltum vörum. Žó skal heimilt aš draga allt aš 5% frį žannig reiknušu matsverši.
     
  5. [Hlutabréf skal telja til eignar į nafnverši nema sannaš sé aš raunvirši eigna félags aš frįdregnum skuldum sé lęgra en hlutafé žess. Sama gildir um stofnsjóšsinneignir hjį samvinnufélögum, stofnfjįrbréf ķ sparisjóšum og stofnfjįreignir ķ sameignarfélögum. Hlutabréf skrįš ķ erlendum gjaldmišli skal fęra til eignar į nafnverši, umreiknaš meš kaupverši mišaš viš daggengi viš kaup, en ef nafnverš er ekki žekkt skulu bréfin fęrš til eignar į kaupverši. Įhęttufjįrmuni og langtķmakröfur, ž.m.t. hvers konar fjįrmįla­gerninga, sbr. 3. mgr. 36. gr. laga um įrsreikninga, sem ekki eru skrįš į skipulegum veršbréfamarkaši, skal telja til eignar į nafnverši aš višbęttum įföllnum vöxtum og veršbótum į höfušstól sem mišast viš vķsitölu ķ nęsta mįnuši eftir lok reikningsįrs. Ef žessar eignir eru skrįšar į skipulegum veršbréfamarkaši skal telja žęr til eignar į skrįšu markašsverši į virkum markaši ķ lok reikningsįrs. Óefnislegar eignir, sbr. 4. og 5. tölul 33. gr. og 48. gr., teljast til eignar į stofnverši, aš frįdregnum heimilušum og notušum fyrningum skv. 7. og 8. tölul. 37. gr. Skammtķmakröfur skal telja til eignar į nafnverši aš višbęttum įföllnum vöxtum og veršbótum į höfušstól sem mišast viš vķsitölu ķ nęsta mįnuši eftir lok reikningsįrs, nema sannaš sé aš žęr séu minna virši. Frį žannig töldu verši śtistandandi višskiptakrafna og lįnveitinga er žó heimilt aš draga allt aš 5% og mynda meš žvķ mótreikning fyrir kröfum sem kunna aš tapast. Śtistandandi višskipta­kröfur og lįnveitingar ķ žessu sambandi teljast kröfur sem stofnast vegna sölu į vörum og žjónustu og ašrar lįnveitingar sem beint tengjast atvinnurekstrinum.Śtistandandi skuldir į hendur višurkenndum sjįlfseignarstofnunum, sem samhliša veita kröfuhafa ķbśšarrétt, mį telja til eignar samkvęmt fasteignamati viškomandi ķbśšar.]2)
     
  6. Erlenda peninga, innstęšur og kröfur skal telja til eignar į kaupgengi ķ įrslok.
     
  7. Réttindi til stöšugra tekna skal telja til eignar eftir žvķ endurgjaldi sem hęfilegt vęri fyrir žau ķ lok hvers įrs. [Rķkisskattstjóri]3) getur metiš verš žessara réttinda.
     
  8. Ófyrnanleg réttindi skv. 48. gr. skal telja til eignar į stofnverši, sbr. 2. mgr. 12. gr., aš frįdregnum fengnum fyrningum og aš frįdreginni nišurfęrslu skv. 6. mgr. 15. gr.

1)Sbr. 12. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 9. gr. laga nr. 166/2007. 3)Sbr. 9. gr. laga nr. 136/2009. 4)Sbr. 10. gr. laga nr. 124/2015.

Hvaš ekki telst til eignar.
74. gr.

Til eignar, sbr. 72. gr., telst ekki:

  1. Skilyrt fjįrréttindi, svo sem réttur til lķftryggingarfjįr sem ekki er falliš til greišslu.
     
  2. Réttur til eftirlauna, lķfeyris, framfęrslu eša annarra slķkra tķmabilsgreišslna sem bundinn er viš einstaka menn.
     
  3. Réttur til leigulauss bśstašar og hlišstęš afnotaréttindi, sbr. žó 2. mgr. 1. tölul. 73. gr.
     
  4. Til eignar hjį mönnum telst ekki fatnašur til einkanota, hśsgögn, hśsmunir, bękur og munir sem hafa persónulegt gildi.
     
  5. Eigin hlutabréf hlutafélags, sbr. 1. tölul. 1. mgr. 2. gr.

[Skuldir.]1)
75. gr.

(1) [Į framtali skal gera grein fyrir skuldum skattašila.]1) Meš skuldum ķ žessu sambandi teljast įfallnar veršbętur į höfušstól žeirra sem mišast viš vķsitölu ķ janśar į nęsta įri eftir lok reikningsįrs. Skuldir ķ erlendum veršmęli skal telja į sölugengi ķ įrslok. Til skulda teljast öll opinber gjöld er varša viškomandi reikningsįr, žó ekki žau gjöld sem lögš eru į tekjur [---]1) į nęsta įri eftir lok reikningsįrs.

(2) [Til skulda ašila sem um ręšir ķ 4. tölul. 3. gr. mį einungis telja skuldir sem beint eru tengdar starfsemi žeirra hér į landi.]1)

(3) [Til skulda ašila sem um ręšir ķ [5.-9. tölul.]2) 3. gr. mį einungis telja skuldir sem į eignum žessum hvķla.]1)

1)Sbr. 13. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 8. gr. laga nr. 70/2009.

76. gr.

[---]1)

1)Meš 14. gr. laga nr. 129/2004 var 76. gr. felld į brott.

77. gr.  

[---]1)

1)Meš 15. gr. laga nr. 129/2004 var 77. gr. felld į brott.   

[Tķmavišmišun framtalsskyldu.]1)
78. gr.

[Framtalsskyldar eignir og skuldir skal miša viš eignir og skuldir skattašila ķ įrslok.]1) Žó mega žeir, er meš leyfi [rķkisskattstjóra]2) nota annaš reikningsįr en almanaksįr, telja fram eignir sķnar ķ lok žess reikningsįrs sķns sem er nęst į undan skattįlagningu.

1)Sbr. 16. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 9. gr. laga nr. 136/2009.

79. gr.

[---]1)

1)Meš 17. gr. laga nr. 129/2004 var 79. gr. felld į brott.  

80. gr.

[Hjón sem samvistum eru, sbr. 5. gr., svo og tveir einstaklingar ķ sambśš sem óskaš hafa samsköttunar skv. 3. mgr. 62. gr., skulu telja saman allar eignir sķnar og skuldir og skiptir ekki mįli žótt um sé aš ręša séreign eša skuldir tengdar henni.]1)

1)Sbr. 47. gr. laga nr. 65/2010.

81. gr.

Eignir barns, sem er innan 16 įra aldurs į tekjuįrinu, sbr. 6. gr., teljast meš eignum foreldra eša hjį žeim manni sem nżtur barnabóta vegna barnsins, sbr. A-liš 68. gr. [---]1)

[---]1)
1)Sbr. 19. gr. laga nr. 129/2004.

82. gr.

[---]1)

1)Meš 32. gr. laga nr. 129/2004 var 82. felld į brott.  

83. gr.

[---]1)

1)Meš 32. gr. laga nr. 129/2004 var 83. gr. felld į brott.  

VIII. KAFLI
[Rķkisskattstjóri, skattrannsóknarstjóri o.fl.]1) 2)
1)Sbr. 11.gr. laga nr. 166/2007. 2)Sbr. 15. gr. laga nr. 136/2009.
 

[---]1)
84. gr.
[Landiš er eitt skattumdęmi og skal starfsstöšvum skipaš nišur samkvęmt įkvöršun [rįšherra]2) aš fengnum tillögum rķkisskattstjóra.]1)

1)Sbr. 10. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.
 
[---]1).
85. gr.
 
(1)  [[Rįšherra]2) skipar rķkisskattstjóra til fimm įra ķ senn. Engan mį skipa ķ žaš embętti nema hann uppfylli eftirgreind skilyrši:
  1. Hafi óflekkaš mannorš eša hafi ekki hlotiš dóm fyrir refsiveršan verknaš, slķkan sem um ręšir ķ 1. mgr. 68. gr. almennra hegningarlaga.

  2. Sé lögrįša og hafi forręši fjįr sķns.

  3. Sé ķslenskur rķkisborgari.

  4. Hafi lokiš prófi ķ lögfręši, hagfręši eša višskiptafręši eša sé löggiltur endurskošandi. Vķkja mį žó frį įkvęši žessa tölulišar ef mašur hefur aflaš sér vķštękrar sérmenntunar eša séržekkingar um skattalöggjöf og framkvęmd hennar.     
(2)  Žį ręšur rįšherra vararķkisskattstjóra sem skal fullnęgja sömu skilyršum og rķkisskattstjóri.]1)
 
1)Sbr. 11. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.
 
[---]1).
86. gr.
  [---]1)
 
1)Sbr. 12. gr. laga nr. 136/2009.
 
[---]1)
87. gr.
 
[Rķkisskattstjóra er heimilt aš rįša umbošsmenn til aš sinna afmörkušum verkefnum vegna skattframkvęmdar.]1)
 
1)Sbr. 13. gr. laga nr. 136/2009.
 
Skattrannsóknarstjóri rķkisins.
88. gr.
     
Rįšherra skipar skattrannsóknarstjóra rķkisins til fimm įra ķ senn. Skal hann fullnęgja žeim skilyršum sem sett eru ķ 85. gr. um embęttisgengi [rķkisskattstjóra.]1)

1)Sbr. 14. gr. laga nr. 136/2009.

IX. KAFLI
Framtöl og skżrslugjafir.   
89. gr.

 [---]1)

1)Sbr. 16. gr. laga nr. 136/2009. 

Skattframtöl.
90. gr.

(1) Allir, sem skattskyldir eru skv. I. kafla laga žessara, svo og žeir sem telja sig undanžegna skattskyldu skv. 4. tölul. 4. gr., skulu afhenda [rķkisskattstjóra]2) skżrslu ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur žar sem greindar eru aš višlögšum drengskap tekjur į sķšastlišnu įri og eignir ķ įrslok, svo og önnur atriši sem mįli skipta viš skattįlagningu. Skżrslu lögašila og einstaklinga sem hafa meš höndum atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi skal fylgja undirritašur įrsreikningur [meš sundurlišunum og skżringum]3) ķ samręmi viš įkvęši laga um bókhald eša eftir atvikum laga um įrsreikninga, įsamt sérstakri greinargerš um skattstofna ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur. [Rķkisskattstjóra er heimilt aš įkveša aš framtalsskil skuli almennt vera meš rafręnum hętti og aš mįlsmešferš verši jafnframt rafręn, ž.m.t. samkvęmt 94.-96., 98., 99. og 101. gr.]4)

(2) Framtalsskyldan hvķlir į hverjum manni. Fjįrhaldsmenn skulu telja fram fyrir žį sem ekki eru fjįrrįša. Erfingjar skulu telja fram fyrir bś sem er undir einkaskiptum. Skiptastjórar skulu telja fram fyrir žrotabś og dįnarbś. Skattframtölin skulu undirrituš af žeim sem framtalsskyldan hvķlir į. Skattframtal bókhaldsskylds ašila skal undirritaš af žeim sem bera įbyrgš į aš įkvęšum laga um bókhald sé fullnęgt.

(3) Framtalsskyldan hvķlir į lögašila. Sé um bókhaldsskylda ašila aš ręša skal framtalinu fylgja įrsreikningur, sbr. 1. mgr. Ķ skrįšum félögum er nęgilegt aš žeir sem heimild hafa til aš binda félagiš undirriti framtališ.

(4) Skil į skżrslu ķ tölvutęku formi aš fenginni heimild rķkisskattstjóra jafngildir undirritun skżrslunnar skv. 2. og 3. mgr.

(5) Ef skattašili er bśsettur erlendis, dvelur erlendis eša getur af öšrum įstęšum eigi tališ fram sjįlfur er honum heimilt aš veita manni, er lögheimili hefur hér į landi, umboš til aš gera framtal og undirrita žaš og skal žį skriflegt umboš fylgja.

(6) Nś er framtalsskyldur mašur aš mati [rķkisskattstjóra]2) ófęr um aš gera framtal sitt sökum hrumleika, sjśkdóms eša annarra hlišstęšra įstęšna og skal žį [rķkisskattstjóri]2) veita honum ašstoš til žess, en framteljandi skal lįta ķ té allar naušsynlegar upplżsingar og gögn. Sį er ašstoš veitir skal rita į skattframtališ yfirlżsingu um aš hann hafi ašstošaš viš gerš žess.

(7) [Hafi framtalsskyldur mašur ekki sinnt skyldu sinni skv. 1. mįlsl. 1. mgr. er [rķkisskattstjóra]2) heimilt aš śtbśa skattframtal į viškomandi meš fyrirliggjandi framtalsupplżsingum, enda telji [rķkisskattstjóri]2) žęr fullnęgjandi. Žannig gert skattframtal skal auškennt sérstaklega og réttarįhrif žess eru žau sömu og įętlunar skv. 2. mgr. 95. gr. Um tilkynningu og kęrufresti fer skv. 2. mįlsl. 1. mgr. 98. gr. og 99. gr.]1)

1)Sbr. 6. gr. laga nr. 164/2008. 2)Sbr. 17. gr. laga nr. 136/2009. 3)Sbr. 3. gr. laga nr. 54/2016. 4)Sbr. 4. gr. laga nr. 50/2018.

91. gr.

(1) Skżrslu lögašila sem heimild hafa til aš semja įrsreikning ķ erlendum gjaldmišli, sbr. 11. gr. A laga um įrsreikninga*1), skal fylgja undirritašur įrsreikningur ķ samręmi viš įkvęši laga um įrsreikninga, įsamt sérstakri greinargerš, sbr. 1. mgr. 90. gr., um skattstofna ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur og skulu fjįrhęšir vera ķ ķslenskum krónum.

(2) Fjįrhęšir ķ greinargerš skv. 1. mgr. skulu umreiknašar ķ ķslenskar krónur į eftirfarandi hįtt:

  1. Tekjur og gjöld į įrinu, žar meš taldar fyrningar, skulu umreiknuš ķ ķslenskar krónur į mešalgengi reikningsįrsins.

  2. Eignir, skuldir og eigiš fé skal umreiknaš ķ ķslenskar krónur į gengi ķ lok viškomandi reikningsįrs.

  3. Gengismunur sem kann aš myndast viš umreikning įrsreiknings śr erlendum gjaldmišli ķ ķslenskar krónur skv. a- og b-lišum skal ekki hafa įhrif į tekjur ķ rekstrarreikningi.

(3) Viš umreikning ķ starfrękslugjaldmišil skal umreikna fyrningargrunn eigna og fengnar fyrningar, stofnverš ófyrnanlegra eigna og eigna sem ekki hafa veriš teknar ķ notkun į lokagengi žess reikningsįrs og skal skattalegt stofnverš įkvaršast ķ samręmi viš žann umreikning. Viš sölu į eignarhlutum ķ félögum sem seljandi hefur eignast fyrir įrslok 1996 skal stofnverš įkvaršast ķ samręmi viš įkvęši 2. mįlsl. 4. mgr. 18. gr. eša 3. mgr. 19. gr. eftir žvķ sem viš į ķ ķslenskum krónum en söluveršiš skal umreikna ķ ķslenskar krónur į daggengi viš sölu. Viš sölu eignarhluta ķ félögum sem seljandi hefur eignast eftir 1996 skal stofnverš žeirra įkvaršaš ķ ķslenskum krónum mišaš viš daggengi viš kaup en söluverš skal umreiknaš mišaš viš daggengi viš sölu. Fasteignir skal telja til eignar skv. 1. tölul. 73. gr. og eignarhlutir ķ félögum skulu fęršir til eignar skv. 5. tölul. 73. gr. [---]1). Žegar frestašur hluti söluhagnašar er skattlagšur skal fjįrhęš hans fęrš til tekna óbreytt ķ krónum tališ frį žvķ įri sem hann myndašist. Rekstrartap frį fyrri įrum skv. 8. tölul. 31. gr. skal fęrt til frįdrįttar rekstrarhagnaši įrsins óbreytt ķ krónum tališ frį žvķ sem fram kemur ķ greinargeršum skv. 1. mgr. į žeim rekstrarįrum er tapiš myndašist. Um skattskil lögašila, sem byggš eru į bókhaldi og įrsreikningi ķ erlendum gjaldmišli, gilda aš öšru leyti sömu reglur og gilda um skattskil lögašila ķ ķslenskum krónum.

(4) Heimilt er lögašila, sem fęrir bókhald sitt ķ ķslenskum krónum auk bókhalds ķ starfrękslugjaldmišli, aš byggja greinargerš sķna skv. 1. mgr. į bókhaldi ķ ķslenskum krónum, en žį skal višhalda žeirri ašferš ķ aš minnsta kosti fimm įr.

1)Sbr. 23. gr. laga nr. 129/2004. *1)Nś 2. mgr. 7. gr. laga nr. 3/2006


[Rķki-fyrir-rķki skżrsla um skattskil.
91. gr. a.

(1) Skattašili skv. 2. gr. sem er móšurfélag heildarsamstęšu, sbr. lög um įrsreikninga, sem er meš heimilisfesti ķ fleiri rķkjum skal [eigi sķšar en 12 mįnušum frį lokum reikningsįrs]2) skila rķkisskattstjóra skżrslu meš upplżsingum um tekjur og skatta ķ žeim rķkjum žar sem félög innan heildarsamstęšunnar eiga heimilisfesti (rķki-fyrir-rķki skżrsla um skattskil). Skżrslan skal einnig innihalda lżsingu į atvinnustarfsemi heildarsamstęšunnar ķ hverju rķki, auk upplżsinga um hvert samstęšufélaga og žį efnahagslegu starfsemi sem félögin hafa meš höndum. Skyldan til aš skila rķki-fyrir-rķki skżrslu um skattskil gildir ekki ef tekjur heildarsamstęšunnar į sķšasta reikningsįri voru lęgri en 100 milljaršar kr.

(2) Skylda til aš skila rķki-fyrir-rķki skżrslu um skattskil skv. 1. mgr. hvķlir einnig į öšrum félögum į Ķslandi žrįtt fyrir aš žau teljist ekki vera móšurfélag heildarsamstęšu ef móšurfélag heildarsamstęšu er erlent og:

  1. hinu erlenda móšurfélagi er ekki skylt aš skila inn rķki-fyrir-rķki skżrslu um skattskil ķ heimilisfestarrķkinu,
     
  2. heimilisfestarrķki hins erlenda móšurfélags hefur ekki gert upplżsingaskiptasamning viš Ķsland sem kvešur į um sjįlfvirk upplżsingaskipti į rķki-fyrir-rķki skżrslum um skattskil sem er ķ gildi viš lok reikningsįrsins skv. 1. mgr., eša
     
  3. rķkisskattstjóri hefur tilkynnt ķslenska félaginu aš heimilisfestarrķki móšurfélagsins hafi ekki gert upplżsingaskiptasamning viš Ķsland sem um getur ķ b-liš eša sendir ekki ķslenskum skattyfirvöldum af öšrum įstęšum rķki-fyrir-rķki skżrslu um skattskil.

(3) Eigi 1. mgr. viš fleiri en einn skattašila skulu žeir įkveša hver žeirra sé įbyrgur fyrir skilum į rķki-fyrir-rķki skżrslu um skattskil og tilkynna rķkisskattstjóra um žį įkvöršun.

(4) Félag, sem į lögheimili į Ķslandi og er hluti af heildarsamstęšu žar sem einu eša fleiri félögum er skylt aš skila rķki-fyrir-rķki skżrslu um skattskil skv. 1. og 2. mgr., skal eftir lok reikningsįrs tilkynna rķkisskattstjóra hvaša félag ķ samstęšunni skili rķki-fyrir-rķki skżrslu um skattskil og um heimilisfestarrķki žess.

(5) Rįšherra setur meš reglugerša) nįnari įkvęši um framkvęmd žessarar greinar, žar į mešal um efni og form rķki-fyrir-rķki skżrslu um skattskil.] 1)

1)
Sbr. 4. gr. laga nr. 112/2016. 2)Sbr. 7. gr. laga nr. 96/2017. a)Sbr. reglugerš nr. 1166/2016.

Launaskżrslur o.fl.
92. gr.

(1) Allir, sem hafa menn ķ žjónustu sinni og greiša žeim endurgjald fyrir starfa, žar meš talin įgóšažóknun, ökutękjastyrkur, hśsaleigustyrkur og hvers konar önnur frķšindi og hlunnindi, eftirlaun, bišlaun og lķfeyrir, skulu ótilkvaddir afhenda [rķkisskattstjóra]3) skżrslu um greišslur žessar ókeypis og ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur. Sama gildir um greišslur til verktaka fyrir efni og vinnu. Ef framangreindar greišslur eru inntar af hendi fyrir milligöngu annars ašila og sį, er unniš var fyrir, getur eigi lįtiš umkrafšar upplżsingar ķ té, hvķlir skżrslugjafarskyldan į milligönguašilanum.

(2) Allir ašilar, žar meš taldir bankar, sparisjóšir og ašrar peningastofnanir, veršbréfamarkašir og ašrir sem annast kaup og sölu, umbošsvišskipti, [milligöngu]1) og ašra umsżslu meš hlutabréf, [skuldabréf og ašra fjįrmįlagerninga],1) skulu ótilkvaddir afhenda [rķkisskattstjóra]3) skżrslu um slķk višskipti og ašila aš žeim, ókeypis og ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.

(3) [Bankar, sparisjóšir, önnur fjįrmįlafyrirtęki, [rafeyrisfyrirtęki]5) og ašrir žeir ašilar skv. 1. mgr. 3. gr. laga nr. 94/1996, sem taka viš fjįrmunum til įvöxtunar skulu ótilkvaddir veita skattyfirvöldum ókeypis og ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur upplżsingar um greidda eša greišslukręfa vexti į įrinu skv. 8. gr. laga žessara og afdregna stašgreišslu og innstęšur ķ bankareikningum og hvers konar veršbréfa- og fjįrfestingarsjóšum. Sama gildir um hvers konar śtlįn til višskiptamanna og vaxtagreišslur af žeim.]1)

(4) Allir, sem hafa į leigu eša hafa afnot gegn gjaldi af fasteign, nįmurétti eša veiširétti, lausafé, einkaleyfi, framleišslurétti, śtgįfurétti eša séržekkingu, skulu ótilkvaddir afhenda [rķkisskattstjóra]3) skżrslu um greišslur vegna leigunnar eša afnotanna ókeypis og ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.

(5) Skylt er móttakanda greišslu samkvęmt žessari grein aš sżna greišanda [persónuskilrķki]2), en į greindum skżrslum skal kennitölu móttakanda getiš.

(6) Rķkisskattsstjóri getur įkvešiš almenna skyldu til aš [honum sé afhent skżrsla]3) ókeypis og ķ žvķ formi sem hann įkvešur um önnur atriši sem mįli skipta varšandi įlagningu skatta samkvęmt lögum žessum [og til aš uppfylla alžjóšlegar skuldbindingar um upplżsingaskipti į sviši skattamįla]4), svo sem um kaup og sölu į hrįefnum og afuršum, kaup og sölu į skrįningarskyldum ökutękjum, hlutafé og arš, stofnfé og stofnfjįrvexti, [skuldabréf og ašra fjįrmįlagerninga sem og [tekjur]4) af žeim]1) og vinninga ķ happdrętti og keppni.

(7) Skżrslur félaga sem fengiš hafa heimild til aš fęra bókhald og semja įrsreikning ķ erlendum gjaldmišli skv. 11. gr. A laga um įrsreikninga*1) skulu byggjast į upprunalegum fjįrhęšum ķ ķslenskum krónum eša umreiknušum į daggengi.

[(8) Rįšherra skal setja reglugerša) um framkvęmd upplżsingaöflunar sem rįšist er ķ til aš uppfylla alžjóšlegar skuldbindingar um upplżsingaskipti į sviši skattamįla, m.a. um įreišanleikakannanir.]4)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 46/2009, 2)Sbr. 19. gr. laga nr. 128/2009. 3)Sbr. 18. gr. laga nr. 136/2009. 4)Sbr. 12. gr. laga nr. 124/20155)Sbr. 5. gr. laga nr. 112/2016a)Reglugerš nr. 1240/2015. *1)Nś 2. mgr. 7. gr. laga nr. 3/2006.
 

Framtalsfrestur.
93. gr.

(1) Ķ upphafi hvers įrs skal [rįšherra]2) aš fengnum tillögum rķkisskattstjóra įkveša meš auglżsingu hvenęr įlagningu skuli vera lokiš. Įlagningu skal žó vera lokiš eigi sķšar en tķu mįnušum eftir lok tekjuįrs, sbr. 59. gr.

(2) Rķkisskattstjóri skal ķ upphafi hvers įrs įkveša fresti skattašila til aš skila framtali, sbr. 90. gr., og žeim gögnum sem um ręšir ķ 92. gr. Heimilt er aš breyta žeim frestum ef naušsyn krefur.

(3) Žeir menn sem skattskyldir eru hér į landi skv. 1. tölul. 3. gr. og eru į förum śr landi skulu skila framtali til [rķkisskattstjóra]1) eigi sķšar en viku fyrir brottför sķna.

1)Sbr. 19. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.
 

Upplżsingaskylda og eftirlitsheimildir.
94. gr.

(1) Öllum ašilum, bęši framtalsskyldum og öšrum, er skylt aš lįta skattyfirvöldum ķ té ókeypis og ķ žvķ formi, sem óskaš er, allar naušsynlegar upplżsingar og gögn er žau beišast og unnt er aš lįta žeim ķ té. Skiptir ekki mįli ķ žvķ sambandi hvort upplżsingarnar varša žann ašila sem beišninni er beint til eša žau skipti annarra ašila viš hann er hann getur veitt upplżsingar um og varša skattlagningu žeirra ašila eša eftirlit meš eša rannsókn į henni. [Hafi ašili beint eša óbeint minnst helmings eignarhalds eša er meš stjórnunarleg yfirrįš ķ dótturfélagi eša śtibśi ķ öšrum rķkjum er honum jafnframt skylt aš veita upplżsingar um višskipti dótturfélags eša śtibśs viš ašila skattskylda skv. I. kafla og félög, sjóši og stofnanir ķ lįgskattarķkjum sem 1. mgr. 57. gr. a laganna tekur til.]1) [Meš skattyfirvöldum ķ žessari grein er įtt viš rķkisskattstjóra og skattrannsóknarstjóra rķkisins.]2)

(2) Vegna skatteftirlits samkvęmt lögum žessum getur [rķkisskattstjóri og menn, sem hann felur]2) skatteftirlitsstörf, krafist žess aš framtalsskyldir ašilar leggi fram til könnunar bókhald sitt og bókhaldsgögn, svo og önnur gögn er varša reksturinn, žar meš talin bréf og samningar. Enn fremur hafa žessir ašilar ašgang aš framangreindum gögnum og ašgang aš starfsstöšvum framtalsskyldra ašila og birgšageymslum og heimild til aš taka skżrslur af hverjum žeim sem ętla mį aš geti gefiš upplżsingar er mįli skipta. Sömu heimildir hefur skattrannsóknarstjóri rķkisins vegna rannsókna skv. 103. gr. [Skattrannsóknarstjóri rķkisins getur ķ žįgu rannsóknar mįls leitaš śrskuršar hérašsdóms um leit og haldlagningu gagna į heimilum og öšrum stöšum sem 2. mįlsl. tekur ekki til.]3)

(3) Skattyfirvöld hafa enn fremur heimildir žęr er um getur ķ 2. mgr. žessarar greinar gagnvart žeim ašilum sem ekki eru framtalsskyldir.

[(4) Fjįrmįlafyrirtęki, endurskošendur, lögmenn og ašrir ašilar skulu halda sérstaka skrį yfir žį višskiptavini sķna sem žau veita skattarįšgjöf eša ašra žjónustu, sem snertir umrįš eša beina eša óbeina eignarašild višskiptavinanna aš rekstri félaga, sjóša eša stofnana sem skrįš eru erlendis eša eignir žar. Er žeim skylt aš lįta skattyfirvöldum ķ té umrędda skrį er žau beišast žess.

(5) Įkvęši annarra laga um trśnašar- og žagnarskyldu vķkja fyrir įkvęšum žessarar greinar.]1)

(6) Nś veršur įgreiningur um skyldu ašila samkvęmt žessari grein og getur rķkisskattstjóri eša skattrannsóknarstjóri rķkisins žį leitaš um hann śrskuršar hérašsdóms. Gegni einhver ekki upplżsingaskyldu sinni mį vķsa mįli til [rannsóknar lögreglu]4)

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 46/2009. 2)Sbr. 20. gr. laga nr. 136/2009. 3)Sbr. 13 .gr. laga nr. 165/2010. 4)Sbr. 234. gr. laga nr. 88/2008.

X. KAFLI
Įlagning, kęrur o.fl.

Įlagning.
95. gr.

(1) Žegar framtalsfrestur er lišinn skal [rķkisskattstjóri]2) leggja tekjuskatt [---]1) į skattašila samkvęmt framtali hans. Žó skal [rķkisskattstjóri]2) leišrétta augljósar reikningsskekkjur. Enn fremur getur [rķkisskattstjóri]2) leišrétt fjįrhęšir einstakra liša ef žeir eru ķ ósamręmi viš gildandi lög og fyrirmęli skattyfirvalda, svo og einstaka liši framtals ef telja mį aš óyggjandi upplżsingar séu fyrir hendi, en gera skal skattašila višvart um slķkar breytingar. Žį skal [rķkisskattstjóri]2) įkvarša um ķvilnanir skv. 65. gr.

(2) Telji skattašili eigi fram innan tilskilins framtalsfrests, sbr. 93. gr., skal [rķkisskattstjóri]2) įętla tekjur hans og eign svo rķflega aš eigi sé hętt viš aš fjįrhęšir séu įętlašar lęgri en žęr eru ķ raun og veru og įkvarša skatta hans ķ samręmi viš žį įętlun, sbr. 108. gr.

1)Sbr. 24. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 21. gr. laga nr. 136/2009.

96. gr.

(1) Komi ķ ljós fyrir eša eftir įlagningu aš framtal eša einstakir lišir žess eša fylgigögn séu ófullnęgjandi, óglögg eša tortryggileg, eigi skrįš į lögmęltan hįtt eša ófullnęgjandi undirrituš eša [rķkisskattstjóri]1) telur frekari skżringa žörf į einhverju atriši, skal hann skriflega skora į framteljanda aš bęta śr žvķ innan įkvešins tķma og lįta ķ té skriflegar skżringar og žau gögn, žar meš tališ bókhald og bókhaldsgögn, sem [rķkisskattstjóri]1) telur žörf į aš fį. Fįi [rķkisskattstjóri]1) fullnęgjandi skżringar og gögn innan tiltekins tķma leggur hann skatt į eša endurįkvaršar skattinn samkvęmt framtali og fengnum skżringum og gögnum, sbr. žó 108. gr. Ef eigi er bętt śr annmörkum į framtali, svar frį framteljanda berst ekki innan tiltekins tķma, skżringar hans eru ófullnęgjandi, eigi eru send žau gögn sem óskaš er eftir, send gögn eru ófullnęgjandi eša tortryggileg eša bókhald og önnur gögn, sem skattframtal byggist į, verša ekki talin nęgilega örugg heimild um atvinnurekstur eša starfsemi, skal [rķkisskattstjóri]1) įętla tekjur og eign skattašila svo rķflega aš eigi sé hętt viš aš fjįrhęšir séu įętlašar lęgri en žęr eru ķ raun og veru og įkvarša eša endurįkvarša skatta hans ķ samręmi viš žį įętlun, sbr. žó 108. gr.

(2) Hafi skattašili eigi tališ fram til skatts og įlagning skatta žvķ byggš į įętlun, en sķšar kemur ķ ljós aš įętlun hefur veriš of lįg, skal įętla honum skattstofna aš nżju og reikna skatta hans ķ samręmi viš žaš. Į sama hįtt skal įkvarša eša endurįkvarša skattašila skatt ef ķ ljós kemur aš honum hefur ekki veriš gert aš greiša skatt af öllum tekjum sķnum og eignum eša ef ekki hefur veriš lagt į skattašila. Séu skattar endurįkvaršašir samkvęmt žessari mįlsgrein skal gęta įkvęša 1. mgr. žessarar greinar, sbr. einnig 108. gr., eftir žvķ sem viš į.

(3) Sé framtali breytt fyrir įlagningu meš stoš ķ 1. mgr. žessarar greinar skal [rķkisskattstjóri]1) tilkynna skattašila eša žeim, sem framtalsskyldan hvķlir į, skriflega um breytingarnar, žar meš talin įętlun, og af hvaša įstęšum žęr eru geršar. Sé ekki kunnugt um dvalarstaš skattašila, framteljanda eša umbošsmanns hans mį žó [rķkisskattstjóri]1) gera breytingar įn žess aš tilkynna um žęr.

(4) Sé gerš breyting į framtali eša sköttum eftir įlagningu eša fari fram nż skattįkvöršun, sbr. 1. og 2. mgr. žessarar greinar, skal [rķkisskattstjóri]1) gera skattašila eša žeim sem framtalsskyldan hvķlir į višvart um fyrirhugašar breytingar og af hvaša įstęšum žęr eru geršar og senda tilkynningu um žaš skriflega. [Rķkisskattstjóri]1) skal veita skattašila a.m.k. 15 daga frest, frį póstlagningu tilkynningar um fyrirhugašar breytingar, til aš tjį sig skriflega um efni mįls og leggja fram višbótargögn įšur en śrskuršur er kvešinn upp.

(5) [Rķkisskattstjóri skal innan tveggja mįnaša aš jafnaši kveša upp rökstuddan śrskurš um endurįkvöršun įlagningar og senda hann ķ įbyrgšarbréfi, almennri póstsendingu eša rafręnt til skattašila eša žess sem framtalsskyldan hvķlir į.]1) Tilkynning um skattbreytingu skal send viškomandi innheimtumanni rķkissjóšs viš uppkvašningu śrskuršar. [---]1)

(6) Hafi [rķkisskattstjóri]1) grun um aš skattsvik eša refsiverš brot į lögum um bókhald og įrsreikninga hafi veriš framin skal hann tilkynna žaš skattrannsóknarstjóra rķkisins sem įkvešur um framhald mįlsins.

1)Sbr. 22. gr. laga nr. 136/2009.

97. gr.

(1) Heimild til endurįkvöršunar skatts skv. 96. gr. nęr til skatts vegna tekna og eigna sķšustu sex įra sem nęst eru į undan žvķ įri žegar endurįkvöršun fer fram. [Heimild til aš endurįkvarša skatt skv. 96. gr. skal žó taka til sķšustu tķu įra į undan žvķ įri žegar endurįkvöršun fer fram vegna tekna og eigna skattašila ķ lįgskattarķkjum.]4)

(2) Hafi skattašili lįtiš ķ té ķ framtali sķnu eša fylgigögnum žess fullnęgjandi upplżsingar, sem byggja mįtti rétta įlagningu į, er žó eigi heimilt aš endurįkvarša honum skatt nema vegna sķšustu tveggja įra sem nęst eru į undan žvķ įri žegar endurįkvöršun fer fram žótt ķ ljós komi aš įlagning hafi veriš of lįg.

(3) [Fari fram rannsókn viš embętti skattrannsóknarstjóra rķkisins eša hjį [hérašssaksóknara]2)3) į skattskilum ašila reiknast heimild til endurįkvöršunar frį byrjun žess įrs žegar rannsókn hófst.]1)

1)Sbr. 25. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 5. gr. laga nr. 82/2011. 3)Sbr. 30. gr. laga nr. 47/2015. 4)Sbr. 6. gr. laga nr. 112/2016.

98. gr.

(1) [Žegar rķkisskattstjóri hefur lokiš įlagningu į skattašila skal hann]2) semja og leggja fram til sżnis eigi sķšar en 15 dögum fyrir lok kęrufrests skv. 99. gr. įlagningarskrį fyrir hvert sveitarfélag [---]2), en ķ henni skal tilgreina žį skatta sem į hvern gjaldanda hafa veriš lagšir skv. lögum žessum. [Birta skal hverjum skattašila upplżsingar um žį skatta sem į hann hafa veriš lagšir og er rķkisskattstjóra heimilt aš senda tilkynningu žess efnis rafręnt.]3) Jafnframt skal [rķkisskattstjóri]2) auglżsa rękilega, m.a. ķ Lögbirtingablašinu, aš įlagningu sé lokiš svo og hvar og hvenęr įlagningarskrįr liggi frammi. [Hafi skattašili annaš reikningsįr en almanaksįriš skal [rķkisskattstjóri]2) ķ staš auglżsingar skv. 3. mįlsl. senda honum tilkynningu um įlagninguna meš įbyrgšarbréfi og birta įlagninguna ķ nęstu śtgįfu į įlagningar- og skattskrį.]1) Žį skal [rķkisskattstjóri]2) senda viškomandi innheimtumanni rķkissjóšs skrį um žį ašila, sem į hafa veriš lagšir skattar, svo og samrit til [---]2) rķkisendurskošanda.

(2) Žegar lokiš er įlagningu skatta og kęrumešferš, sbr. 99. gr., [skal rķkisskattstjóri]2) semja og leggja fram skattskrį fyrir hvert sveitarfélag [---]2) en ķ henni skal tilgreina įlagšan tekjuskatt [---]1) hvers gjaldanda og ašra skatta eftir įkvöršun rķkisskattstjóra. Skattskrį skal liggja frammi til sżnis ķ tvęr vikur į hentugum staš [---]2). [Rķkisskattstjóri]2) auglżsir ķ tęka tķš hvar skattskrį liggur frammi. Heimil er opinber birting į žeim upplżsingum um įlagša skatta, sem fram koma ķ skattskrį, svo og śtgįfa žeirra upplżsinga ķ heild eša aš hluta.

1)Sbr. 26. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 23. gr. laga nr. 136/2009. 3)Sbr. 5. gr. laga nr. 50/2018.

[Kęrur til rķkisskattstjóra.]1)
99. gr.

(1) [Nś telur skattašili skatt sinn eša skattstofn, žar meš talin rekstrartöp [og ķvilnun skv. 65. gr.]2), ekki rétt įkvešinn og getur hann žį sent rökstudda kęru, skriflega eša rafręna, ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur, studda naušsynlegum gögnum, til rķkisskattstjóra innan [žriggja mįnaša]3)4) frį dagsetningu auglżsingar rķkisskattstjóra um aš įlagningu skv. 1. mgr. 98. gr. sé lokiš.]1) Skattframtal, sem berst eftir lok framtalsfrests, en įšur en įlagningu er lokiš skv. 1. mgr. 98. gr., skal tekiš sem kęra til [rķkisskattstjóra]1) hvort sem skattašili kęrir skattįkvöršun eša ekki. Innan tveggja mįnaša frį lokum kęrufrests skal [rķkisskattstjóri]1) hafa śrskuršaš kęrur. [Śrskuršir rķkisskattstjóra skulu rökstuddir og sendir kęrendum ķ įbyrgšarbréfi, almennri póstsendingu eša rafręnt ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.]1) Breytingar į skatti skal jafnframt senda viškomandi innheimtumanni rķkissjóšs og samrit til [---]1) rķkisendurskošanda.

(2) [Śrskuršir skulu uppkvešnir og undirritašir af rķkisskattstjóra. [---]2)]1)

1)Sbr. 24. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 14. gr. laga nr. 165/2010. 3)Sbr. 13. gr. laga nr. 124/2015. 4)Sbr. 6. gr. laga nr. 50/2018.

Kęrur til yfirskattanefndar.
100. gr.

Śrskuršum [rķkisskattstjóra]1) um endurįkvöršun skv. 5. mgr. 96. gr. og kęruśrskuršum skv. 99. gr. mį skjóta til yfirskattanefndar eftir įkvęšum laga um yfirskattanefnd*1).

1)Sbr. 25. gr. laga nr. 136/2009. *1)Sjį lög nr. 30/1992.

XI. KAFLI
Żmis įkvęši um skattyfirvöld.

Rķkisskattstjóri.
101. gr.

(1) [Rķkisskattstjóri skal hafa meš höndum įlagningu opinberra gjalda samkvęmt lögum žessum og lögum um ašra skatta og gjöld sem honum er falin framkvęmd į. Rķkisskattstjóri skal ķ žvķ skyni setja framkvęmdar- og starfsreglur įsamt leišbeiningum og verklagsreglum. Rķkisskattstjóri skal enn fremur birta reglur og įkvaršanir sem hann metur aš hafi žżšingu fyrir skattašila og eftir atvikum gefa śt og hafa til sölu.

(2) [Rķkisskattstjóra er heimilt aš taka til greina beišni skattašila um breytingu į įkvöršun um skattstofn eša skattįlagningu, žó lengst sex tekjuįr aftur ķ tķmann, tališ frį žvķ įri žegar beišni kemur fram, enda liggi verulegir hagsmunir aš baki slķkri beišni. Beišni skal byggjast į nżjum gögnum og upplżsingum [---]3). Žį skulu skilyrši 96. gr. uppfyllt ef um hękkun er aš ręša. Vķkja mį frį žessum tķmamörkum ef sérstakar įstęšur eru fyrir hendi. Heimilt er skattašila aš kęra breytingar til yfirskattanefndar, sbr. lög nr. 30/1992.]2)

(3) [Rķkisskattstjóra er heimilt aš eigin frumkvęši eša samkvęmt beišni aš leišrétta įlagningu į skattašila ef yfirskattanefnd eša dómstólar hafa ķ hlišstęšu mįli hnekkt skattframkvęmd sem skattskil eša įkvöršun skattstjóra eša rķkisskattstjóra var byggš į. Sama į viš sé beinlķnis kvešiš svo į um ķ lögum aš falliš sé frį fyrri skattframkvęmd. Breyting af žessu tilefni getur tekiš til skattstofns eša skatts frį og meš žvķ tekjuįri sem um var fjallaš ķ mįli žvķ sem hlišstętt er tališ, žó lengst sex įr aftur ķ tķmann, tališ frį žvķ įri žegar śrskuršur eša dómur var kvešinn upp. Sama višmišun gildir frį og meš gildistöku viškomandi lagaįkvęšis. Beišni um endurupptöku skal borin fram innan eins įrs frį žvķ aš skattašila var eša mįtti vera kunnugt um tilefni hennar. Skattašila er heimilt aš kęra breytingar til yfirskattanefndar, sbr. lög nr. 30/1992, svo og mį bera synjun um breytingu į skattįkvöršun samkvęmt žessari mįlsgrein undir yfirskattanefnd.]1)]4)

1)Sbr. 26. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 2. gr. laga nr. 16/2010. 3)Sbr. 15 .gr. laga nr. 165/2010. 4)Sbr. 6. gr. laga nr. 73/2011.

Skatteftirlit.
102. gr.

[Rķkisskattstjóri annast skatteftirlit samkvęmt lögum žessum og lögum um ašra skatta og gjöld sem honum er falin framkvęmd į. Skatteftirlit tekur til hvers konar könnunar į réttmęti skattskila fyrir og eftir įlagningu opinberra gjalda og samtķmaeftirlits meš rekstrarašilum, svo og annarra ašgerša sem ętlaš er aš tryggja aš skattašilar standi skil į lögbošnum skżrslum og upplżsingum um skattstofn eša skattskyldu manna og lögašila.]1)

1)Sbr. 27. gr. laga nr. 136/2009.

Skattrannsóknarstjóri rķkisins, skattrannsóknir.
103. gr.

(1) Skattrannsóknarstjóri rķkisins skal hafa meš höndum rannsóknir samkvęmt lögum žessum og lögum um ašra skatta og gjöld sem į eru lögš af [rķkisskattstjóra eša honum falin framkvęmd į].3)

(2) Skattrannsóknarstjóri rķkisins getur aš eigin frumkvęši eša eftir kęru hafiš rannsókn į hverju žvķ atriši er varšar skatta lagša į samkvęmt lögum žessum eša ašra skatta og gjöld, sbr. 1. mgr. žessarar greinar. Hann skal annast rannsóknir ķ mįlum sem til hans er vķsaš, sbr. 6. mgr. 96. gr. [---]3)

(3) Skattrannsóknarstjóri rķkisins skal viš rannsókn samkvęmt žessari grein hafa ašgang aš öllum framtölum og skżrslum ķ vörslu [rķkisskattstjóra]3) og getur hann krafist allra upplżsinga og gagna sem hann telur žörf į frį [---]3) rķkisskattstjóra og ašilum sem um ręšir ķ 94. gr.

(4) Skattrannsóknarstjóra rķkisins er heimilt aš fela löggiltum endurskošanda aš vinna aš einstökum rannsóknarverkefnum.

(5) Lögreglu er skylt aš veita skattrannsóknarstjóra rķkisins naušsynlega ašstoš ķ žįgu rannsókna ef ašili fęrist undan afhendingu bókhaldsgagna og hętta er į sakarspjöllum vegna gruns um vęntanlegt undanskot gagna. [Sömuleišis er lögreglu skylt aš fęra ašila til skżrslugjafar hjį skattrannsóknarstjóra rķkisins ef hann hefur aš forfallalausu ekki sinnt kvašningu žess efnis.]1)

(6) Žegar ašgeršir skattrannsóknarstjóra rķkisins gefa tilefni til endurįkvöršunar į sköttum skal rķkisskattstjóri annast endurįkvöršunina, [sbr. 96. og 97.gr.]3)

(7) Viš rannsóknarašgeršir skattrannsóknarstjóra rķkisins skal gętt įkvęša laga um mešferš [sakamįla]2) eftir žvķ sem viš getur įtt, einkum varšandi réttarstöšu grunašra manna į rannsóknarstigi.

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 77/2004. 2)Sbr. 79. tölul. 234. gr. laga nr. 88/2008. 3)Sbr. 28. gr. laga nr. 136/2009.

Vanhęfi skattyfirvalda.
104. gr.

Eigi mį mašur taka žįtt ķ rannsókn eša annarri mešferš mįls, hvorki skattįkvöršun né kęru, ef honum hefši boriš aš vķkja sęti sem hérašsdómara ķ mįlinu.

105. gr.

[---]1)

1)Sbr. 29. gr. laga nr. 136/2009.

Eftirlit [rįšherra]2).
106. gr.

(1) [[Rįšherra]2) hefur eftirlit meš žvķ aš rķkisskattstjóri og skattrannsóknarstjóri ręki skyldur sķnar.]1) Hann hefur rétt til aš fį til athugunar skattframtöl og gögn varšandi žau og krefja framangreinda ašila skżringa į öllu žvķ er framkvęmd laga žessara varšar.

(2) Rįšherra skal enn fremur fylgjast meš žvķ aš yfirskattanefnd ręki skyldur sķnar og skal nefndin senda rįšherra įrlega skżrslu um störf sķn.

1)Sbr. 30. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.

Įętlanagerš og hagrannsóknir.
107. gr.

[Rįšherra]2) getur óskaš eftir skżrslum frį [---]1) rķkisskattstjóra og skattrannsóknarstjóra, ķ žvķ formi er hann įkvešur, um framtaldar tekjur og eignir, įlagša skatta og önnur atriši er varša įętlanagerš og hagrannsóknir [rįšuneytisins]2)

1)Sbr. 31. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.
 

XII. KAFLI.
Višurlög og mįlsmešferš.

Įlag.
108. gr.

(1) Telji framtalsskyldur ašili ekki fram til skatts innan tilskilins frests mį [rķkisskattstjóri]1) bęta allt aš 15% įlagi viš žį skattstofna sem hann įętlar. Žó skal [rķkisskattstjóri]1) taka tillit til aš hve miklu leyti innheimta gjalda hefur fariš fram ķ stašgreišslu. Rķkisskattstjóri setur nįnari reglur um žetta atriši*1). Berist framtal, sem įlagning veršur byggš į, eftir lok framtalsfrests, en įšur en įlagningu [rķkisskattstjóra]1) er lokiš, mį žó ašeins bęta 0,5% įlagi į skattstofna fyrir hvern dag sem skil hafa dregist fram yfir frestinn, žó ekki hęrra įlagi en 10%.

(2) Séu annmarkar į framtali, sbr. 96. gr., eša einstakir lišir ranglega fram taldir mį [rķkisskatt­­stjóri]1) bęta 25% įlagi viš įętlaša eša vantalda skattstofna. Bęti skattašili śr ann­mörkum eša leišrétti einstaka liši į framtali įšur en įlagning fer fram, mį [rķkisskattstjóri]1) žó eigi beita hęrra įlagi en 15%.

(3) Fella skal nišur įlag samkvęmt grein žessari ef skattašili fęrir rök aš žvķ aš honum verši eigi kennt um annmarka į framtali eša vanskil žess, aš óvišrįšanleg atvik hafi hamlaš žvķ aš hann skilaši framtali į réttum tķma, bętti śr annmörkum į framtali eša leišrétti einstaka liši žess.

(4) Um kęru til [rķkisskattstjóra]1) og yfirskattanefndar fer eftir įkvęšum 99. gr. laganna og įkvęšum laga nr. 30/1992, um yfirskattanefnd.

1)Sbr. 32. gr. laga nr. 136/2009. *1)Auglżsing nr. 9/1991.

Refsingar.
109. gr.

(1) Skżri skattskyldur mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi rangt eša villandi frį einhverju žvķ sem mįli skiptir um tekjuskatt sinn [---]1) skal hann greiša fésekt allt aš tķfaldri skattfjįrhęš af žeim skattstofni sem undan var dreginn og aldrei lęgri fésekt en nemur tvöfaldri skattfjįrhęšinni. Skattur af įlagi skv. 108. gr. dregst frį sektarfjįrhęš. Stórfellt brot gegn įkvęši žessu varšar viš 1. mgr. 262. gr. almennra hegningarlaga*1).

(2) Hafi skattskyldur mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi vanrękt aš telja fram til skatts varšar žaš brot fésektum er aldrei skulu nema lęgri fjįrhęš en tvöfaldri skattfjįrhęš af žeim skattstofni sem į vantar ef įętlun reyndist of lįg viš endurreikning skatts skv. 2. mgr. 96. gr. laganna og skal žį skattur af įlagi dragast frį sektarfjįrhęš skv. 108. gr. Stórfellt brot gegn įkvęši žessu varšar viš 1. mgr. 262. gr. hegningarlaga*1).

(3) Skżri skattskyldur mašur rangt eša villandi frį einhverjum žeim atrišum er varša framtal hans mį gera honum sekt žótt upplżsingarnar geti ekki haft įhrif į skattskyldu hans eša skatt­greišslu.

(4) Verši brot gegn 1. eša 2. mgr. įkvęšisins uppvķst viš skipti dįnarbśs skal śr bśinu greiša fésekt allt aš fjórfaldri skattfjįrhęš af žeim skattstofni sem undan var dreginn og aldrei lęgri fésekt en nemur žessari skattfjįrhęš aš višbęttum helmingi hennar. Skattur af įlagi skv. 108  gr. dregst frį sektarfjįrhęš. Sé svo įstatt sem ķ 3. mgr. segir mį gera bśinu sekt.

(5) Hver sį sem af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi lętur skattyfirvöldum ķ té rangar eša villandi upplżsingar eša gögn varšandi skattframtöl annarra ašila eša ašstošar viš ranga eša villandi skżrslugjöf til skattyfirvalda skal sęta žeirri refsingu er segir ķ 1. mgr. žessarar greinar.

(6) Hafi mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi vanrękt aš gegna skyldu sinni sam­kvęmt įkvęšum 90., 92. eša 94. gr. skal hann sęta sektum eša fangelsi allt aš 2 įrum.

(7) Tilraun til brota og hlutdeild ķ brotum į lögum žessum er refsiverš eftir žvķ sem segir ķ III. kafla almennra hegningarlaga*1) og varšar fésektum allt aš hįmarki žvķ sem įkvešiš er ķ öšrum įkvęšum žessarar greinar.

(8) Gera mį lögašila fésekt fyrir brot į lögum žessum óhįš žvķ hvort brotiš megi rekja til saknęms verknašar fyrirsvarsmanns eša starfsmanns lögašilans. Hafi fyrirsvarsmašur hans eša starfsmašur gerst sekur um brot į lögum žessum mį auk refsingar, sem hann sętir, gera lögašilanum sekt og sviptingu starfsréttinda, enda sé brotiš drżgt til hagsbóta fyrir lögašilann eša hann hafi notiš hagnašar af brotinu.

1)Sbr. 27. gr. laga nr. 129/2004. *1)Sjį lög nr. 19/1940.

Mįlsmešferš og [---]2) rannsókn. Fyrningarreglur.
110. gr.

(1) Yfirskattanefnd śrskuršar sektir skv. 109. gr. nema mįli sé vķsaš til [---]2) rannsóknar og dómsmešferšar skv. [4. mgr.]1) Um mešferš mįla hjį nefndinni fer eftir lögum nr. 30/1992, um yfirskattanefnd. Skattrannsóknarstjóri rķkisins kemur fram af hįlfu hins opin­bera fyrir nefndinni žegar hśn śrskuršar sektir. Śrskuršir nefndarinnar eru fullnašarśrskuršir.

(2) [Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. er skattrannsóknarstjóra rķkisins eša löglęršum fulltrśa hans heimilt aš gefa ašila kost į aš ljśka refsimešferš mįls meš žvķ aš greiša sekt til rķkissjóšs, enda sé tališ aš brot sé skżlaust sannaš, og veršur mįli žį hvorki vķsaš til [rannsóknar lögreglu]2) né sektarmešferšar hjį yfirskattanefnd. Viš įkvöršun sektar skal hafa hlišsjón af ešli og umfangi brota. Sektir geta numiš frį 100 žśs. kr. til 6 millj. kr. Ašila skulu veittar upp­lżsingar um fyrirhugaša sektarfjįrhęš įšur en hann fellst į aš ljśka mįli meš žessum hętti. Sektarįkvöršun samkvęmt įkvęši žessu skal lokiš innan sex mįnaša frį žvķ aš rannsókn skattrannsóknarstjóra lauk.

(3) Vararefsing fylgir ekki įkvöršun skattrannsóknarstjóra rķkisins. Um innheimtu sekta sem įkvešnar eru af skattrannsóknarstjóra gilda sömu reglur og um skatta samkvęmt lögum žessum, žar į mešal um lögtaksrétt. Senda skal rķkissaksóknara skrį yfir mįl sem lokiš er sam­kvęmt žessu įkvęši. Telji rķkissaksóknari aš saklaus mašur hafi veriš lįtinn gangast undir sektarįkvöršun skv. 2. mgr. eša mįlalok hafi veriš fjarstęš aš öšru leyti getur hann boriš mįliš undir dómara til ónżtingar įkvöršun skattrannsóknarstjóra.]1)

(4) Skattrannsóknarstjóri rķkisins getur vķsaš mįli til [rannsóknar lögreglu]2) af sjįlfsdįšum svo og eftir ósk sökunauts, ef hann vill eigi hlķta žvķ aš mįl verši afgreidd af yfirskattanefnd skv. 1. mgr.

(5) [Skattakröfu mį hafa uppi og dęma ķ sakamįli vegna brota į lögunum.]2)

(6) Sektir fyrir brot gegn lögum žessum renna ķ rķkissjóš.

(7) Vararefsing fylgir ekki sektarśrskuršum yfirskattanefndar. Um innheimtu sekta, er yfir­skattanefnd śrskuršar, gilda sömu reglur og um skatta skv. lögum žessum, žar į mešal um lögtaksrétt.

(8) Sök samkvęmt 109. gr. fyrnist į sex įrum mišaš viš upphaf rannsóknar į vegum skatt­rannsóknarstjóra rķkisins, enda verši ekki óešlilegar tafir į rannsókn mįls eša įkvöršun refsingar. [Žó fyrnist sök skv. 109. gr. vegna tekna og eigna ķ lįgskattarķkjum į tķu įrum.]3)

1)Sbr. 5. gr. laga nr. 134/20052)Sbr. 79. tölul. 234. gr. laga nr. 88/20083)Sbr. 7. gr. laga nr. 112/2016. Įkvęšiš gildir einnig um brot sem framin eru fyrir gildistöku laga žessara, enda sé fyrningarfrestur žeirra ekki hafinn.

XIII. KAFLI
Innheimta og įbyrgš.

Innheimtuašilar.
111. gr.

(1) [[Skattar įlagšir samkvęmt lögum žessum renna ķ rķkissjóš og hefur tollstjóri į hendi innheimtu žeirra ķ [umdęmi sżslumanns į höfušborgarsvęšinu]4) en sżslumenn ķ öšrum [umdęmum]4), sbr. žó 2.-4. mgr. žessarar greinar og įkvęši laga um stašgreišslu opinberra gjalda. Auk žeirra verkefna sem tollstjóra eru falin skv. 1. mįlsl. skal tollstjóri annast eftirtalin verkefni sem lśta aš framkvęmd viš innheimtu skatta og gjalda:

  1. Stefnumótun į sviši innheimtumįla į landsvķsu meš hagręšingu, samręmingu, framžróun og öryggi varšandi innheimtu opinberra gjalda aš leišarljósi. [Ķ žessu skyni skal tollstjóri m.a. annast įhęttugreiningu į sviši innheimtu opinberra gjalda.]5)
     
  2. Samręmingar- og eftirlitshlutverk gagnvart öšrum innheimtumönnum rķkissjóšs, m.a. meš setningu verklagsreglna. Tollstjóra er heimilt aš beina bindandi fyrirmęlum til annarra innheimtumanna um innheimtuašgeršir ķ einstökum mįlum ef settar reglur eru ekki virtar.
     
  3. Umsjón og žróun tölvukerfa og rafręnnar stjórnsżslu į sviši innheimtu skatta og gjalda.]3)

(2) [Rįšherra]2) getur įkvešiš ķ reglugerša) aš fela öšrum ašila en žeim sem um getur ķ 1. mgr. innheimtu skatta samkvęmt lögum žessum ķ tilteknu umdęmi eša umdęmum. Į sama hįtt getur rįšherra įkvešiš aš sami innheimtumašur annist innheimtu ķ fleiri en einu umdęmi.]1)

(3) Žį er [rįšherra]2), sveitarstjórnum og forrįšamönnum annarra opinberra stofnana heimilt aš semja svo um aš innheimta skuli ķ einu lagi öll gjöld sem greiša ber žessum ašilum. Mį fela gjaldheimtuna innheimtumanni rķkissjóšs, sveitarfélagi eša sérstakri innheimtustofnun. Allar heimildir og skyldur innheimtumanna rķkissjóšs, sveitarfélaga og stofnana vegna gjaldheimtu skulu žį fęrast til žess ašila sem tekur gjaldheimtuna aš sér.

(4) [Rįšherra]2) skal setja nįnari įkvęši meš reglugerša) um framkvęmd slķkrar sameiginlegrar gjaldheimtu, m.a. um samręmingu gjalddaga einstakra opinberra gjalda sem innheimt verša meš žessum hętti, um samręmingu drįttarvaxtareglna og um skyldur launagreišenda.

(5) [Innheimtuašilum samkvęmt žessari grein skal heimill ašgangur aš fasteigna-, skipa- og ökutękjaskrį ķ žvķ skyni aš sannreyna eignastöšu einstakra gjaldenda. Aš tekinni įkvöršun um aš krefjast ašfarar vegna vanskila opinberra gjalda er rķkisskattstjóra skylt aš veita lög­lęršum fulltrśa innheimtuašila ašgang aš skattframtölum gjaldanda ķ žeim tilgangi aš kanna eignastöšu viškomandi. Įkvęši 1. og 5. mgr. 94. gr. eiga viš um inn­heimtuašila sam­kvęmt žessari grein į sama hįtt og önnur skattyfirvöld.]5)

1)Sbr. 13. gr. laga nr. 80/2006. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 3)Sbr. 7. gr. laga nr. 146/2012. 4)Sbr. 6. gr. laga nr. 33/2015. 5)Sbr. 8. gr. laga nr. 112/2016. a)Reglugerš nr. 1060/2014.

Gjalddagar.
112. gr.

(1) [Tekjuskattur af öšrum tekjum en launatekjum hvers gjaldanda, sbr. žó 4. mgr.]1), skal greiddur į tķu gjalddögum į įri hverju. Eru gjalddagar fyrsti dagur hvers mįnašar nema ķ janśar og ķ žeim mįnuši sem įlagningu lżkur samkvęmt įkvöršun [rįšherra]4), sbr. 1. mgr. 93. gr. [Eindagi er sķšasti virki dagur mįnašarins, sbr. žó 5. og 6. mgr.]5)6) Viš skiptingu fyrirframgreišslu og eftirstöšva įlagningar į gjalddaga skv. 2. og 4. mgr. skal žó viš žaš mišaš aš ekki sé til innheimtu lęgri fjįrhęš en [5.000 kr.]7) į hverjum gjalddaga.

(2) Žar til įlagning liggur fyrir skal gjaldanda, sem um ręšir ķ 1. mgr., gert aš greiša į hverjum gjalddaga įkvešinn hundrašshluta skatta er honum bar aš greiša nęstlišiš įr. Skal žessi hundrašshluti įkvešinn meš reglugerš fyrir hvert įr og skal viš įkvöršun hans hafa hlišsjón af tekjubreytingum sem oršiš hafa svo og almennu efnahagsįstandi. Hjį žeim sem inna af hendi stašgreišslu skal hundrašshlutinn žó reiknast af mismun įlagningar opinberra gjalda og stašgreišslu, sbr. 35. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda*1).

(3) Hafi ašrar tekjur gjaldanda en launatekjur į lišnu įri veriš mun lęgri en į nęsta įri žar įšur eša įstęšur hans hafa meš öšrum hętti breyst mjög mį lękka mįnašarlega fyrirframgreišslu samkvęmt nįnari įkvöršun ķ reglugerš. Į sama hįtt mį kveša į um aš fyrirframgreišsla, sem ekki nęr tilteknu lįgmarki, skuli ekki innheimt. Jafnframt er heimilt aš takmarka fyrirframgreišsluskyldu viš žį sem ekki ber aš inna af hendi stašgreišslu samkvęmt lögum um stašgreišslu opinberra gjalda.

(4) Įlagša skatta, aš frįdregnu žvķ sem greiša ber fyrir įlagningu skv. 2. mgr. žessarar greinar auk mismunar sem fram kemur į įlagningu tekjuskatts og stašgreišslu launamanns, sbr. 35. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda*1), aš frįdreginni stašgreišslu samkvęmt lögum um stašgreišslu skatts į fjįrmagnstekjur*2), skal greiša meš sem nęst jöfnum greišslum į žeim gjalddögum sem eftir eru į įrinu žegar įlagning fer fram. [Frį įlögšum tekjuskatti lögašila sem falla undir 5. gr. laga um stušning viš nżsköpunarfyrirtęki skal draga fjįrhęš sem įkvöršuš er skv. 11. gr. žeirra laga įšur en greišsluskylda samkvęmt žessari mįlsgrein er įkvöršuš. Sé engin eša lęgri greišsluskylda fyrir hendi skal greiša frįdrįttinn śt aš hluta eša öllu leyti. Reglur um skuldajöfnun skattfrįdrįttar į móti opinberum gjöldum eša vörslusköttum til rķkissjóšs, žar į mešal um forgangsröš, skulu settar ķ reglugerša).]2)

(5) Vangreišsla aš hluta veldur žvķ aš skattar gjaldandans falla ķ eindaga [mįnuši]5) eftir gjalddagann, žó ekki fyrr en [mįnuši]5) eftir aš įlagningu er lokiš.

(6) Séu skattar gjaldanda hękkašir eftir įlagningu fellur višbótarfjįrhęšin ķ gjalddaga 10 dögum eftir [dagsetningu śrskuršar rķkisskattstjóra]7) um hękkunina. [Eindagi er mįnuši eftir gjalddaga.]6)

(7) Žeim erlendu rķkisborgurum eša rķkisfangslausu mönnum, er fengiš hafa dvalar- eša landvistarleyfi hér į landi um tiltekinn tķma, er skylt aš gera full skil į [tekjuskatti]1) sķnum fyrir brottför af landinu.

(8) Rįšherra er heimilt aš įkveša meš reglugerš samskonar fyrirkomulag og įkvešiš er ķ žessari grein į fyrirframinnheimtu annarra žinggjalda.

(9) Tekjuskattur, sem lagšur er į reiknaš endurgjald žeirra manna sem stunda sjįlfstęšan atvinnurekstur, skal žó vera gjaldfallinn [1. jśnķ]7)8) ef skattašili hefur eigi stašiš skil į fjįrhęš žeirri sem um ręšir ķ stašgreišslu viškomandi tekjuįrs ķ samręmi viš 6. og 20. gr. stašgreišslulaga*1).

(10) Hafi innheimtumašur hafiš ašför aš skattašila vegna skuldar sem myndast hefur ķ stašgreišslu į reiknušu endurgjaldi skulu žau ašfararśrręši, sem innheimtumašur hefur gripiš til, halda lögformlegu gildi sķnu viš žann hluta kröfunnar sem rekja mį til vangreiddrar stašgreišslu af reiknušu endurgjaldi.

1)Sbr. 28. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 4. gr. laga nr. 137/2009. 3)Sbr. 16 .gr. laga nr. 165/2010. 4)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 5)Sbr. 13. gr. laga nr. 142/2013. 6)Sbr. 7. gr. laga nr. 33/2015. 7)Sbr. 14. gr. laga nr. 124/2015. 8)Sbr. 7. gr. laga nr. 50/2018. a)Reglugerš nr. 758/2011. *1)Lög nr. 45/1987. *2)Lög nr. 94/1996.

113. gr.

(1) Įfrżjun skattįkvöršunar eša deila um skattskyldu frestar ekki eindaga [tekjuskatts]1) né leysir undan neinum višurlögum sem lögš eru viš vangreišslu hans. Vķkja mį frį žessu, ef sérstaklega stendur į, samkvęmt įkvöršun [rįšherra]4). Ef skattur er lękkašur eftir śrskurši eša dómi eša fellur nišur skal endurgreišsla žegar fara fram.

(2) Žaš skal vera stefna viš innheimtu į tekjuskatti [---]1) samkvęmt lögum žessum aš allir gjaldendur, sem eins stendur į um viš innheimtu, vanskil og naušungarašgeršir, skuli hljóta sams konar mešferš.

(3) Telji innheimtumašur tök į aš tryggja greišslu kröfu, sem ella mundi tapast, meš samningi um greišslu skal hann gefa [rįšherra]4) skżrslu um mįlavöxtu. [Rįšherra]4) er heimilt aš samžykkja slķkan samning, aš fenginni umsögn Rķkisendurskošunar.

(4) Telji innheimtumašur aš hagsmunum rķkissjóšs verši betur borgiš meš naušasamningi gjaldanda viš skuldheimtumenn skal hann gefa [rįšherra]4) skżrslu um mįlavöxtu. [Rįšherra]4) er heimilt aš samžykkja naušasamning, aš fenginni umsögn Rķkisendurskošunar, enda sé eftirfarandi skilyršum fullnęgt:

  1. Gjaldandi sé skuldlaus ķ viršisaukaskatti, stašgreišslu opinberra gjalda, tryggingagjaldi og vörugjaldi.

  2. Skattkröfur séu ekki tilkomnar vegna endurįkvöršunar skattyfirvalda į gjöldum vegna skattsvika.

  3. Ljóst sé aš hagsmunum rķkissjóšs verši betur borgiš meš naušasamningi.

(5) Aš loknu hverju innheimtuįri skal Rķkisendurskošun gefa Alžingi skżrslu um alla samninga skv. 3. mgr. og naušasamninga skv. 4. mgr.

(6) [Til tryggingar greišslu vęntanlegrar skattkröfu, fésektar og sakarkostnašar ķ mįlum er sęta rannsókn hjį skattrannsóknarstjóra rķkisins er heimilt aš krefjast kyrrsetningar hjį skattašila og öšrum žeim er rökstuddur grunur um refsiverša hįttsemi skv. 109. gr. beinist aš ef hętta žykir į aš eignum verši ella skotiš undan eša žęr glatist eša rżrni aš mun, [enda megi ętla aš meint refsiverš hįttsemi varši viš 262. gr. almennra hegningarlaga.]3) Meš sama hętti er heimilt aš krefjast kyrrsetningar hjį ašilum sem bera įbyrgš į skattgreišslum skv. 116. gr.

(7) Tollstjóri annast rekstur mįla skv. 6. mgr. Skattrannsóknarstjóri rķkisins skal tilkynna tollstjóra um mįl žar sem hann telur aš rannsókn hans muni leiša til žess aš skattar skattašila verši hękkašir eša honum eša öšrum žeim er rökstuddur grunur um refsiverša hįttsemi skv. 109. gr. beinist aš verši gerš fésekt. Tollstjóra er heimill ašgangur aš öllum naušsynlegum upplżsingum og gögnum sem skattyfirvöld, fjįrmįlastofnanir og ašrir ašilar bśa yfir, sbr. 94. gr., og snerta rįšstafanir samkvęmt žessari grein. Um framkvęmd og gildi kyrrsetningar fer sem um kyrrsetningu fjįrmuna almennt sé aš ręša, meš žeim undantekningum aš tryggingu žarf ekki aš setja, mįl žarf ekki aš höfša til stašfestingar kyrrsetningu og gjöld skal ekki greiša fyrir rįšstafanirnar.

(8) Kyrrsetning fellur nišur ef rannsókn leišir ekki til žess aš skattar skattašila verši hękkašir eša honum eša öšrum žeim er rökstuddur grunur um refsiverša hįttsemi skv. 109. gr. beinist aš verši gerš fésekt hvort sem er af skattyfirvöldum eša fyrir dómi. Sį er kyrrsetning beinist aš į žį heimtingu į aš felldar verši śr gildi žęr rįšstafanir sem geršar hafa veriš til tryggingar kyrrsetningunni. Kyrrsetning fellur į sama hįtt nišur ef inntar eru af hendi žęr greišslur sem kyrrsetning į aš tryggja.

(9) Leggja mį fyrir hérašsdóm įgreining um lögmęti kyrrsetningargeršar meš sama hętti og greinir ķ 2. mgr. 102. gr. laga um mešferš sakamįla.]2)

1)Sbr. 29. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 1. gr. laga nr. 23/2010. 3)Sbr. 4. gr. laga nr. 24/2011. 4)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.

Vextir.
114. gr.

(1) Sé skattur ekki greiddur innan mįnašar frį gjalddaga skal greiša rķkissjóši drįttarvexti af žvķ sem gjaldfalliš er. Meš gjalddaga ķ žessu sambandi er įtt viš reglulega gjalddaga skv. 1.-4. og 6.-8. mgr. 112. gr., en gjaldfelling vegna vangreišslu į hluta skv. 5. mgr. 112. gr. hefur ekki įhrif į drįttarvaxtaśtreikning. Drįttarvextir skulu vera žeir sömu og Sešlabanki Ķslands įkvešur skv. 6. gr. laga nr. 38/2001, um vexti og verštryggingu.

(2) Nś veršur ljóst žegar įlagningu skatta, annarra en tekjuskatts manna, lżkur eša viš endurįkvöršun žessara sömu skatta aš gjaldandi hefur greitt meira en endanlega įlögšum sköttum nemur og skal žį endurgreiša žaš sem ofgreitt var įsamt vöxtum fyrir žaš tķmabil sem féš var ķ vörslu rķkissjóšs. Skulu vextir žessir vera jafnhįir vöxtum sem Sešlabanki Ķslands įkvešur og birtir į hverjum tķma skv. 1. mgr. 8. gr. laga nr. 38/2001, um vexti og verštryggingu. Sama gildir žegar ķ ljós kemur viš endurįkvöršun į tekjuskatti manna aš um ofgreišslu hafi veriš aš ręša aš öšru leyti en žvķ aš vextir reiknast aldrei fyrr en frį [1. jśnķ]1) į įlagningarįri. [Endurgreišslukröfum sem stofnast samkvęmt lögum žessum vegna tķmabila fyrir uppkvašningu śrskuršar um gjaldžrotaskipti skal skuldajafna į móti vangoldnum sköttum og gjöldum, žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. 100. gr. og 136. gr. laga nr. 121/1991, um gjaldžrotaskipti o.fl.]1)

(3) Sé kęra til mešferšar hjį yfirskattanefnd og nefndin leggur ekki śrskurš į kęru innan lögbošins frests skv. 1. og 2. mgr. 8. gr. laga nr. 30/1992 skal greiša skattašila drįttarvexti af fjįrhęš sem yfirskattanefnd śrskuršar aš skuli endurgreiša, eša dęmd er sķšar, frį žeim tķma žegar frestur nefndarinnar til aš kveša upp śrskurš leiš.

(4) Ętķš mį krefjast drįttarvaxta frį žeim tķma er dómsmįl telst höfšaš til endurgreišslu skatta samkvęmt lögum žessum.

1)Sbr. 8. gr. laga nr. 50/2018.

Skyldur launagreišanda.
115. gr.

(1) Allir žeir, er hafa menn ķ žjónustu sinni og greiša laun fyrir starfa, sbr. 1. mgr. 92. gr., eru skyldir aš kröfu innheimtumanns aš halda eftir af kaupi launžega til lśkningar gjöldum žeirra ašila sem launžegar bera sjįlfskuldarįbyrgš į og innheimta ber samkvęmt įkvęšum 112. gr. Aldrei skulu launagreišendur žó halda eftir meira en nemur 75% af heildarlaunagreišslu hverju sinni til greišslu į gjöldum samkvęmt lögum žessum og gjöldum skv. IV. kafla laga um tekjustofna sveitarfélaga*1). Ķ reglugerša) skulu sett nįnari įkvęši um framkvęmd žessarar greinar.

(2) Hafi launagreišandi vanrękt aš halda eftir af launum ber hann sjįlfskuldarįbyrgš į greišslu žess fjįr.

(3) Krafa vegna fjįr, sem launagreišandi hefur haldiš eftir eša bar aš halda eftir samkvęmt žessari grein, nżtur lögtaksréttar hjį launagreišanda.

(4) Launagreišandi, sem eigi hefur skilaš į réttum degi fé er hann hefur haldiš eftir eša bar aš halda eftir af launum, skal greiša drįttarvexti skv. 1. mgr. 114. gr. frį žeim degi sem skila įtti fénu til innheimtumanns.

a)Reglugerš nr. 124/2001. *1)Lög nr. 4/1995.

Įbyrgš į skattgreišslum.
116. gr.

(1) Hjón, sbr. 62. og 80. gr., bera óskipta įbyrgš į greišslum skatta sem į žau eru lagšir og getur innheimtumašur rķkissjóšs gengiš aš hvoru hjóna um sig til greišslu į sköttum žeirra beggja. Rétt er žvķ hjóna, er skattgreišslur annast, aš krefjast endurgreišslu af hinu hjóna į žeim hluta skatts er žaš hefur greitt umfram žaš sem aš réttum hlutföllum kemur ķ žess hlut mišaš viš tekjur og eign hvors hjóna. Reglur žessarar mįlsgreinar um įbyrgš hjóna skulu gilda meš sama hętti um samskattaš sambśšarfólk [---]1).

(2) Žeir, sem hafa į hendi fjįrforręši ólögrįša manna, bera įbyrgš į skattgreišslum žeirra. Eigendur sameignarfélags, sem er sjįlfstęšur skattašili, bera óskipta įbyrgš į skattgreišslum žess. Erfingjar ķ dįnarbśi, sem skipt er einkaskiptum, bera óskipta įbyrgš į skattgreišslum hins lįtna og dįnarbśsins. Stjórnarmenn félaga, sjóša og stofnana, sbr. 5. tölul. 1. mgr. 2. gr. og 4. tölul. 3. gr., bera óskipta įbyrgš į skattgreišslum žessara lögašila.

(3) Žeir sem hafa ķ žjónustu sinni erlenda rķkisborgara eša rķkisfangslausa menn, er fengiš hafa landvistar- eša dvalarleyfi hér į landi um tiltekinn tķma, bera įbyrgš į skattgreišslum žeirra. Žeir sem greiša ašilum, sem ekki eru heimilisfastir hér į landi, gjald fyrir leigu eša afnot af lausafé, einkaleyfi, framleišslurétti, śtgįfurétti eša séržekkingu, arš af hlutafé eša endurgjald fyrir starfsemi eša žjónustu eša ašrar greišslur, sem um er rętt ķ 3. gr., bera įbyrgš į sköttum vištakenda vegna žessara greišslna.

(4) Óheimilt er aš slķta félagi fyrr en allir skattar žess hafa veriš aš fullu greiddir. Hafi félagi veriš slitiš įn žess aš skattar hafi veriš greiddir bera skilanefndarmenn įbyrgš į skattgreišslum. Hafi félagi veriš skipt skv. 52. gr. įn žess aš skattar hafi veriš greiddir bera žau félög sem viš taka įbyrgš į skattgreišslum.

(5) Gera mį lögtak hjį žeim, sem įbyrgš ber į skatti, til tryggingar žeim sköttum er hann ber įbyrgš į samkvęmt įkvęšum žessarar greinar.

(6) Meš įbyrgš samkvęmt žessari grein er įtt viš sjįlfskuldarįbyrgš.

(7) [Rįšherra]2) er heimilt aš krefjast žess aš ašilar, sem um ręšir ķ 3. gr., setji tryggingu fyrir vęntanlegum sköttum sķnum og gjöldum svo og fyrir skattgreišslum annarra ašila sem žeir eru įbyrgir fyrir.  

1)Sbr. 48. gr. laga nr. 65/2010. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.

XIV. KAFLI

Żmis įkvęši.
117. gr.

(1) [Rķkisskattstjóra]1), skattrannsóknarstjóra rķkisins og yfirskattanefnd er bannaš, aš višlagšri įbyrgš eftir įkvęšum almennra hegningarlaga um brot ķ opinberu starfi, aš skżra óviškomandi mönnum frį žvķ er žeir komast aš ķ sżslan sinni um tekjur og efnahag skattašila. Hiš sama gildir um žį er veita žessum ašilum ašstoš viš starf žeirra eša į annan hįtt fjalla um skattframtöl. Žagnarskyldan helst žótt menn žessir lįti af störfum.

(2) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. skulu skattyfirvöld gefa Hagstofu Ķslands skżrslur, ķ žvķ formi er Hagstofa Ķslands įkvešur, um framtaldar tekjur og eignir, įlagša skatta og önnur atriši er varša skżrslugerš hennar. Žį er skattyfirvöldum heimilt aš veita gjaldeyriseftirliti Sešlabanka Ķslands upplżsingar er naušsynlegar eru til eftirlits meš gjaldeyrismįlum, enda standi įkvęši millirķkjasamninga ekki ķ vegi fyrir žvķ.

1)Sbr. 33. gr. laga nr. 136/2009.

118. gr.

[Ķ upphafi hvers įrs skal rķkisskattstjóri aš fenginni stašfestingu [rįšherra]2) gefa śt reglur um mat į hlunnindum, sbr. 7. gr., og öšrum tekjum og frįdrętti sem meta žarf til veršs samkvęmt lögum žessum.]1)

1)Sbr. 21. gr. laga nr. 128/2009. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.

119 gr.

(1) [Rķkisstjórninni er heimilt aš gera samninga viš stjórnir annarra rķkja um gagnkvęmar ķvilnanir į sköttum erlendra og ķslenskra skattašila sem eftir gildandi skattalöggjöf rķkjanna eiga aš greiša skatt af sama skattstofni bęši į Ķslandi og erlendis.]1) *1)

(2) Enn fremur er rķkisstjórninni heimilt aš gera samninga um gagnkvęm upplżsingaskipti og um innheimtu opinberra gjalda viš önnur rķki.*2)

(3) [Rįšherra]4) fer meš tślkun samninga sem geršir eru į grundvelli žessarar greinar. Getur hann sett verklagsreglur um tślkun og framkvęmd žeirra sem önnur skattyfirvöld eru bundin af.

(4) [---]3)

(5) Nś er eigi fyrir hendi samningur viš annaš rķki um aš komast hjį tvķsköttun į tekjur [---]1) skv. 1. mgr. og skattašili, sem skattskyldur er hér į landi skv. 1. og 2. gr., greišir til opinberra ašila ķ öšru rķki skatta af tekjum sķnum [---]1) sem skattskyldar eru hér į landi og er žį [rķkisskattstjóra]2) heimilt, samkvęmt umsókn skattašila, aš lękka tekjuskatt [---]1) hans hér į landi meš hlišsjón af žessum skattgreišslum hans.

1)Sbr. 30. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 34. gr. laga nr. 136/2009. 3)Sbr. 22. gr. laga nr. 128/2009. 4)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. *1)Tvķsköttunarsamninga sem ķ gildi eru og ennfremur žį sem hafa veriš undirritašir en hafa ekki tekiš gildi er aš finna į upplżsingavefum rķkisskattstjóra og fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytisins. *2)Sjį samning milli Noršurlandanna um gagnkvęma ašstoš ķ skattamįlum, sbr. lög nr. 46/1990. Meš lögum nr. 74/1996 var rķkisstjórninni veitt heimild til aš fullgilda Evrópusamning um gagnkvęma stjórnsżsluašstoš ķ skattamįlum. Samningurinn öšlast gildi į fyrsta degi nęsta mįnašar eftir aš lišnir eru žrķr mįnušir frį žeim degi er fimm rķki hafa lżst žvķ yfir aš žau vilji vera bundin af samningnum.

120. gr.

[Rįšherra]1)2) er heimilt aš breyta tķmaįkvöršunum og frestum skv. 99. gr. ef naušsyn krefur.

1)Sbr. 34. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.

121. gr.

(1) [Rįšherra]2) setur meš reglugerša) nįnari įkvęši um framkvęmd žessara laga, svo sem um nįnari įkvöršun tekna og eigna, störf [rķkisskattstjóra, skattrannsóknarstjóra rķkisins]1) og yfirskattanefndar og um framkvęmd skatteftirlits og skattrannsókna.

(2) Rįšherra getur kvešiš į ķ reglugerš um sérstakt bókhald framtalsskyldra ašila, žar į mešal birgšabókhald. Einnig getur hann kvešiš į um form reikningsskila og geymslu bókhalds og annarra gagna er varša skattframtöl.

1)Sbr. 35. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. a)Reglugerš nr. 245/1963. Reglugerš nr. 37/1989. Reglugerš nr. 483/1994Reglugerš nr. 213/2001. Reglugerš nr. 373/2001. Reglugerš nr. 223/2003. Reglugerš nr. 555/2004.

122. gr.

(1) Viš mismun, sem ķ ljós kemur į įlögšum tekjuskatti manna og stašgreišslu samkvęmt lögum um stašgreišslu opinberra gjalda*1), sbr. 34. gr. žeirra laga eša laga um stašgreišslu skatts į fjįrmagnstekjur*2) og viš mismun sem ķ ljós kemur viš įlagningu fjįrmagnstekjuskatts lögašila, sbr. 4. mgr. 71. gr., og stafar af of lįgri stašgreišslu, skal bęta 2,5% įlagi. Viš mismun, sem rętur į aš rekja til of hįrrar stašgreišslu, skal meš sama hętti bęta 2,5% įlagi.

(2) Um innheimtu, drįttarvexti, innheimtuśrręši og lögvernd įlags, sem greiša ber skv. 1. mgr., skulu gilda įkvęši XIII. kafla laga žessara eins og um tekjuskatt sé aš ręša.

*1)Lög nr. 45/1987. *2)Lög nr. 94/1996.

123. gr.

[---]1)

1)Sbr. 36. gr. laga nr. 136/2009.

124. gr.

Įkvęši laga žessara um hlutabréf og jöfnunarhlutabréf skulu gilda meš sama hętti um samvinnuhlutabréf, sbr. lög um samvinnufélög*1), og stofnfjįrbréf ķ sparisjóšum, sbr. lög um fjįrmįlafyrirtęki*2), eftir žvķ sem viš į.

*1)Lög nr. 22/1991. *2)Lög nr. 161/2002.


Įkvęši til brįšabirgša.

I.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 2. mgr. A-lišar 67. gr. laganna skal órįšstöfušum persónuafslętti annars hjóna, sem skattlagt er skv. įkvęšum 62. gr., bętt viš persónuafslįtt hins meš eftirfarandi hętti:

  1. Viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2001 vegna tekna į įrinu 2000 skal bęta 85% af órįšstöfušum hluta persónuafslįttar annars makans viš persónuafslįtt hins.

  2. Viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2002 vegna tekna į įrinu 2001 skal bęta 90% af órįšstöfušum hluta persónuafslįttar annars makans viš persónuafslįtt hins.

  3. Viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2003 vegna tekna į įrinu 2002 skal bęta 95% af órįšstöfušum hluta persónuafslįttar annars makans viš persónuafslįtt hins.

II.

Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. A-lišar 67. gr. laganna skal:

  1. persónuafslįttur viš stašgreišslu opinberra gjalda į launatķmabilinu frį og meš 1. aprķl til 31. desember įriš 2000 vera 9/12 hlutar af 294.120 kr.; viš įlagningu tekjuskatts og eignarskatts įriš 2001 vegna tekna og eigna įriš 2000 skal persónuafslįttur vera 292.326 kr.;

  2. persónuafslįttur viš stašgreišslu opinberra gjalda įriš 2001 og viš įlagningu tekjuskatts og eignarskatts įriš 2002 vegna tekna og eigna įriš 2001 vera 302.940 kr.;

  3. persónuafslįttur viš stašgreišslu opinberra gjalda įriš 2002 og viš įlagningu tekjuskatts og eignarskatts įriš 2003 vegna tekna og eigna įriš 2002 vera 312.024 kr.

III.

Til žess aš sértękt endurmat stofnsjóšs A-deildar samvinnufélags samkvęmt brįšabirgšaįkvęši ķ lögum um samvinnufélög*1) njóti skattalegs hagręšis skv. 2. mįlsl. 1. mgr. 11. gr., 4. mįlsl. 2. mgr. 18. gr. og 3. mgr. 51. gr. laganna skal endurmatiš lagt fyrir skattstjóra til stašfestingar įsamt upplżsingum um skiptihlutfalliš milli félagsašila fyrir įrslok 2004.

*1)Sjį lög nr. 22/1991.

IV.

(1) Į tekjuskattsstofn manna vegna tekna įriš 2002 skal įriš 2003 leggja sérstakan tekjuskatt eins og nįnar greinir ķ įkvęši žessu.

(2) Į tekjuskattsstofn einstaklinga umfram 3.980.000 kr. eša tekjuskattsstofn hjóna umfram 7.960.000 kr. skal reikna sérstakan 7% tekjuskatt.

(3) Ef hjón hafa bęši tekjuskattsstofn umfram 3.980.000 kr. reiknast žeim sinn hlutinn hvoru hins sérstaka tekjuskatts. Sé tekjuskattsstofn annars hjóna lęgri en 3.980.000 kr. reiknast hinu hjóna allur sérstaki tekjuskatturinn.

(4) Sérstakur tekjuskattur samkvęmt įkvęši žessu skal ekki innheimtur meš stašgreišslu opinberra gjalda.

(5) Fyrirframgreišsla upp ķ vęntanlega įlagningu sérstaks tekjuskatts įrsins 2003 skal fara fram meš fimm jöfnum mįnašarlegum greišslum mįnušina įgśst 2002 til desember 2002. Fyrirframgreišslan skal vera 7% af tekjuskattsstofni samkvęmt skattframtali įrsins 2002 vegna tekna į įrinu 2001 umfram 3.980.000 kr. hjį einstaklingi og umfram 7.960.000 kr. hjį hjónum.

(6) Gjalddagar fyrirframgreišslu skv. 5. mgr. skulu vera fyrstu dagar mįnašanna įgśst 2002 til og meš desember 2002. Rįšherra er heimilt aš setja ķ reglugerš nįnari įkvęši um framkvęmd fyrirframgreišslunnar.

(7) Heimilt er gjaldanda aš sękja um lękkun fyrirframgreišslu sem honum hefur veriš gert aš greiša skv. 5. mgr. Umsókn um slķka lękkun skal senda skattstjóra sem śrskuršar um lękkun greišsluskyldunnar. Įkvöršun skattstjóra er kęranleg til rķkisskattstjóra innan 30 daga frį dagsetningu śrskuršar skattstjóra. Rķkisskattstjóri skal kveša upp śrskurš sinn innan 15 daga frį žvķ kęra barst honum og skal śrskuršur hans vera endanleg śrlausn mįlsins į stjórnsżslustigi.

(8) Skattstjóri skal aš jafnaši ekki taka til greina umsókn gjaldanda nema hann geti sżnt fram į aš veruleg tekjulękkun hafi oršiš hjį honum milli įra. Rķkisskattstjóra er heimilt aš setja nįnari reglur um žetta atriši.

(9) Nś kemur ķ ljós viš įlagningu į sérstökum tekjuskatti aš fyrirframgreišsla samkvęmt žessu įkvęši hefur veriš of hį og skal bęta 2,5% įlagi viš mismuninn.

(10) Um sérstakan tekjuskatt samkvęmt įkvęši til brįšabirgša skulu įkvęši VIII.–XIII. kafla laganna gilda eftir žvķ sem viš į.

V.

Viš framtalsgerš į įrinu 2003 skal leysa upp endurmatsreikning sem myndašur var skv. 37. gr. laga nr. 75/1981 fyrir breytingu meš lögum nr. 133/2001 og fęra meš öšru eigin fé.

VI.

(1) Į tekjuskattsstofn manna vegna tekna įriš 2003 skal įriš 2004 leggja sérstakan tekjuskatt eins og nįnar greinir ķ įkvęši žessu.

(2) Į tekjuskattsstofn einstaklinga umfram 4.089.450 kr. eša tekjuskattsstofn hjóna umfram 8.178.900 kr. skal reikna sérstakan 5% tekjuskatt.

(3) Ef hjón hafa bęši tekjuskattsstofn umfram 4.089.450 kr. reiknast žeim sinn hlutinn hvoru hins sérstaka tekjuskatts. Sé tekjuskattsstofn annars hjóna lęgri en 4.089.450 kr. reiknast hinu hjóna allur sérstaki tekjuskatturinn.

(4) Sérstakur tekjuskattur samkvęmt įkvęši žessu skal ekki innheimtur meš stašgreišslu opinberra gjalda.

(5) Fyrirframgreišsla upp ķ vęntanlega įlagningu sérstaks tekjuskatts įrsins 2004 skal fara fram meš fimm jöfnum mįnašarlegum greišslum mįnušina įgśst til desember 2003. Fyrirframgreišslan skal vera 5% af tekjuskattsstofni samkvęmt skattframtali įrsins 2003 vegna tekna į įrinu 2002 umfram 4.089.450 kr. hjį einstaklingi og umfram 8.178.900 kr. hjį hjónum.

(6) Gjalddagar fyrirframgreišslu skv. 5. mgr. skulu vera fyrstu dagar mįnašanna įgśst til og meš desember 2003. Rįšherra er heimilt aš setja ķ reglugerš nįnari įkvęši um framkvęmd fyrirframgreišslunnar.

(7) Heimilt er gjaldanda aš sękja um lękkun fyrirframgreišslu sem honum hefur veriš gert aš greiša skv. 5. mgr. Umsókn um slķka lękkun skal senda skattstjóra sem śrskuršar um lękkun greišsluskyldunnar. Įkvöršun skattstjóra er kęranleg til rķkisskattstjóra innan 30 daga frį dagsetningu śrskuršar skattstjóra. Rķkisskattstjóri skal kveša upp śrskurš sinn innan 15 daga frį žvķ aš kęra barst honum og skal śrskuršur hans vera endanleg śrlausn mįlsins į stjórnsżslustigi.

(8) Skattstjóri skal aš jafnaši ekki taka til greina umsókn gjaldanda nema hann geti sżnt fram į aš veruleg tekjulękkun hafi oršiš hjį honum milli įra. Rķkisskattstjóra er heimilt aš setja nįnari reglur um žetta atriši.

(9) Nś kemur ķ ljós viš įlagningu į sérstökum tekjuskatti aš fyrirframgreišsla samkvęmt žessu įkvęši hefur veriš of hį og skal bęta 2,5% įlagi viš mismuninn.

(10) Um sérstakan tekjuskatt samkvęmt įkvęši til brįšabirgša skulu įkvęši VIII.–XIII. kafla laganna gilda eftir žvķ sem viš į.

VII.

Žrįtt fyrir įkvęši 8. tölul. 31. gr. laganna er einungis heimilt aš draga eftirstöšvar rekstrartapa sem myndušust ķ rekstri į įrinu 1994 og sķšar og yfirfęranleg eru samkvęmt lögum frį skattskyldum tekjum viš įkvöršun tekjuskattsstofns vegna rekstrarįrsins 2003.

VIII.

(1) Įkvęši žetta tekur til manna sem eiga hlutabréf ķ hlutafélagi um sameiginlega fjįrfestingu sem fullnęgir skilyršum 5. mgr. 1. tölul. B-lišar 1. mgr. 30. gr. laganna og fį viš slit žess į įrunum 2003-2007 ķ staš hlutabréfs ķ hlutafélaginu afhent hlutdeildarskķrteini ķ veršbréfasjóši eša fjįrfestingarsjóši, sem hefur veriš stofnašur samkvęmt lögum um veršbréfasjóši og fjįrfestingarsjóši og tekur viš veršbréfaeign félagsins, eftir žvķ sem nįnar er kvešiš į um ķ įkvęši žessu.

(2) Viš slit skv. 1. mgr. telst afhending hlutdeildarskķrteinanna ekki til skattskylds aršs skv. 4. mgr. 9. gr. laganna. Stofnverš hlutdeildarskķrteinis sem afhent er skv. 1. mgr. skal vera jafnt upphaflegu kaupverši bréfanna, aš teknu tilliti til 4. mgr. 17. gr. laganna, sbr. žó 3. mgr. įkvęšis žessa.

(3) Tekjur viš sölu eša innlausn hlutdeildarskķrteinis sem afhent var skv. 1. mgr. ķ staš hlutabréfs sem keypt var į įrunum 1990-1996 skulu ekki skattlagšar nema aš žvķ marki sem žęr eru umfram fjįrhęš er getur ķ 6. mgr. 17. gr. laganna, enda hafi hlutdeildarskķrteini vegna žessara hlutabréfa veriš sérgreind. Um įkvöršun stofnveršs aš öšru leyti fer eftir 2. mgr.

(4) Afhending hlutabréfa skv. 1. mgr. telst ekki hafa ķ för meš sér rof į eignarhaldi, sbr. 4. mgr. 1. tölul. B-lišar 1. mgr. 30. gr. laganna. Verši hlutdeildarskķrteiniš selt eša žaš innleyst įšur en eignarhaldstķmi žess eša žeirra bréfa sem žaš kom ķ stašinn fyrir er lišinn gilda įkvęši um kaup ķ nżjum bréfum eša eftir atvikum tekjufęrslu nżtts frįdrįttar, sbr. 3.-5. mįlsl. 4. mgr. 1. tölul. B-lišar 1. mgr. 30. gr. laganna.

[IX.

(1) Į tekjuskattsstofn manna vegna tekna į įrunum 2004 og 2005 skal į įrunum 2005 og 2006 leggja sérstakan tekjuskatt eins og nįnar greinir ķ įkvęši žessu.

(2) Į tekjuskattsstofn einstaklinga umfram 4.191.686 kr. eša tekjuskattsstofn hjóna umfram 8.383.372 kr. skal reikna sérstakan tekjuskatt. Sérstakur tekjuskattur vegna tekna įrsins 2004 skal vera 4% en vegna tekna įrsins 2005 skal sérstakur tekjuskattur vera 2%.

(3) Ef hjón hafa bęši tekjuskattsstofn umfram 4.191.686 kr. reiknast žeim sinn hlutinn hvoru hins sérstaka tekjuskatts. Sé tekjuskattsstofn annars hjóna lęgri en 4.191.686 kr. reiknast hinu hjóna allur sérstaki tekjuskatturinn.

(4) Sérstakur tekjuskattur samkvęmt įkvęši žessu skal ekki innheimtur meš stašgreišslu opinberra gjalda.

(5) Fyrirframgreišsla upp ķ vęntanlega įlagningu sérstaks tekjuskatts įrin 2005 og 2006 skal fara fram meš fimm jöfnum mįnašarlegum greišslum mįnušina įgśst til desember įrin 2004 og 2005. Fyrirframgreišslan įriš 2004 skal vera 4% af tekjuskattsstofni samkvęmt skattframtali įrsins 2004 vegna tekna į įrinu 2003 umfram 4.191.686 kr. hjį einstaklingi og umfram 8.383.372 kr. hjį hjónum. Fyrirframgreišslan įriš 2005 skal vera 2% af tekjuskattsstofni samkvęmt skattframtali įrsins 2005 vegna tekna įrinu 2004 umfram 4.191.686 kr. hjį einstaklingi og umfram 8.383.372 kr. hjį hjónum.

(6) Gjalddagar fyrirframgreišslu skv. 5. mgr. skulu vera fyrstu dagar mįnašanna įgśst til og meš desember hvert įr. Rįšherra er heimilt aš setja ķ reglugerš nįnari įkvęši um framkvęmd fyrirframgreišslunnar.

(7) Heimilt er gjaldanda aš sękja um lękkun fyrirframgreišslu sem honum hefur veriš gert aš greiša skv. 5. mgr. Umsókn um slķka lękkun skal senda skattstjóra sem śrskuršar um lękkun greišsluskyldunnar. Įkvöršun skattstjóra er kęranleg til rķkisskattstjóra innan 30 daga frį dagsetningu śrskuršar skattstjóra. Rķkisskattstjóri skal kveša upp śrskurš sinn innan 15 daga frį žvķ aš kęra barst honum og skal śrskuršur hans vera endanleg śrlausn mįlsins į stjórnsżslustigi.

(8) Skattstjóri skal aš jafnaši ekki taka til greina umsókn gjaldanda nema hann geti sżnt fram į aš veruleg tekjulękkun hafi oršiš hjį honum milli įra. Rķkisskattstjóra er heimilt aš setja nįnari reglur um žetta atriši.

(9) Nś kemur ķ ljós viš įlagningu į sérstökum tekjuskatti aš fyrirframgreišsla samkvęmt žessu įkvęši hefur veriš of hį og skal žį bęta 2,5% įlagi viš mismuninn.

(10) Um sérstakan tekjuskatt samkvęmt įkvęši til brįšabirgša skulu įkvęši VIII.-XIII. kafla laganna gilda eftir žvķ sem viš į.

X.

Vaxtabętur vegna vaxtagjalda į įrinu 2003 skulu vera 90% af vaxtabótum śtreiknušum skv. b-liš 68. gr. laganna.]1)

1)Sbr. 12. gr. laga nr. 143/2003.

[XI.

Fjįrhęšir ķ įkvęšum A- og B-lišar 68. gr., 77. gr., 82. gr. og 83. gr. laganna, sem breytt var meš lögum nr. 143/2003, um breyting į lögum nr. 90/2003, um tekjuskatt og eignarskatt, koma til framkvęmda viš įlagningu tekjuskatts og eignarskatts į įrinu 2004 vegna tekna og eigna į įrinu 2003 og viš įkvöršun bóta į įrinu 2004. Enn fremur kemur įkvęši c-lišar 5. gr. laga nr. 143/2003, um breyting į lögum nr. 90/2003, um tekjuskatt og eignarskatt, til framkvęmda viš įlagningu tekjuskatts og eignarskatts į įrinu 2004 vegna tekna og eigna į įrinu 2003.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 77/2004.

[XII.

(1) Žrįtt fyrir įkvęši 1. tölul. 1. mgr. 66. gr. laganna skal tekjuskattur reiknast meš eftirfarandi hętti viš stašgreišslu į įrunum 2004, 2005 og 2006 og įlagningu tekjuskatts į įrunum 2005, 2006 og 2007 vegna įranna 2004, 2005 og 2006:

  1. Viš stašgreišslu į įrinu 2004 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2005 vegna tekna įrsins 2004 skal tekjuskattur reiknast 25,75% af tekjuskattsstofni.

  2. Viš stašgreišslu į įrinu 2005 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2006 vegna tekna įrsins 2005 skal tekjuskattur reiknast 24,75% af tekjuskattsstofni.

  3. Viš stašgreišslu į įrinu 2006 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2007 vegna tekna įrsins 2006 skal tekjuskattur reiknast 23,75% af tekjuskattsstofni.

(2) Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. 66. gr. laganna skal tekjuskattur reiknast meš eftirfarandi hętti viš stašgreišslu į įrunum 2004, 2005 og 2006 og viš įlagningu tekjuskatts į įrunum 2005, 2006 og 2007 vegna įranna 2004, 2005 og 2006:

  1. Viš stašgreišslu į įrinu 2004 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2005 vegna tekna įrsins 2004 skal tekjuskattur af žeim tekjum barna sem um ręšir ķ 2. mgr. 64. gr. vera 4% af tekjum umfram 93.325 kr. og skal barn ekki njóta persónuafslįttar.

  2. Viš stašgreišslu į įrinu 2005 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2006 vegna tekna įrsins 2005 skal tekjuskattur af žeim tekjum barna sem um ręšir ķ 2. mgr. 64. gr. vera 4% af tekjum umfram 96.125kr. og skal barn ekki njóta persónuafslįttar.

  3. Viš stašgreišslu į įrinu 2006 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2007 vegna tekna įrsins 2006 skal tekjuskattur af žeim tekjum barna sem um ręšir ķ 2. mgr. 64. gr. vera 4% af tekjum umfram 98.528 kr. og skal barn ekki njóta persónuafslįttar.]1)

1)Sbr. 32. gr. laga nr. 129/2004.

[XIII.

Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. A-lišar 67. gr. laganna skal persónuafslįttur manna, sem um ręšir ķ 1. mgr. 66. gr., vera meš eftirfarandi hętti viš stašgreišslu į įrunum 2004, 2005 og 2006 og įlagningu tekjuskatts į įrunum 2005, 2006 og 2007 vegna tekna įranna 2004, 2005 og 2006:

  1. Viš stašgreišslu į įrinu 2004 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2005 vegna tekna įrsins 2004 skal persónuafslįttur manna vera 329.948 kr.

  2. Viš stašgreišslu į įrinu 2005 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2006 vegna tekna įrsins 2005 skal persónuafslįttur manna vera 339.846 kr.

  3. Viš stašgreišslu į įrinu 2006 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2007 vegna tekna įrsins 2006 skal persónuafslįttur manna vera 348.343 kr.]1)

1)Sbr. 32. gr. laga nr. 129/2004.

[XIV.

  1. Žrįtt fyrir įkvęši 3. mgr. A-lišar 68. gr. laganna skal višmišunarfjįrhęš, sem žar er tilgreind, vera 37.397 viš įkvöršun barnabóta į įrinu 2005 og 46.747 viš įkvöršun barnabóta į įrinu 2006.

  2. Žrįtt fyrir įkvęši 4. mgr. A-lišar 68. gr. laganna skulu višmišunarfjįrhęšir, sem žar eru tilgreindar, vera: 126.952, 151.114, 211.447, 216.902, 1.487.463 og 743.732 viš įkvöršun barnabóta į įrinu 2005 og 139.647, 166.226, 232.591, 238.592, 1.859.329 og 929.665 viš įkvöršun barnabóta į įrinu 2006.]1)

1)Sbr. 32. gr. laga nr. 129/2004.

[XV.

Vaxtabętur viš įlagningu į įrinu 2005 vegna vaxtagjalda į įrinu 2004 skulu vera 95% af vaxtabótum śtreiknušum skv. B-liš 68. gr. laganna.]1)

1)Sbr. 32. gr. laga nr. 129/2004.

[XVI.

Įkvęši 82. og 83. gr. laganna falla brott 31. desember 2005.]1)

1)Sbr. 32. gr. laga nr. 129/2004.

[XVII.

Vegna félaga sem hafa annaš reikningsįr en almanaksįriš skal įlagningu hagaš samkvęmt eftirfarandi reglum vegna reikningsįrs sem lżkur į įrinu 2005. Įlagningu skal haga samkvęmt žeim eignarskattsstofni sem įkvaršast ķ lok reikningsįrs į grundvelli įkvęša laga nr. 90/2003, um tekjuskatt og eignarskatt, eins og žau lög voru 30. desember 2005. Hafi félag fengiš samžykki skattstjóra fyrir öšru reikningsįri en almanaksįri og viš žį breytingu haft skert reikningsįr fyrir tķmabiliš frį lokum fyrra tķmabils til upphafs nęsta reikningsįrs og jafnframt greitt eignarskatt viš lok hins skerta reikningstķmabils skal félagiš undanžegiš įlagningu eignarskatts vegna reikningsįrs sem lżkur į įrinu 2005.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 116/2005.

[XVIII.

(1) Frį tekjuskattsstofni skv. 2. tölul. og b-liš 3. tölul. 61. gr. vegna rekstrarįrsins 2005 er heimilt aš draga fjįrhęš gengishagnašar umfram gengistap af hvers konar eignum og skuldum ķ erlendum veršmęli, sbr. 5. tölul. 1. mgr. 8. gr. og 4. tölul. 1. mgr. 49. gr., sem nemur allt aš žeirri fjįrhęš sem tekjuskattur hefši reiknast af į įrinu 2006 vegna rekstrarįrsins 2005 og dreifa žeirri fjįrhęš jafnt til skattlagningar į rekstrarįrin 2006, 2007 og 2008.

(2) Frestun tekjufęrslu skv. 1. mgr. kemur žvķ ašeins til greina aš yfirfęranlegt tap hafi veriš jafnaš aš fullu og aš eigi hafi veriš nżttar hlutfallslega lęgri fyrningar skv. 37. gr. og nišurfęrslur skv. 3. og 4. tölul. 31. gr. į rekstrarįrinu 2005 en rekstrarįriš 2004.

(3) Félag sem tekur žįtt ķ samsköttun skv. 55. gr. getur žvķ ašeins frestaš tekjufęrslu skv. 1. mgr. aš samnżtanlegt rekstrartap samsköttunarfélaganna hafi veriš jafnaš.

(4) Heimild til frestunar tekjufęrslu skv. 1. mgr. tekur ekki til fjįrmįlafyrirtękja sem stunda starfsemi sem fellur undir 2. gr. laga nr. 87/1998, um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 48/2006.

[XIX.

(1) Žar sem ķ 31., 66., 71. og 83. gr. er kvešiš į um alžjóšleg višskiptafélög skulu žau įkvęši ekki eiga viš aš žvķ marki sem mismunur į skattgreišslum alžjóšlegs višskiptafélags, annars vegar eftir žeim sérįkvęšum sem um slķk félög gilda samkvęmt lögum nr. 29/1999, um breyting į lögum um įlagningu skatta og gjalda vegna alžjóšlegra višskiptafélaga, og hins vegar samkvęmt almennum skattalögum, fer yfir fjįrhęš sem samsvarar 100.000 evrum į hverju žriggja įra tķmabili aš teknu tilliti til hvers konar annarrar rķkisašstošar. Fari mismunur į heildarskattgreišslum yfir žau mörk gilda įkvęši almennra skattalaga um skattskyldu viškomandi félags, frį žvķ aš fariš er yfir mörkin.

(2) Įkvęši 1. mgr. į ekki viš žegar starfsemi alžjóšlegs višskiptafélags er alfariš utan gildissvišs EES-samningsins eins og žaš er skilgreint ķ bókun 3 viš EES-samninginn.

(3) Skattstjóri skal hafa umsjón meš žvķ aš įkvęši žessu sé framfylgt. [Rįšherra]2) er heimilt aš setja reglugerš sem kvešur nįnar į um framkvęmd žessa įkvęšis.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 79/2006. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.

[XX.

(1) Endurįkvarša skal vaxtabętur samkvęmt skattframtali įrsins 2006 vegna vaxtagjalda į įrinu 2005 ķ samręmi viš B-liš 68. gr. Endurįkvöršun vaxtabóta skal lokiš eigi sķšar en 31. desember 2006 og tilkynnt meš auglżsingu ķ Lögbirtingarblašinu. Senda skal hverjum skattašila sem öšlast viš endurįkvöršun vaxtabóta rétt til vaxtabóta, sbr. B-liš 68. gr., tilkynningu um endurįkvöršunina.

(2) Endurįkvöršun vaxtabóta samkvęmt grein žessari er kęranleg til skattstjóra innan 30 daga frį dagsetningu auglżsingar um aš endurįkvöršun vaxtabóta sé lokiš.]1)

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 135/2006.

[XXI.

Žrįtt fyrir aš lög nr. 31/1999, um alžjóšleg višskiptafélög, falli śr gildi 1. janśar 2008 skal fara fram įlagning tekjuskatts į įrinu 2008 vegna tekna alžjóšlegra višskiptafélaga į įrinu 2007.]1)

1)Sbr. 12. gr. laga nr. 166/2007.

[XXII.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 1. mgr. A-lišar 67. gr. laganna skulu breytingar į persónuafslętti manna, sem um ręšir ķ 1. mgr. 66. gr., įkvaršašar meš eftirfarandi hętti:

  1. Persónuafslįttur manna sem tekur gildi ķ upphafi įrsins 2009 skal įkvaršašur žannig aš viš fjįrhęš persónuafslįttar sem fundinn er samkvęmt įkvęšum 2. mįlsl. 1. mgr. A-lišar 67. gr. skal bętt 24.000 kr.

    [...]2)]1)

1)Sbr. 9. gr. laga nr. 61/2008. 2)Sbr. 23. gr. laga nr. 128/2009.

[XXIII.

Žrįtt fyrir įkvęši 4. mgr. A-lišar 68. gr. laganna skulu višmišunarfjįrhęšir sem žar eru tilgreindar sem skeršingarmörk barnabóta vera 2.880.000 kr. og 1.440.000 kr. viš įkvöršun barnabóta į įrinu 2008 vegna tekna į įrinu 2007.]1)

1)Sbr. 9. gr. laga nr. 61/2008.

[XXIV.

(1) Frį tekjuskattsstofni skv. 2. tölul. og b-liš 3. tölul. 61. gr. vegna rekstrarįrsins 2007 er heimilt aš draga fjįrhęš gengishagnašar umfram gengistap af hvers konar eignum og skuldum ķ erlendum veršmęli, sbr. 5. tölul. 1. mgr. 8. gr. og 4. tölul. 1. mgr. 49. gr., sem nemur allt aš žeirri fjįrhęš sem tekjuskattur hefši reiknast af į įrinu 2008 vegna rekstrarįrsins 2007 og dreifa žeirri fjįrhęš jafnt į rekstrarįrin 2007, 2008 og 2009 til skattlagningar į įlagningarįrunum 2008, 2009 og 2010. Frestun tekjufęrslu samkvęmt žessari mįlsgrein kemur žvķ ašeins til greina aš yfirfęranlegt tap hafi veriš jafnaš aš fullu og eigi hafi veriš nżttar hlutfallslega lęgri fyrningar skv. 37. gr. og nišurfęrslur skv. 3. og 4. tölul. 31. gr. į rekstrarįrinu 2007 en rekstrarįriš 2006.

(2) Frį tekjuskattsstofni skv. 2. tölul. og b-liš 3. tölul. 61. gr. vegna rekstrarįrsins 2008 er heimilt aš draga fjįrhęš gengishagnašar umfram gengistap af hvers konar eignum og skuldum ķ erlendum veršmęli, sbr. 5. tölul. 1. mgr. 8. gr. og 4. tölul. 1. mgr. 49. gr., sem nemur allt aš žeirri fjįrhęš sem tekjuskattur hefši reiknast af į įrinu 2009 vegna rekstrarįrsins 2008 og dreifa žeirri fjįrhęš jafnt į rekstrarįrin 2008, 2009 og 2010 til skattlagningar į įlagningarįrunum 2009, 2010 og 2011. Frestun tekjufęrslu samkvęmt žessari mįlsgrein kemur žvķ ašeins til greina aš yfirfęranlegt tap hafi veriš jafnaš aš fullu og aš eigi hafi veriš nżttar hlutfallslega lęgri fyrningar skv. 37. gr. og nišurfęrslur skv. 3. og 4. tölul. 31. gr. į rekstrarįrinu 2008 en rekstrarįriš 2007.

(3) Félag sem tekur žįtt ķ samsköttun skv. 55. gr. getur žvķ ašeins frestaš tekjufęrslu skv. 1. og 2. mgr. aš samnżtanlegt rekstrartap samsköttunarfélaganna hafi veriš jafnaš.

(4) Heimild til frestunar tekjufęrslu skv. 1. og 2. mgr. tekur ekki til fjįrmįlafyrirtękja sem stunda starfsemi sem fellur undir 2. gr. laga nr. 87/1998, um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi.]1)

1)Sbr. 9. gr. laga nr. 61/2008.

[XXV.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 8. mgr. A-lišar 68. gr., sbr. reglugerš nr. 555/2004, um greišslu barnabóta, veršur barnabótum ekki skuldajafnaš į móti opinberum gjöldum til rķkissjóšs, opinberum gjöldum til sveitarfélaga og vangreiddum mešlögum til Innheimtustofnunar sveitarfélaga į įrinu 2009.]1)

1)Sbr. 12. gr. laga nr. 173/2008.

[XXVI.

Žrįtt fyrir 4. og 5. tölul. A-lišar 30. gr. laganna er heimilt aš draga allt aš 6% frį af išgjaldsstofni samkvęmt įkvöršun sjóšfélaga vegna išgjalda sem greidd eru til lķfeyrissjóša til aukningar lķfeyrisréttinda, til ašila skv. 3. mgr. 8. gr. laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, eša til starfstengdra eftirlaunasjóša samkvęmt lögum um starfstengda eftirlaunasjóši į tķmabilinu 1. mars 2009 til 1. október 2010.]1)

1)Sbr. 5. gr. laga nr. 13/2009.

[XXVII.

  1. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 3. mgr. B-lišar 68. gr. laganna skal višmišunarhlutfall hįmarksvaxtagjalda af skuldum, sem žar er tilgreint, vera 7% viš įkvöršun vaxtabóta į įrinu 2009 vegna tekna, eigna og skulda į įrinu 2008.

  2. Žrįtt fyrir įkvęši 10. og 12. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 68. gr. laganna skulu višmišunarfjįrhęšir, sem žar eru tilgreindar, vera 246.944, 317.589, 408.374 og 900 viš įkvöršun vaxtabóta į įrinu 2009 vegna tekna, eigna og skulda į įrinu 2008.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 45/2009.

[XXVIII.

Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. 8. gr. laga nr. 164/2008, um breyting į lögum nr. 90/2003, um tekjuskatt, meš sķšari breytingum, žį kemur įkvęši 1. gr. laganna til framkvęmdar viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2010.]1)

1)Sbr. 5. gr. laga nr. 46/2009.

[XXIX.

(1) Viš įlagningu gjalda įriš 2010 skal leggja sérstakan 8% tekjuskatt į tekjuskattsstofn einstaklings umfram 4.200.000 kr. į tķmabilinu frį og meš 1. jślķ til 31. desember 2009.   

(2) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 3. mgr. 66. gr. skal tekjuskattur af fjįrmagnstekjum einstaklinga utan rekstrar sem falla til į tķmabilinu 1. jślķ til 31. desember 2009 vera 15% af žvķ sem žęr tekjur eru umfram 250.000 kr. Žó skal tekjuskattur reiknast af 70% leigutekna. Žegar um hjón eša samskattaš fólk er aš ręša skal žrįtt fyrir 2. tölul. 1. mgr. 62. gr. taka tillit til frķtekjumarks beggja hjóna, ž.e. tekna yfir 250.000 kr. hjį hvoru hjóna, viš įkvöršun fjįrmagnstekjuskattsstofns.

(3) Tekjuskattur lögašila, skv. 3. og 4. mgr. 71. gr., skal frį sama tķmamarki vera 15% af aršstekjum og öšrum fjįrmagnstekjum eftir žvķ sem viš į.]1)

1)Sbr. brįšabirgšaįkvęši I ķ lögum nr. 70/2009.

 [XXX.

(1) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 67. gr. skal fjįrhęš sjómannaafslįttar į hvern dag vera meš eftirfarandi hętti:

  1. 740 kr. viš įlagningu 2012 vegna tekjuįrsins 2011.

  2. 493 kr. viš įlagningu 2013 vegna tekjuįrsins 2012.

  3. 246 kr. viš įlagningu 2014 vegna tekjuįrsins 2013.

(2) Įkvęši B-lišar 67. gr. fellur brott frį og meš 1. janśar 2014.]1)

1)Sbr. 24. gr. laga nr. 128/2009.

[XXXI.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 8. mgr.  A-lišar 68. gr., sbr. reglugerš nr. 555/2004, um greišslu barnabóta, veršur barnabótum ekki skuldajafnaš į móti opinberum gjöldum til rķkissjóšs, opinberum gjöldum til sveitarfélaga og vangreiddum mešlögum til Innheimtustofnunar sveitarfélaga į įrinu 2010.]1)

1)Sbr. 24. gr. laga nr. 128/2009.

[XXXII.

(1) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 3. mgr. B-lišar 68. gr. skal višmišunarhlutfall hįmarksvaxtagjalda af skuldum, sem žar er tilgreint, vera 7% viš įkvöršun vaxtabóta į įrinu 2010 vegna tekna, eigna og skulda į įrinu 2009.   

(2) Žrįtt fyrir įkvęši 10. og 12. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 68. gr. laganna skulu višmišunarfjįrhęšir sem žar eru tilgreindar vera 246.944 kr., 317.589 kr., 408.374 kr. og 900 kr. viš įkvöršun vaxtabóta į įrinu 2010 vegna tekna, eigna og skulda į įrinu 2009.]1)

1)
Sbr. 24. gr. laga nr. 128/2009.

[XXXIII.

Į framtalsskyldar eignir skv. 72. gr. ķ lok įranna 2009, 2010 og 2011 skal viš įlagningu 2010, 2011, 2012 og 2013 leggja aušlegšarskatt sem hér segir į menn sem skattskyldir eru skv. 1. gr. og 4.–9. tölul. 3. gr.:

  1. Frį eignum, sbr. 73. gr., skal draga skuldir skattašila. Meš skuldum ķ žessu sambandi teljast įfallnar veršbętur į höfušstól žeirra sem mišast viš vķsitölu ķ janśar į nęsta įri eftir lok reikningsįrs. Skuldir ķ erlendum veršmęli skal telja į sölugengi ķ įrslok. Til skulda teljast öll opinber gjöld er varša viškomandi reikningsįr, žó ekki žau gjöld sem lögš eru į tekjur eša hreina eign į nęsta įri eftir lok reikningsįrs. Frį eignum ašila sem um ręšir ķ 4. tölul. 3. gr. mį einungis draga skuldir sem beint eru tengdar starfsemi žeirra hér į landi. Frį eignum ašila sem um ręšir ķ 5.–9. tölul. 3. gr. mį einungis draga skuldir sem į eignum žessum hvķla.

  2. Žrįtt fyrir įkvęši 5. tölul. 73. gr. skulu lögašilar telja fram hlutdeild sķna ķ öšrum félögum į markašsverši ef um er aš ręša félög sem skrįš eru ķ kauphöll eša į skipulögšum tilbošsmarkaši en annars hlutdeild sķna ķ skattalegu bókfęršu eigin fé viškomandi félags ķ staš nafnveršs. Žį skulu lögašilar telja fram eignarhlutdeild sķna ķ félögum skv. 3. tölul. 1. mgr. 2. gr. į sama hįtt.(1)

    Viš įkvöršun aušlegšarskattsstofns skal telja hlutabréf ķ félögum sem skrįš eru ķ kauphöll eša į skipulegum tilbošsmarkaši fram į markašsvirši ķ įrslok. Sį sem į hlut ķ félagi sem ekki er skrįš ķ kauphöll eša į skipulegum tilbošsmarkaši skal telja fram til aušlegšarskattsstofns hlutdeild sķna ķ skattalegu bókfęršu eigin fé félagsins eins og žaš er tališ fram ķ skattframtali félagsins skv. 1. mgr. žessa staflišar. Žann hluta viršis eignarhluta ķ félagi sem reiknaš er į framangreindan hįtt sem umfram er nafnverš eša stofnverš skal telja fram ķ skattframtali 2011, 2012 og 2013.(2)

  3. Aušlegšarskattsstofn er žęr eignir sem eftir verša žegar frį veršmęti eigna skv. 73. gr., sbr. a- og b-liš, hafa veriš dregnar fjįrhęšir skulda svo sem žęr hafa veriš įkvaršašar ķ samręmi viš fyrrnefnt įkvęši a-lišar. Aušlegšarskattsstofn skal įkvarša ķ heilum tugum króna og sleppa žvķ sem umfram er.

  4. Aušlegšarskatt skal miša viš aušlegšarskattsstofn skattašila ķ įrslok.

  5. Hjón sem samvistum eru, sbr. 5. gr., skulu telja saman allar eignir sķnar og skuldir og skiptir ekki mįli žótt um sé aš ręša séreign eša skuldir tengdar henni. Aušlegšarskattsstofni skal skipta aš jöfnu milli žeirra og reikna aušlegšarskatt af hvorum helmingi fyrir sig skv. h-liš. Sama gildir um sambśšarašila, sbr. 3. mgr. 62. gr. Aušlegšarskattsįlagningu eftirlifandi maka eša sambśšarašila, sbr. 3. mgr. 62. gr., sem situr ķ óskiptu bśi skal hagaš į sama hįtt og um hjón vęri aš ręša ķ mest fimm įr frį andlįtsįri hins lįtna, žó ekki fram yfir gildistķma žessa įkvęšis, enda hafi viškomandi ekki hafiš sambśš aš nżju.

  6. Heimilt er rķkisskattstjóra aš taka til greina umsókn manns um lękkun aušlegšarskattsstofns hans žegar svo stendur į sem ķ 1. tölul. 1. mgr. 65. gr. greinir, enda hafi gjaldžol mannsins skerst verulega af žeim įstęšum.

  7. Eignir barns, sem er innan 16 įra aldurs į tekjuįrinu, sbr. 6. gr., teljast meš eignum foreldra eša hjį žeim manni sem nżtur barnabóta vegna barnsins, sbr. A-liš 68. gr. Gilda įkvęši 78. gr. einnig um žar greindar eignir barns. Rķkisskattstjóri mį taka til greina umsókn framfęranda barns um aš eignir barns, sem misst hefur annaš foreldri sitt eša bęši og hefur ekki veriš ęttleitt, skuli skattlagšar hjį barninu sjįlfu ķ samręmi viš įkvęši h-lišar.

  8. Aušlegšarskattur manna reiknast žannig: Af fyrstu 90.000.000 kr. af aušlegšarskattsstofni einstaklings og fyrstu 120.000.000 kr. af samanlögšum aušlegšarskattsstofni hjóna greišist enginn skattur. Af aušlegšarskattsstofni yfir žeim mörkum greišast 1,25%. Aušlegšarskattsstofn vegna įranna 2009, 2010 og 2011 skal endurreikna viš įlagningu opinberra gjalda 2011, 2012 og 2013 meš tilliti til višbótareignar skv. b-liš. Sį mismunur sem myndast viš žann endurreikning og er umfram višmišunarmörk 1. mįlsl. skal skattlagšur viš įlagningu opinberra gjalda 2011, 2012 og 2013.

  9. Allir žeir sem hafa aušlegšarskattsstofn sem er umfram žęr fjįrhęšir sem tilgreindar eru ķ h-liš skulu gera grein fyrir honum ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.]1)

 1)Sbr. 24. gr. laga nr. 128/2009.

[XXXIV.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. 41. gr. laga nr. 128/2009, um tekjuöflun rķkisins, koma įkvęši 17. og 37. gr. žeirra laga til framkvęmda viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2011 hjį žeim lögašilum sem hafa almanaksįriš sem reikningsįr og hjį žeim sem hafa upphaf reikningsįrs 1. febrśar 2010 eša sķšar į žvķ įri.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 16/2010.

[XXXV.

(1) Viš įlagningu opinberra gjalda įrin 2011 og 2012 heimilast til frįdrįttar tekjuskattsstofni skv. 1. tölul. og a-liš 3. tölul. 61. gr. 50% af žeirri fjįrhęš sem greidd er vegna vinnu įn viršisaukaskatts sem unnin er į įrunum 2010 og 2011, aš hįmarki 200.000 kr. hjį einstaklingi og 300.000 kr. hjį hjónum og samsköttušum, vegna višhalds og endurbóta į ķbśšar- og frķstundahśsnęši til eigin nota. Heimild žessi tekur einnig til višhalds og endurbóta į śtleigšu ķbśšarhśsnęši utan atvinnurekstrar aš teknu tilliti til žeirrar frįdrįttarheimildar sem gildir samtals um žį vinnu sem greitt er fyrir innan įrsins vegna framangreindra framkvęmda. Frįdrįttur hjóna og samskattašra einstaklinga skal koma til lękkunar hjį žeim sem hęrri hefur tejkuskattsstofninn.

(2) Frįdrįttur skv. 1. mgr. er hįšur žvķ skilyrši aš stašin hafi veriš skil į fullgildum reikningum vegna endurgreišslu viršisaukaskatts af sama tilefni [---]2), sbr. 42. gr. laga nr. 50/1988, um viršisaukaskatt, meš įoršnum breytingum. Žį skal skila launamišum eša öšrum gögnum į žann hįtt sem rķkisskattstjóri įkvešur. Sękja žarf um frįdrįttinn samhliša umsókn um endurgreišslu į viršisaukaskatti į žar til geršu eyšublaši rķkisskattstjóra innan hvers įrs fyrir sig og ķ sķšasta lagi fyrir 1. febrśar įriš 2011 vegna tekjuįrsins 2010 og 1. febrśar įriš 2012 vegna tekjuįrsins 2011. Frįdrįtturinn įkvaršast og afmarkast viš įlagningu opinberra gjalda 2011 vegna tekjuįrsins 2010 og įlagningu 2012 vegna tekjuįrsins 2011, sbr. 98. gr., sbr. og 99. gr. Rįšherra er heimilt aš setja ķ reglugerš nįnari įkvęši um skilyrši og framkvęmd frįdrįttar samkvęmt žessu įkvęši, m.a. um sundurlišun frįdrįttar vegna vinnu sem greidd er af hśsfélögum vegna sameiginlegs višhalds eigenda į ķbśšarhśsnęši ķ fjöleignarhśsum og um frįdrįtt eigenda ķbśšarhśsnęšis sem leigt er śt utan atvinnurekstrar.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 92/2010. 2)Sbr. 17 .gr. laga nr. 165/2010.

[XXXVI.
(1) Ķ staš žess aš telja aš fullu til tekna eftirgjöf skulda umfram rekstrartöp er lögašilum og žeim mönnum sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi heimilt aš tekjufęra einungis 50% af fengnum eftirstöšvum eftirgjafar skulda vegna rekstrar- og greišsluerfišleika į tekjuįrunum 2009, 2010, [2011, [2012, [2013 og 2014]5)]4)]3) allt aš samtals 50 millj. kr., og 75% af eftirgjöf umfram samtals 50 millj. kr. į framangreindu tķmabili. Skilyrši er aš til skuldanna hafi veriš stofnaš ķ beinum tengslum viš atvinnureksturinn.

(2) Lögašilum og žeim mönnum sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi er heimilt aš fyrna eignir, sem eru fyrnanlegar skv. 33. gr., um fjįrhęš sem nemur eftirstöšvum eftirgjafarinnar, sbr. 1. mgr., aš teknu tilliti til įkvęša 42. gr., į žvķ įri sem eftirgjöf er fęrš til tekna ķ skattframtali.

(3) Eigi lögašilar eša menn sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi ekki eignir sem eru fyrnanlegar skal heimilt aš fęra eftirgjöf skulda til tekna meš jöfnum fjįrhęšum ķ skattframtölum nęstu žriggja įra frį og meš žvķ tekjuįri sem skuld var gefin eftir.

(4) Skilyrši fyrir takmörkun į tekjufęrslu skv. 1. mgr., fyrningu skv. 2. mgr. eša frestun į tekjufęrslu skv. 3. mgr. er aš rekstrartap įrsins og yfirfęranlegt rekstrartap hafi veriš jafnaš.

(5) Įkvęšiš gildir ekki um eftirgjöf skulda milli móšur- og dótturfélaga aš žvķ undanskildu žegar fjįrmįlafyrirtęki yfirtaka félög til aš tryggja fullnustu kröfu, sbr. 2. mgr. 22. gr. laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki.

(6) [Žegar kröfu er breytt ķ hlutafé ķ hinu skuldsetta félagi ķ staš eftirgjafar skal žaš tališ fullnašargreišsla hennar. Ašilar geta samiš um nišurfellingu į hluta kröfunnar įšur en slķk greišsla meš hlutafé er innt af hendi. Sé skipt į kröfu og hlutafé skal fara fram mat į veršmęti hlutafjįrins og skal matsveršiš mišast viš žann dag žegar skiptin eiga sér staš. Skuldara ber aš tekjufęra mismun į veršmęti hlutafjįrins og bókfęršu verši skuldarinnar. Kröfuhafa ber eftir atvikum aš tekjufęra eša gjaldfęra mismun į bókfęršu verši kröfunnar og matsverši hlutafjįrins. Mat į veršmęti hlutafjįr skal unniš af óhįšum matsašila žegar skipti į kröfu og hlutafé fara fram į milli eignatengdra ašila.]2)

(7) Viš eftirgjöf skulda skal kröfuhafa skylt aš varšveita öll gögn sem forsendur eftirgjafarinnar eru byggšar į žannig aš unnt verši aš sinna upplżsingaskyldu skv. 92. gr. Upplżsingar skulu veittar ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.

(8) Sé skilmįlum ķ samningi um lįn sem tengjast rekstri lögašila og sjįlfstętt starfandi manna breytt meš žeim hętti aš endurgreišsla mišist viš ķslenskar krónur ķ staš erlends gjaldmišils telst žaš vera skilmįlabreyting lįns en ekki eftirgjöf skuldar ķ skilningi laganna, žótt uppreiknašur höfušstóll sé leišréttur til lękkunar, enda sé breytingin gerš į mįlefnalegum forsendum og lįnskjörum breytt ķ kjör sem eru almennt ķ boši viš sambęrilegar ašstęšur. Sama į viš ef breyting er gerš į višmišunarvķsitölu verštryggšra lįna, eša hluti af uppreikningi höfušstóls verštryggšra lįna er felldur nišur. Séu geršar breytingar į uppreiknušum eftirstöšvum lįna, sbr. 1. og 2. mįlsl., ber rekstrarašila aš leišrétta įšur gjaldfęršan fjįrmagnskostnaš til samręmis.]1)
1)Sbr. a-liš 1. gr. laga nr. 104/2010. 2)Sbr. 18 .gr. laga nr. 165/2010. 3)Sbr. 8. gr. laga nr. 164/2011. 4)Sbr. 8. gr. laga nr. 146/2012. 5)Sbr. 3. gr. laga nr. 139/2013.

[XXXVII.

(1) Ķ staš fullrar tekjufęrslu į eftirgjöf vešskulda utan atvinnurekstrar og skulda vegna bķlasamninga utan atvinnurekstrar er heimilt aš telja ekki til tekna allt aš samtals 15 millj. kr. hjį einstaklingi og samtals 30 millj. kr. hjį hjónum eša samsköttušum vegna greišsluerfišleika į tekjuįrunum 2009, 2010, [2011, [2012, [2013 og 2014]5)]4)]3). Fari eftirgjöf fram śr tilgreindum fjįrhęšum, sbr. 1. mįlsl., mį falla frį tekjufęrslu sem nemur 50% af eftirgjöfinni aš hįmarki samtals 30 millj. kr. hjį einstaklingi og samtals 60 millj. kr. hjį hjónum eša samsköttušum, og 25% af eftirgjöf umfram samtals 30 millj. kr. hjį einstaklingi og samtals 60 millj. kr. hjį hjónum eša samsköttušum į framangreindu tķmabili. Įkvęši 1. og 2. mįlsl. eiga ekki viš um eftirgjöf į upprunalegum höfušstól aš teknu tilliti til afborgana. Skilyrši er aš um sé aš ręša skuld sem ekki tengist atvinnurekstri. [Rįšherra]2) er heimilt aš setja reglugerš um framkvęmd tekjufęrslunnar į grundvelli žessa įkvęšis.

(2) Heimilt skal aš fresta tekjufęrslu į eftirgjöf skulda manna, sbr. 1. mgr., ķ tvö įr frį og meš žvķ tekjuįri sem skuld er gefin eftir. Heimilt skal aš fęra eftirgjöf skulda til tekna meš jöfnum fjįrhęšum ķ skattframtölum nęstu fimm įra frį og meš žvķ tekjuįri žegar skuld var sannanlega gefin eftir eša frį og meš žvķ įri žegar tveggja įra frestunartķmabili lauk.

(3) Įkvęšiš į ekki viš gildi 3. tölul. 28. gr. um eftirgjöf skulda.

(4) Viš eftirgjöf skulda skal kröfuhafa skylt aš varšveita öll gögn sem forsendur eftirgjafarinnar eru byggšar į žannig aš unnt verši aš sinna upplżsingaskyldu skv. 92. gr. Upplżsingar skulu veittar ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.

(5) Žeir sem ekki hafa žegar fengiš śrlausn sinna mįla skv. 3. tölul. 28. gr. eša óskaš eftir žvķ geta sótt um til rķkisskattstjóra sem skal į grundvelli umsóknar lękka eša fella nišur tekjuskattsstofn manns sem myndast hefur vegna eftirgjafar skulda, sbr. 1. mgr., aš loknu tveggja įra frestunartķmabili skv. 2. mgr. žegar fyrir liggur samkvęmt hlutlęgu mati į fjįrhagsstöšu skuldara, og eftir atvikum maka hans, aš eignaaukning hafi oršiš lķtil eša engin vegna skuldanišurfęrslna, eša eignir séu litlar sem engar eša aflahęfi sé verulega skert. [Rįšherra]2) skal setja reglugerš um hvernig meta skuli fjįrhagsstöšu manns og um nįnari skilyrši fyrir lękkun tekjuskattsstofns į grundvelli žessa įkvęšis.

(6) Sé skilmįlum ķ lįnasamningi milli lįnastofnunar og manns breytt meš žeim hętti aš endurgreišsla mišist viš ķslenskar krónur ķ staš erlends gjaldmišils telst žaš vera skilmįlabreyting lįns en ekki eftirgjöf skuldar ķ skilningi laganna, žótt uppreiknašur höfušstóll sé leišréttur til lękkunar, enda sé breytingin gerš į mįlefnalegum forsendum og lįnskjörum breytt ķ kjör sem eru almennt ķ boši viš sambęrilegar ašstęšur. Sama į viš ef breyting er gerš į višmišunarvķsitölu verštryggšra lįna, eša hluti af uppreikningi höfušstóls verštryggšra lįna er felldur nišur. Leišréttingar į skuldum sem geršar eru ķ tengslum viš sértęka skuldaašlögun og sjįlfvirka greišslujöfnun, sbr. lög nr. 107/2009, um ašgeršir ķ žįgu einstaklinga, heimila og fyrirtękja vegna banka- og gjaldeyrishrunsins, teljast til skilmįlabreytinga en ekki eftirgjafar skulda, enda sé framkvęmdin ķ samręmi viš verklagsreglur sem settar hafa veriš į grundvelli žeirra laga. Sama į viš um leišréttingu samkvęmt tķmabundinni greišsluašlögun samkvęmt lögum nr. 50/2009, um tķmabundna greišsluašlögun fasteignaveškrafna į ķbśšarhśsnęši.]1)
1)Sbr. b-liš 1. gr. laga nr. 104/2010. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 3)Sbr. 9. gr. laga nr. 164/2011. 4)Sbr. 9. gr. laga nr. 146/2012. 5)Sbr. 4. gr. laga nr. 139/2013.

[XXXVIII.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 8. mgr. A-lišar 68. gr. um greišslu barnabóta veršur barnabótum ekki skuldajafnaš į móti opinberum gjöldum til rķkissjóšs, opinberum gjöldum til sveitarfélaga og vangreiddum mešlögum til Innheimtustofnunar sveitarfélaga į [įrunum 2011, 2012, 2013 og 2014]2)3)4)].1)

1)Sbr. a-liš 6. gr. laga nr. 164/2010. 2)Sbr. 10. gr. laga nr. 164/2011. 3)Sbr. 10. gr. laga nr. 146/2012. 4)Sbr. 5. gr. laga nr. 139/2013.

[XXXIX.

Žrįtt fyrir h-liš įkvęšis til brįšabirgša XXXIII skal į framtalsskyldar eignir skv. 72. gr. ķ lok [įrsins 2010 viš įlagningu 2011]2) reikna aušlegšarskatt manna žannig: Af fyrstu 75.000.000 kr. af aušlegšarskattsstofni einstaklings og fyrstu 100.000.000 kr. af samanlögšum aušlegšarskattsstofni hjóna greišist enginn skattur. Af aušlegšarskattsstofni yfir žeim mörkum greišast 1,50%. Aušlegšarskattsstofn vegna [įrsins 2010 skal endurreikna viš įlagningu opinberra gjalda 2012]2) meš tilliti til višbótareigna skv. b-liš įkvęšis til brįšabirgša XXXIII. Sį mismunur sem myndast viš žann endurreikning og er umfram višmišunarmörk 1. mįlsl. skal skattlagšur viš įlagningu opinberra gjalda 2012 [---]2).]1)

1)Sbr. b-liš 6. gr. laga nr. 164/2010. 2)Sbr. 11. gr. laga nr. 164/2011

[XL.

(1) Viš endurreikning į gengistryggšum hśsnęšis- og bķlalįnum einstaklinga utan atvinnurekstrar ķ lįn ķ ķslenskum krónum, sbr. dóm Hęstaréttar frį 16. jśnķ 2010 žar sem gengistryggšir bķlasamningar voru dęmdir ólögmętir, skulu inneignarvextir skuldara sem įkvaršašir eru af žessum sökum į įrunum 2010 og 2011 ekki teljast til fjįrmagnstekna. Endurśtreikningur afborgana og vaxta af žessum sökum skal ekki hafa įhrif į įšur įkvaršašar vaxtabętur eša barnabętur hvort sem er til hękkunar eša lękkunar, nema skattašili fari fram į endurįkvöršun žeirra og skal rķkisskattstjóri žį taka til greina beišni skattašila um breytingu į įkvöršun um skattstofn eša skattįlagningu, žó lengst sex tekjuįr aftur ķ tķmann, tališ frį žvķ įri žegar beišni kemur fram, enda liggi verulegir hagsmunir aš baki slķkri beišni. Beišni skal byggjast į nżjum gögnum og upplżsingum sem ekki var unnt aš koma aš innan tķmamarka 99. gr. Žį skulu skilyrši 96. gr. uppfyllt ef um hękkun er aš ręša. Vķkja mį frį žessum tķmamörkum ef sérstakar įstęšur eru fyrir hendi. Heimilt er skattašila aš kęra breytingar til yfirskattanefndar, sbr. lög nr. 30/1992

(2) Endurśtreikningur afborgana og vaxta, sbr. 1. mgr., hefur ekki įhrif į bętur samkvęmt lögum um almannatryggingar*2) og lögum um félagslega ašstoš*1). Žį hefur endurśtreikningurinn ekki įhrif į greišslu hśsaleigubóta skv. 9. gr. laga um hśsaleigubętur, greišslu barnabóta eša vaxtabóta skv. 68. gr., atvinnuleysisbóta skv. 36. gr. laga um atvinnuleysistryggingar, greišslur til foreldra langveikra eša alvarlega fatlašra barna, sbr. 22. gr. laga nr. 22/2006, og nįmslįn Lįnasjóšs ķslenskra nįmsmanna, sbr. 1. gr. laga nr. 21/1992.]1)  

[XLI.

(1) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 3. mgr. B-lišar 68. gr. skal višmišunarhlutfall hįmarksvaxtagjalda af skuldum, sem žar er tilgreint, vera 7% viš įkvöršun vaxtabóta į įrunum 2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017, [2018 og 2019]8)]7)]6)]5)]4]3)]2) vegna tekna, eigna og skulda į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017 og 2018]8)]7)]6)]5)]4]3)]2)
(2) Žrįtt fyrir įkvęši 3. mįlsl. 3. mgr. B-lišar 68. gr. skulu hįmarksfjįrhęšir vaxtagjalda til śtreiknings vaxtabóta, sem žar eru tilgreindar, vera [840.000 kr.]8), [1.050.000 kr.]8), og [1.260.000 kr.]8), viš įkvöršun vaxtabóta į įrunum 2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017, [2018 og 2019]8)]7)]6)]5)]4]3)]2) vegna tekna, eigna og skulda į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017 og 2018]8)]7)]6)]5)]4]3)]2)
(3) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 68. gr. skal višmišunarhlutfall, sem žar er tilgreint, vera [8,5%]3) viš įkvöršun vaxtabóta į įrunum 2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017, [2018 og 2019]8)]7)]6)]5)]4]3)]2) vegna tekna, eigna og skulda į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017 og 2018]8)]7)]6)]5)]4]3)]2)
(4) Žrįtt fyrir įkvęši 7. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 68. gr. skulu skeršingarfjįrhęšir eigna aš frįdregnum skuldum, sem žar eru tilgreindar, vera [5.000.000 kr.]6)8) og [8.000.000 kr.]6)8) viš įkvöršun vaxtabóta į įrunum 2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017, [2018 og 2019]8)]7)]6)]5)]4]3)]2) vegna tekna, eigna og skulda į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017 og 2018]8)]7)]6)]5)]4]3)]2)
(5) Žrįtt fyrir įkvęši 11. og 13. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 68. gr. skulu višmišunarfjįrhęšir, sem žar eru tilgreindar, vera [420.000 kr.]8), [525.000 kr.]8), [630.000 kr.]8) og 5.000 kr. viš įkvöršun vaxtabóta į įrunum 2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017, [2018 og 2019]8)]7)]6)]5)]4]3)]2) vegna tekna, eigna og skulda į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017 og 2018]8)]7)]6)]5)]4]3)]2).]1)

1)Sbr. d-liš 6. gr. laga nr. 164/2010. 2)Sbr. 11. gr. laga nr. 146/2012. 3)Sbr. 6. gr. laga nr. 139/2013. 4)Sbr. 3. gr. laga nr. 125/2014. 5)Sbr. 4. gr. laga nr. 125/2015. 6)Sbr. 2. gr. laga nr. 126/2016. 7)Sbr. 8. gr. laga nr. 96/2017. 8)Sbr. 2. gr. laga nr. 137/2018.

[XLII.

Viš įlagningu opinberra gjalda į įrunum 2011 og 2012 skal įkvarša mönnum sérstaka vaxtanišurgreišslu meš eftirfarandi hętti: 
  1. Sérstök vaxtanišurgreišsla skal vera 0,6% af skuldum vegna lįna sem tekin hafa veriš vegna kaupa eša byggingar į ķbśšarhśsnęši til eigin nota, žar meš talin eru kaup į bśseturétti samkvęmt lögum nr. 66/2003 og kaup į eignarhlut ķ almennri kaupleiguķbśš samkvęmt eldri lögum, eins og žęr eru ķ įrslok 2010 og 2011. Hjį žeim sem skattskyldir eru hluta śr įri vegna brottflutnings į tekjuįrinu skal miša viš skuldastšu eins og hśn var fyrir brottflutning.

  2. Sérstök vaxtanišurgreišsla getur aldrei veriš hęrri en 200.000 kr. į įri fyrir hvern mann og 300.000 kr. į įri fyrir einstętt foreldri og hjón eša sambżlisfólk sem uppfyllir skilyrši fyrir samsköttun, sbr. 3. mgr. 62. gr., ķ lok tekjuįrs. Hįmark sérstakrar vaxtanišurgreišslu hjį žeim sem skattskyldir eru skv. 1. gr. hluta śr įri įkvaršast ķ hlutfalli viš dvalartķma į įrinu.

  3. Sérstök vaxtanišurgreišsla skeršist hlutfallslega fari eignir skv. 72. gr., aš frįdregnum skuldum skv. 1. mgr. 75. gr., fram śr 10.000.000 kr. hjį einstaklingi og 15.000.000 kr. hjį einstęšu foreldri og hjónum eša sambżlisfólki uns hśn fellur nišur viš tvöfalda žį fjįrhęš.

  4. Sérstök vaxtanišurgreišsla aš višbęttum vaxtabótum skv. B-liš 68. gr. mį ekki vera hęrri en vaxtagjöld įrsins vegna kaupa eša byggingar į ķbśšarhśsnęši til eigin nota, žar meš talin eru kaup į bśseturétti samkvęmt lögum nr. 66/2003 og kaup į eignarhlut ķ almennri kaupleiguķbśš samkvęmt eldri lögum.

  5. Sérstaka vaxtanišurgreišslu skal greiša meš jöfnum hętti og ķ tvennu lagi hvort gjaldįriš fyrir sig 2011 og 2012. Skal fyrri greišsla įrsins fara fram 1. maķ og hin sķšari 1. įgśst aš lokinni įlagningu opinberra gjalda.

  6. Um rétt til sérstakrar vaxtanišurgreišslu gilda aš öšru leyti įkvęši B-lišar 68. gr. um vaxtabętur eftir žvķ sem viš į.

  7. Sérstök vaxtanišurgreišsla samkvęmt įkvęši žessu telst ekki til skattskyldra tekna.]1)
Žrįtt fyrir įkvęši 11. gr. laga nr. 128/2009, sem breytti 60. gr. laganna, er žeim ašilum sem atvinnurekstur stunda eša sjįlfstęša starfsemi og selja žjónustu og fengiš höfšu heimild rķkisskattstjóra til aš miša tekjuuppgjör rekstrarins viš innborganir vegna seldrar žjónustu, ķ staš žess aš miša viš unna og bókfęrša žjónustu, ķ žeim tilvikum sem vinnužįttur hinnar seldu žjónustu var almennt yfir 70%, heimilt aš fęra til tekna meš jöfnum hętti į žremur įrum uppsafnaša fjįrhęš sem įšur hafši veriš frestaš aš fęra til tekna, ž.e. į tekjuįrunum 2010, 2011 og 2012.]1)
1)Sbr. a-liš 19. gr. laga nr. 165/2010.

[XLIV.

(1) Žrįtt fyrir 1.–4. mgr. įkvęšis til brįšabirgša XXXVI ķ lögunum skal žeim rekstrarašilum sem fį eftirgefnar skuldir vegna greišsluerfišleika į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013 og 2014]4)]3)]2) vera heimilt ķ skattskilum sķnum aš fęra į milli tekjuįranna 2010 til og meš 2014 žann hluta eftirgjafarinnar sem er umfram yfirfęranlegt rekstrartap og rekstrartap įrsins, fyrningar og nišurfęrslu. Skilyrši fyrir yfirfęrslu skv. 1. mįlsl. er aš skattašili hafi fyrnt aš fullu aš teknu tilliti til 42. gr. allar fyrnanlegar eignir sķnar og nżtt mögulegar hįmarksnišurfęrslur į višskiptakröfum og vörubirgšum. Žį er skilyrši aš arši sé ekki śthlutaš vegna tekjuįranna 2010 til og meš 2014. Rķkisskattstjóri getur heimilaš skattašila aš taka žįtt ķ samsköttun og sameiningu viš ašra skattašila eša skiptingu upp ķ fleiri félög aš uppfylltum skilyršum žessa įkvęšis.
(2) Standi eftir ķ įrslok 2014 eftirgjöf skulda sem hęrri er en 500 millj. kr. er skattašila heimilt aš fęra žaš sem umfram er til tekna meš jöfnum fjįrhęšum į tekjuįrunum 2015 til og meš 2019. Sé eftirgjöf lęgri en 500 millj. kr. ķ lok įrs 2014 fęrist hśn ekki til tekna.

(3) Eftirgefnar skuldir sem į einhvern hįtt tengjast refsiveršri hįttsemi skattašila skal tekjufęra įn nokkurs frįdrįttar.
(4) Aš öšru leyti gildir 5.–8. mgr. įkvęšis til brįšabirgša XXXVI.]1)

[XLV.

Žrįtt fyrir brottfall 1. mgr. og 3. mįlsl. 3. mgr. 32. gr. skal žeim ašilum sem keypt hafa framleišslurétt ķ landbśnaši fyrir 1. janśar 2011, til hagnżtingar į framleišsluįrinu 2011, heimilt aš fęra žann stofnkostnaš nišur meš jöfnum fjįrhęšum į fimm įrum, aš frįdreginni žeirri nišurfęrslu og įrafjölda sem žegar hefur įtt sér staš.]1)

 [XLVI.

---]1)2)
1)Sbr. 7. gr. laga nr. 73/2011. 2)Sbr. 13. gr. laga nr. 164/2011.

[XLVII.

Žrįtt fyrir įkvęši til brįšabirgša XXXIII og XXXIX skal haga įlagningu aušlegšarskatts viš įlagningu opinberra gjalda į įrunum 2012, 2013 og 2014 meš eftirfarandi hętti: Į framtalsskyldar eignir skv. 72. gr. ķ lok įranna 2011, 2012 og 2013 skal viš įlagningu 2012, 2013 og 2014 leggja aušlegšarskatt sem hér segir į menn sem eru skattskyldir skv. 1. gr. og 4.–9. tölul. 1. mgr. 3. gr.:
  1. Frį eignum, sbr. 73. gr., skal draga skuldir skattašila. Meš skuldum ķ žessu sambandi teljast įfallnar veršbętur į höfušstól žeirra sem mišast viš vķsitölu ķ janśar į nęsta įri eftir lok reikningsįrs. Skuldir ķ erlendum veršmęli skal telja į sölugengi ķ įrslok. Til skulda teljast öll opinber gjöld er varša viškomandi reikningsįr, žó ekki žau gjöld sem eru lögš į tekjur eša hreina eign į nęsta įri eftir lok reikningsįrs. Frį eignum ašila sem um ręšir ķ 4. tölul. 1. mgr. 3. gr. mį einungis draga skuldir sem beint eru tengdar starfsemi žeirra hér į landi. Frį eignum ašila sem um ręšir ķ 5.–9. tölul. 1. mgr. 3. gr. mį einungis draga skuldir sem į eignum žessum hvķla.

  2. Žrįtt fyrir įkvęši 5. tölul. 73. gr. skulu lögašilar telja fram hlutdeild sķna ķ öšrum félögum į markašsverši ef um er aš ręša félög sem eru skrįš ķ kauphöll eša į skipulögšum tilbošsmarkaši en annars hlutdeild sķna ķ skattalegu bókfęršu eigin fé viškomandi lögašila ķ staš nafnveršs, svo sem eignarhlutdeild sķna ķ félögum skv. 3. tölul. 1. mgr. 2. gr. į sama hįtt.(1)

    Viš įkvöršun aušlegšarskattsstofns skal telja hlutabréf ķ félögum sem eru skrįš ķ kauphöll eša į skipulegum tilbošsmarkaši fram į markašsvirši ķ įrslok. Sį sem į hlut ķ lögašila sem ekki er skrįšur ķ kauphöll eša į skipulegum tilbošsmarkaši skal telja fram til aušlegšarskattsstofns hlutdeild sķna ķ skattalegu bókfęršu eigin fé félagsins eins og žaš er tališ fram ķ skattframtali félagsins fyrir rekstrarįrin 2011 og 2012. Žann hluta viršis eignarhluta ķ lögašila sem reiknaš er į framangreindan hįtt sem umfram er nafnverš eša stofnverš ķ įrslok 2011 og 2012 skal telja fram ķ skattframtali 2013 og 2014 vegna žessarar višbótareignar.(2)

  3. Aušlegšarskattsstofn eru žęr eignir sem eftir verša žegar frį veršmęti eigna skv. 73. gr., sbr. a- og b-liš, hafa veriš dregnar fjįrhęšir skulda svo sem žęr hafa veriš įkvaršašar ķ samręmi viš fyrrnefnt įkvęši a-lišar. Aušlegšarskattsstofn skal įkvarša ķ heilum tugum króna og sleppa žvķ sem umfram er.

  4. Aušlegšarskatt skal miša viš aušlegšarskattsstofn skattašila ķ įrslok.

  5. Hjón sem samvistum eru, sbr. 5. gr., skulu telja saman allar eignir sķnar og skuldir og skiptir ekki mįli žótt um sé aš ręša séreign eša skuldir tengdar henni. Aušlegšarskattsstofni skal skipta aš jöfnu milli žeirra og reikna aušlegšarskatt af hvorum helmingi fyrir sig skv. h-liš. Sama gildir um sambśšarašila, sbr. 3. mgr. 62. gr. Aušlegšarskattsįlagningu eftirlifandi maka eša sambśšarašila, sbr. 3. mgr. 62. gr., sem situr ķ óskiptu bśi skal hagaš į sama hįtt og um hjón vęri aš ręša ķ mest fimm įr frį andlįtsįri hins lįtna, žó ekki fram yfir gildistķma žessa įkvęšis, enda hafi viškomandi ekki hafiš sambśš aš nżju.

  6. Heimilt er rķkisskattstjóra aš taka til greina umsókn manns um lękkun aušlegšarskattsstofns hans žegar svo stendur į sem ķ 1. tölul. 1. mgr. 65. gr. greinir, enda hafi gjaldžol mannsins skerst verulega af žeim įstęšum.

  7. Eignir barns, sem er innan 16 įra aldurs į tekjuįrinu, sbr. 6. gr., teljast meš eignum foreldra eša hjį žeim manni sem nżtur barnabóta vegna barnsins, sbr. A-liš 68. gr. Gilda įkvęši 78. gr. einnig um žar greindar eignir barns. Rķkisskattstjóri mį taka til greina umsókn framfęranda barns um aš eignir barns, sem misst hefur annaš foreldri sitt eša bęši og hefur ekki veriš ęttleitt, skuli skattlagšar hjį barninu sjįlfu ķ samręmi viš įkvęši h-lišar.

  8. Aušlegšarskattur manna reiknast žannig:
    1. Af aušlegšarskattsstofni einstaklings aš 75.000.000 kr. og samanlögšum aušlegšarskattsstofni hjóna aš 100.000.000 kr. greišist enginn skattur.

    2. Af aušlegšarskattsstofni yfir 75.000.000 kr. aš 150.000.000 kr. hjį einstaklingi og yfir 100.000.000 kr. aš 200.000.000 kr. af samanlögšum aušlegšarskattsstofni hjóna greišast 1,5%.

    3. Af žvķ sem umfram er 150.000.000 kr. hjį einstaklingi og 200.000.000 kr. af samanlögšum aušlegšarskattsstofni hjóna greišast 2%. (1)

      Aušlegšarskattsstofn vegna stöšu eigna ķ įrslok 2011 og 2012 skal endurreikna viš įlagningu opinberra gjalda 2013 og 2014 meš tilliti til višbótareignar skv. b-liš. Sį mismunur sem myndast viš žann endurreikning og er umfram višmišunarmörk 1.–3. tölul. skal skattlagšur viš įlagningu opinberra gjalda framangreindra įra. Įlagning vegna endurreiknings į eignir lögašila ķ įrslok 2010 skal fara fram viš įlagningu 2012 ķ samręmi viš įkvęši til brįšabirgša XXXIX. (2)
  9. Allir žeir sem hafa aušlegšarskattsstofn sem er umfram žęr fjįrhęšir sem tilgreindar eru ķ h-liš skulu gera grein fyrir honum ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.]1)
1)Sbr. 14. gr. laga nr. 164/2011.
[XLVIII.
Žrįtt fyrir 5. tölul. 1. mgr. 66. gr. skulu fjįrhęšarmörk tekjuskattsstofns skv. 1.–4. tölul. ekki taka breytingum ķ upphafi įrsins 2012, ķ réttu hlutfalli viš hękkun į launavķsitölu frį upphafi til loka nęstlišins tólf mįnaša tķmabils, eins og žar er kvešiš į um.]1)

1)Sbr. 14. gr. laga nr. 164/2011.

[XLIX.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 4. og 5. tölul. A-lišar 30. gr. skal heimilašur frįdrįttur frį tekjum manna, [į tķmabilinu 2012 - 1. jślķ 2014]2), vera allt aš 2% af išgjaldsstofni samkvęmt įkvöršun sjóšfélaga vegna išgjalda sem greidd eru til lķfeyrissjóša til aukningar lķfeyrisréttinda, til ašila skv. 3. mgr. 8. gr. laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, eša til starfstengdra eftirlaunasjóša samkvęmt lögum um starfstengda eftirlaunasjóši. Žeir sem annast išgjaldaskil samkvęmt samningum um višbótartryggingavernd og séreignarsparnaš į tķmabilinu [2012 - 1. jślķ 2014]2) skulu žrįtt fyrir įkvęši umręddra samninga draga aš hįmarki 2% af išgjaldsstofni rétthafa nema hann óski sérstaklega eftir žvķ aš hlutfall išgjalds verši hęrra.]1)

1)Sbr. 14. gr. laga nr. 164/2011. Įkvęšiš kom til framkvęmda ķ stašgreišslu tekjuįranna 2012-2014 og viš įlagningu 2013-2015 skv. 40. gr. s.l. 2)Sbr. 7. gr. laga nr. 139/2013.

[L.

Greiša skal fyrir fram upp ķ įlagšan sérstakan fjįrsżsluskatt skv. 2. [og 3.]2) mįlsl. 3. mgr. 71. gr. 1. aprķl 2012 vegna janśar, febrśar og mars 2012 en eftir žaš mįnašarlega į įrinu 2012 og mišast sś greišsla viš skattstofn af reglulegri starfsemi eins og hann var ķ įrslok 2010, mišaš viš skatthlutfall skv. 2. [og 3.]2) mįlsl. 3. mgr. 71. gr., įn tillits til samsköttunar og yfirfęranlegs taps.]1)

1)Sbr. 18. gr. laga nr. 165/2011. 2)Sbr. 3. gr. laga nr. 145/2012.

[LI.
(1) Viš įlagningu opinberra gjalda 2014, 2015 og 2016 vegna tekjuįranna 2013, 2014 og 2015 er heimilt aš lękka tekjuskatt manns sem ber fulla og ótakmarkaša skattskyldu hér į landi skv. 1. tölul. 1. mgr. 1. gr. aš žvķ gefnu aš hann hafi aflaš tekna vegna vinnu erlendis samfellt ķ sex mįnuši eša lengur. Lękkunin skal nema žeim tekjuskatti sem reiknašur er hér į landi af hinum erlendu tekjum. Heimilt er aš taka tillit til hinna erlendu tekna žegar tekjuskattur er reiknašur į ašrar tekjur. Lękkun tekjuskatts skv. 1. mįlsl. er žó eigi heimil ef tvķsköttunarsamningur milli Ķslands og vinnurķkisins kvešur į um aš Ķsland eigi skattlagningarréttinn į tekjunum.

(2) Mašur telst afla tekna meš vinnu erlendis skv. 1. mgr. hafi hann veriš sendur af vinnuveitanda sķnum til starfa į erlendri grundu og svo fremi sem hann dvelur ekki hér į landi ķ meira en 6 daga ķ hverjum mįnuši allan rįšningartķmann eša samtals lengur en 36 daga mišaš viš hįlft įr eša 72 daga mišaš viš heilt įr.

(3) Heimild til lękkunar skv. 1. mgr. į hvorki viš um starfsmenn rķkis og sveitarfélaga sem fara til starfa erlendis į vegum launagreišenda sinna né žį menn sem starfa į ķslenskum skipum eša loftförum.

(4) Kjósi mašur sem į rétt į lękkun skv. 1. mgr. aš įkvęšum tvķsköttunarsamnings milli Ķslands og vinnurķkisins verši frekar beitt žarf slķkt aš koma fram ķ umsókn um lękkun.

(5) Rįšherra skal setja nįnari reglur um framkvęmd žessa įkvęšis meš reglugerš žar sem fram kemur hvaša gögn skuli fylgja umsókn um lękkun og hvernig lękkun skuli reiknuš.]1)
 1)Sbr. 13. gr. laga nr. 146/2012.

[LII.
(1) Rķkisskattstjóri skal įkvarša sérstakar vaxtabętur, lįnsvešsvaxtabętur, til handa manni sem hefur tekiš fasteignavešlįn til kaupa eša byggingar į ķbśšarhśsnęši til eigin nota, sem tryggt er meš veši ķ fasteign ķ eigu annars einstaklings. Skilyrši er aš ķbśšarhśsnęšiš hafi veriš ķ eigu hans į tķmabilinu frį og meš 1. janśar 2009 til og meš 31. desember 2010, um lengri eša skemmri tķma, aš eftirstöšvar allra fasteignavešlįna vegna sama hśsnęšis hafi žį veriš umfram 110% af fasteignamati og einnig aš hann hafi ekki fengiš höfušstól žeirra lįna lękkašan viš sölu eša į annan hįtt fyrir gildistöku laga žessara.

(2) Įkvęšiš gildir einungis um fasteignavešlįn sem stofnaš var til vegna fasteignakaupa sem fóru fram į tķmabilinu 1. janśar 2004 til og meš 31. desember 2008.

(3) Lįnsvešsvaxtabętur skulu nema 2% af mismun į eftirstöšvum allra fasteignavešlįna 31. desember 2010 og 110% af fasteignamati žeirrar fasteignar sem lįniš var tekiš til kaupa eša byggingar į mišaš viš sömu dagsetningu. Hafi ķbśšarhśsnęšiš veriš selt į įrunum 2009 eša 2010 skal reikna lįnsvešsvaxtabętur hlutfallslega ķ samręmi viš samanlagšan eignarhalds­tķma į žeim įrum og eftirstöšvar fasteignavešlįna og fasteignamat eins og žaš var viš sölu.

(4) Lįnsvešsvaxtabętur mega ekki vera hęrri en 160 žśs. kr. hjį einstaklingi og 280 žśs. kr. hjį hjónum og sambśšarfólki samkvęmt hjśskaparstöšu 31. desember 2010.

(5) Lįnsvešsvaxtabętur samkvęmt įkvęši žessu skerša ekki rétt til annarra vaxtabóta og geta komiš til višbótar žeim.

(6) Sį sem rétt kann aš eiga til lįnsvešsvaxtabóta skal sękja um žęr til rķkisskattstjóra eigi sķšar en 15. september 2013 og leggja fram žau gögn sem rķkisskattstjóri telur naušsynleg til įkvöršunar bótanna. Rķkisskattstjóra er heimilt aš taka til greina beišni um lįnsvešsvaxtabętur sem berst eftir žetta tķmamark ķ allt aš tvö įr.

(7) Lįnveitendur lįna samkvęmt įkvęši žessu skulu aš beišni lįntakenda afla og afhenda rķkisskattstjóra žau gögn sem hann telur naušsynleg vegna įkvöršunar lįnsvešsvaxtabóta. Gögnin skulu afhent į žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.

(8) Įkvöršun lįnsvešsvaxtabóta samkvęmt įkvęši žessu skal fara fram eigi sķšar en 17. mars 2014. Heimilt er aš kęra įkvöršun bóta samkvęmt įkvęši žessu til yfirskattanefndar.

(9) Įkvöršun lįnsvešsvaxtabóta fer aš öšru leyti eftir B-liš 68. gr., sbr. og įkvęši til brįšabirgša XLI, eftir žvķ sem viš į.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 43/2013.
[LIII.

Žrįtt fyrir įkvęši 1. tölul. 1. mgr. 66. gr. reiknast 22,86% tekjuskattur af tekjuskattsstofni viš įlagningu 2015 [og 2016.]2)]1)

1)Sbr. 8. gr. laga nr. 139/2013. 2)Sbr. 4. gr. laga nr. 125/2014.
[LIV.

Žrįtt fyrir 5. tölul. 1. mgr. 66. gr. skal fjįrhęš skv. 1. tölul. 1. mgr. 66. gr. vera 3.480.000 kr. og fjįrhęš skv. 2. tölul. 1. mgr. 66. gr. vera 5.935.428 kr. vegna įrsins 2014.]1)

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 146/2013.
[LV.
(1) Žrįtt fyrir įkvęši 1. tölul. A-lišar 7. gr. telst śtgreišsla višbótarišgjalda af išgjaldsstofni skv. II. kafla laga nr. 129/1997, um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, į tķmabilinu 1. jślķ 2014 til [30. jśnķ 2019]2), ekki til tekna hjį mönnum ef öll skilyrši įkvęšis til brįšabirgša XVI ķ sömu lögum eru uppfyllt.

(2) Žrįtt fyrir įkvęši 1. tölul. A-lišar 7. gr. telst śtgreišsla višbótarišgjalda af išgjaldsstofni skv. II. kafla laga nr. 129/1997, um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, į tķmabilinu 1. jślķ 2014 til 30. jśnķ 2019, vegna išgjalda į tķmabilinu 1. jślķ 2014 til 30. jśnķ 2017, ekki til tekna enda séu öll skilyrši įkvęšis til brįšabirgša XVII ķ sömu lögum uppfyllt.

(3) Samanlögš hįmarksfjįrhęš einstaklings skv. 1. og 2. mgr. er [2,5 millj. kr.]2) og samanlögš hįmarksfjįrhęš hjį hjónum og einstaklingum, sem uppfylla skilyrši til sam­sköttunar skv. 3. mgr. 62. gr. laga nr. 90/2003, skv. 1. og 2. mgr. er [3.750.000 kr.]2) Ef śtgreišsla séreignarsparnašar fer fram śr žvķ hįmarki sem gildir skv. 1. og 2. mgr. telst žaš sem er umfram til skattskyldra tekna į greišsluįri.

(4) Rįšherra er heimilt meš reglugerša) aš kveša nįnar į um framkvęmd įkvęšisins.] 1)

1)
Sbr. 2. gr. laga nr. 40/2014. 2)Sbr. 9. gr. laga nr. 111/2016. a)Sbr. reglugerš nr. 991/2014.
[Viš įlagningu opinberra gjalda į įrunum 2016 og 2017 vegna tekna įranna 2015 og 2016 skal]2):
  1. [eftirgjöf skulda viš gerš naušasamninga ašila, sbr. 103. gr. a laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki, teljast til skattskyldra tekna skuldara žar til jafnaš hefur veriš rekstrartap įrsins og yfirfęranlegt rekstrartap frį fyrri įrum, en eftirgjöf umfram tap skal falla nišur. Į žaš jafnt viš hvort sem skuldari gefur śt hlutafé til greišslu upp ķ skuldir eša ekki. Afkoma įrsins skal leidd fram meš hefšbundnum hętti ķ skattskilum įšur en til tekjufęrslu eftirgjafar skulda kemur. Eftir atvikum skal jafna rekstrarhagnaš meš yfirfęranlegu rekstrartapi fyrri įra įšur en slķkt tap er jafnaš meš tekjufęrslu eftirgjafar skulda. Inni skuldari af hendi greišslu upp ķ skuld meš śtgįfu nżs hlutafjįr til kröfuhafa telst viš žęr ašstęšur til eftirgjafar ķ hendi skuldarans mismunur nafnveršs žess hluta skuldar sem gengur til greišslu hlutafjįrins og raunvirši žess śtgefna hlutafjįr sem į móti kemur, mišaš viš stöšu bókfęršs eigin fjįr skuldara aš virtri eftirgjöf skulda og śtgįfu hins nżja hlutafjįr. Kröfuhafa er heimilt, sbr. 3. tölul. 31. gr., aš fęra eftirgjöf skulda aš fullu eša aš hluta til frįdrįttar tekjum af rekstri į žvķ įri sem skuldir eru eftirgefnar. Aš žvķ leyti sem kröfuhafi fęrir eftirgjöf ekki til frįdrįttar tekjum af rekstri, eša getur ekki notiš slķks frįdrįttar, telst fjįrhęš eftirgefinna skulda til stofnveršs hinna nżju hluta ķ hans hendi]2),

  2. ekki telja til skattstofns skv. 3. mgr. 71. gr. tekjur vegna eftirgjafar skulda ķ tengslum viš slitamešferš skattašila skv. 103. gr. a laga um fjįrmįlafyrirtęki.]1)
1) Sbr. 2. tölul. 5. gr. laga nr. 59/2015. 2) Sbr. 2. gr. laga nr. 107/2015.
Žrįtt fyrir įkvęši 1.–4. tölul. 1. mgr. 66. gr. laganna skal tekjuskattur reiknast meš eftirfarandi hętti viš stašgreišslu į įrinu 2016 og įlagningu tekjuskatts į įrinu 2017 vegna tekna įrsins 2016:
  1. Af tekjuskattsstofni aš 3.709.680 kr. reiknast 22,68% tekjuskattur.

  2. Af nęstu 5.530.320 kr. reiknast 23,9% tekjuskattur.

  3. Af žvķ sem umfram er 9.240.000 kr. reiknast 31,8% tekjuskattur.

  4. Sé tekjuskattsstofn annars samskattašs ašila hęrri en 9.240.000 kr. skal žaš sem umfram er skattlagt meš 23,9% skatthlutfalli allt aš helmingi žeirrar fjįrhęšar sem tekjuskattsstofn žess tekjulęgri er undir 9.240.000 kr., žó reiknast 23,9% skatthlutfall aldrei af hęrri fjįrhęš en 2.765.160 kr. viš žessar ašstęšur.]1)
1)Sbr. 5. gr. laga nr. 125/2015.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 1. mgr. A-lišar 67. gr. skal fjįrhęš persónuafslįttar manna sem um ręšir ķ 1. mgr. 66. gr., og fundinn er samkvęmt įkvęšinu, hękka um 1% til višbótar vķsitölu­hękkuninni viš stašgreišslu į įrinu 2019 og viš įlagningu opinberra gjalda į įrinu 2020.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 137/2018.

Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 5. tölul. 1. mgr. 66. gr. skulu fjįrhęšarmörk tekjuskattsstofns skv. 1.–4. tölul. greinarinnar ķ upphafi įrsins 2019 taka breytingum ķ réttu hlutfalli viš mismun į vķsitölu neysluveršs viš upphaf og lok įrsins 2018.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 137/2018.
Fara efst į sķšuna ⇑