Skattalagasafn rķkisskattstjóra 30.11.2020 19:44:25

Lög nr. 38/2020 (slóš: www.skattalagasafn.is?log=38.2020.0)
Ξ Valmynd

Lög nr. 38/2020,
um fjįrstušning til minni rekstarašila vegna heimsfaraldurs kórónuveiru.1*)

1*)Sbr. lög nr. 55/2020 og 82/2020.

I. kafli
Almenn įkvęši.

1. gr.

Gildissviš.

Lög žessi gilda um einstaklinga og lögašila sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi, hófu starfsemina fyrir 1. febrśar 2020 og bera ótakmarkaša skattskyldu hér į landi skv. 1. eša 2. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003. Lögin gilda ekki um stofnanir, byggšasamlög og fyrirtęki ķ eigu rķkis eša sveitarfélaga.
 

 2. gr.

Markmiš.

Markmiš laga žessara er aš višhalda atvinnustigi og efnahagsumsvifum meš žvķ aš styšja viš minni rekstrarašila sem hafa oršiš fyrir tķmabundnu tekjufalli vegna heimsfaraldurs kórónuveiru og ašgerša stjórnvalda til aš verjast śtbreišslu hennar.
 

 3. gr.

Oršskżringar.

Ķ lögum žessum er merking eftirfarandi hugtaka sem hér segir:
 

  1. Atvinnurekstur eša sjįlfstęš starfsemi: Starfsemi ašila sem greišir laun skv. 1. eša 2. tölul. 5. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda, nr. 45/1987, og er skrįšur į launa­greišenda­skrį, svo og į viršisaukaskattsskrį žegar žaš į viš.
  2. Launamašur: Launamašur skv. 1. eša 2. tölul. 4. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda, nr. 45/1987.
  3. Lokunarstyrkur: Fjįrframlag śr rķkissjóši skv. II. kafla.
  4. Rekstrarašili: Einstaklingur eša lögašili sem fellur undir gildissviš laga žessara skv. 1. gr.
  5. Rekstrarkostnašur: Rekstrarkostnašur skv. 1. tölul. 31. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003, aš frįtöldum nišurfęrslum og fyrningum eigna.
  6. Stušningslįn: Lįn meš įbyrgš rķkissjóšs skv. III. kafla.
  7. Tekjur: Skattskyldar tekjur skv. B-liš 7. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003, aš frįtöldum hagnaši af sölu rekstrareigna.
  8. Varanlegur mišill: Tęki sem gerir neytanda kleift aš geyma upplżsingar, sem beint er til hans, óbreyttar žannig aš hann geti afritaš žęr og flett upp ķ žeim ķ hęfilegan tķma, svo sem netbanki lįnastofnunar.
     

II. kafli
Lokunarstyrkir.

  4. gr.

Skilyrši.

Rekstrarašili sem uppfyllir öll eftirtalin skilyrši į rétt į lokunarstyrk śr rķkissjóši: 

  1. Honum var gert skylt aš loka samkomustaš skv. 1. mįlsl. 1. mgr. 5. gr. auglżsingar um takmörkun į samkomum vegna farsóttar, nr. 243/2020, eša lįta af starfsemi eša žjónustu skv. 2. mgr. sömu greinar į grundvelli 2. mgr. 12. gr. sóttvarnalaga, nr. 19/1997. [Sama gildir hafi honum veriš gert skylt aš loka samkomustaš skv. 1. mįlsl. 1. mgr. eša 1. mįlsl. 2. mgr. 5. gr. auglżsingar um takmörkun į samkomum vegna farsóttar, nr. 360/2020, į grundvelli 2. mgr. 12. gr. sóttvarnalaga, nr. 19/1997.]1)
  2. Tekjur hans ķ aprķl 2020 voru a.m.k. 75% lęgri en ķ aprķl 2019. Hafi hann hafiš starfsemi eftir 1. aprķl 2019 skulu tekjur hans ķ aprķl 2020 bornar saman viš mešaltekjur hans į 30 dögum frį žvķ aš hann hóf starfsemi til loka febrśar 2020.
  3. Tekjur hans į rekstrarįrinu 2019 voru a.m.k. 4,2 millj. kr. Hafi hann hafiš starfsemi eftir 1. janśar 2019 skal umreikna tekjur žann tķma sem hann starfaši til loka febrśar 2020 į įrsgrundvöll.
  4. Hann er ekki ķ vanskilum meš opinber gjöld, skatta og skattsektir sem komnar voru į ein­daga fyrir lok įrs 2019 og įlagšir skattar og gjöld byggjast ekki į įętlunum vegna van­skila į skattframtölum og skżrslum, ž.m.t. stašgreišsluskilagreinum og viršis­auka­skatts­skżrslum, til Skattsins sķšastlišin žrjś įr įšur en umsókn barst eša sķšan hann hóf starfsemi ef žaš var sķšar. Aš auki skal hann, eftir žvķ sem viš į og į sama tķmabili, hafa stašiš skil į įrsreikningum, sbr. lög um įrs­reikn­inga, nr. 3/2006, og upplżst um raunverulega eigendur, sbr. lög nr. 82/2019.
  5. Hann hefur ekki veriš tekinn til slita eša bś hans til gjaldžrotaskipta.
1)Sbr. 1. gr. laga nr. 55/2020.

5. gr.

Fjįrhęš.

(1) Fjįrhęš lokunarstyrks [į grundvelli 1. mįlsl. 1. tölul. 4. gr.]1) skal vera jafnhį rekstrarkostnaši rekstrarašila tķmabiliš 24. mars til 3. maķ 2020. Lokunarstyrkur [į grundvelli 1. mįlsl. 1. tölul. 4. gr.]1) getur žó ekki oršiš hęrri en 800 žśs. kr. į hvern launamann sem starfaši hjį rekstrarašila ķ febrśar 2020, žó aš hįmarki 2,4 millj. kr. į hvern rekstrarašila.

[(2) Fjįrhęš lokunarstyrks į grundvelli 2. mįlsl. 1. tölul. 4. gr. skal vera jafnhį rekstrar­kostnaši rekstrarašila tķmabiliš 4.–24. maķ 2020. Lokunarstyrkur į grundvelli 2. mįlsl. 1. tölul. 4. gr. getur žó ekki oršiš hęrri en 400 žśs. kr. į hvern launamann sem starfaši hjį rekstrarašila ķ febrśar 2020, žó aš hįmarki 1,2 millj. kr. į hvern rekstrarašila.

(3) Žrįtt fyrir 2. mgr. skal fjįrhęš lokunarstyrks į grundvelli 2. mįlsl. 1. tölul. 4. gr. vegna lokunar sundlaugar vera jafnhį rekstrarkostnaši rekstrarašila tķmabiliš 4.–17. maķ 2020. Lokunarstyrkur į grundvelli 2. mįlsl. 1. tölul. 4. gr. vegna lokunar sundlaugar getur žó ekki oršiš hęrri en 270 žśs. kr. į hvern launamann sem starfaši hjį rekstrarašila ķ febrśar 2020, žó aš hįmarki 810 žśs. kr. į hvern rekstrarašila.]1)

(4) Lokunarstyrkur telst til skattskyldra tekna samkvęmt lögum um tekjuskatt.

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 55/2020.

 6. gr.

Umsókn.

(1) Umsókn um lokunarstyrk [į grundvelli 1. mįlsl. 1. tölul. 4. gr.]1) skal beint til Skattsins eigi sķšar en 1. september 2020. Umsókn skal vera rafręn en aš öšru leyti į žvķ formi sem Skatturinn įkvešur. [Umsókn um lokunarstyrk į grundvelli 2. mįlsl. 1. tölul. 4. gr. skal beint til Skattsins eigi sķšar en 1. október 2020.]1)

(2) Rekstrarašili skal stašfesta viš umsókn aš hann uppfylli skilyrši 4. gr., aš upplżsingar sem hann skilar og liggja til grundvallar įkvöršun fjįrhęšar skv. 5. gr. séu réttar og aš honum sé kunnugt um aš žaš geti varšaš įlagi, sektum eša fangelsi aš veita rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar.

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 55/2020.

 7. gr.

Įkvöršun.

(1) Skatturinn skal afgreiša umsókn svo fljótt sem verša mį og ekki sķšar en tveimur mįnušum eftir aš honum berst fullnęgjandi umsókn.
 
(2) Viš afgreišslu umsóknar og endurskošun įkvöršunar um umsókn getur Skatturinn fariš fram į aš rekstrarašili sżni meš rökstušningi og gögnum fram į rétt sinn til lokunarstyrks. Skatturinn getur leitaš umsagnar rįšherra sem fer meš mįlefni sóttvarna um vafaatriši sem lśta aš skilyršum 1. tölul. 4. gr.
 
(3) Skatturinn skal endurįkvarša lokunarstyrk komi ķ ljós aš rekstrarašili įtti ekki rétt į styrknum eša įtti rétt į hęrri eša lęgri styrk en hann fékk greiddan.
 
(4) Aš žvķ leyti sem ekki er į annan veg kvešiš į um ķ lögum žessum gilda įkvęši 94., 95., 96. og 97. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003, eftir žvķ sem viš getur įtt um afgreišslu umsókna og endurįkvaršanir Skattsins.
 

 8. gr.

Mįlskot.

Stjórnvaldsįkvaršanir Skattsins samkvęmt lögum žessum sęta kęru til yfirskattanefndar. Um kęrufrest og mįlsmešferš fer samkvęmt įkvęšum laga um yfirskattanefnd. Yfirskattanefnd getur leitaš umsagnar rįšherra sem fer meš mįlefni sóttvarna um vafaatriši sem lśta aš skilyršum 1. tölul. 4. gr.
 

 9. gr.

Ofgreišsla.

(1) Hafi ašili fengiš lokunarstyrk umfram žaš sem hann įtti rétt į ber honum aš endurgreiša žį fjįrhęš sem ofgreidd var meš vöxtum skv. 4. gr. laga um vexti og verštryggingu, nr. 38/2001, frį greišsludegi. Drįttarvextir skv. 6. gr. sömu laga leggjast į kröfu um endurgreišslu ef hśn er ekki innt af hendi innan mįnašar frį dagsetningu endurįkvöršunar Skattsins.
 
(2) Hafi rekstrarašili veitt rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar um rekstrarkostnaš eša upp­lżs­inga­gjöf hans hefur aš öšru leyti veriš svo įfįtt aš įhrif hafi haft viš įkvöršun um styrk skal Skattur­inn gera honum aš greiša 50% įlag į kröfu um endurgreišslu. Fella skal įlagiš nišur ef ašili fęrir rök fyrir žvķ aš óvišrįšanleg atvik hafi hamlaš žvķ aš hann veitti réttar upplżsingar eša kęmi leišrétt­ingu į framfęri viš Skattinn. Telji Skatturinn aš hįttsemi rekstrarašila geti varšaš sektum eša fangelsi skal hann ekki gera honum aš greiša įlag heldur kęra mįliš til lögreglu.
 
(3) Įkvaršanir Skattsins og śrskuršir yfirskattanefndar um endurgreišslur ofgreiddra lokunarstyrkja eru ašfararhęfir. Kęra til yfirskattanefndar eša mįlshöfšun fyrir dómstólum frestar ašför.
 

III. kafli
Stušningslįn.

 10. gr.

Skilyrši.

(1) Rķkissjóšur įbyrgist, eftir žvķ sem nįnar greinir ķ 2. mgr. 11. gr., stušningslįn sem lįnastofnun sem hefur samiš viš Sešlabanka Ķslands skv. 2. mgr. 20. gr. veitir fyrir lok įrs 2020 til rekstrarašila sem uppfyllir öll eftirtalin skilyrši:

  1. Tekjur hans į 60 daga samfelldu tķmabili frį 1. mars til 30. september 2020 voru, eša fyrirséš er aš žau verši, a.m.k. 40% lęgri en į sama 60 daga tķmabili 2019. Hafi hann hafiš starfsemi svo seint aš ekki er unnt aš bera saman tekjur hans į sama 60 daga tķmabili bęši įr skulu tekjur hans į 60 daga samfelldu tķmabili 2020 bornar saman viš mešaltekjur hans į 60 dögum frį žvķ aš hann hóf starfsemi til loka febrśar 2020.
  2. Tekjur hans į rekstrarįrinu 2019 voru aš lįgmarki 9 millj. kr. og aš hįmarki 1.200 millj. kr. Hafi hann hafiš starfsemi eftir 1. janśar 2019 skal umreikna tekjur žann tķma sem hann starfaši til loka febrśar 2020 į įrsgrundvöll.
  3. Launakostnašur hans į rekstrarįrinu 2019 var a.m.k. 10% af rekstrarkostnaši hans sama įr. Hafi hann hafiš starfsemi eftir 1. janśar 2019 skal umreikna launa- og rekstrarkostnaš žann tķma sem hann starfaši til loka febrśar 2020 į įrsgrundvöll.
  4. Hann hefur ekki greitt śt arš eša óumsamda kaupauka, keypt eigin hlutabréf, greitt af vķkjandi lįni fyrir gjalddaga eša veitt eigendum eša nįkomnum ašilum lįn eša ašrar greišslur sem eru ekki naušsynlegar til aš višhalda rekstri og rekstrarhęfi rekstrarašilans frį 1. mars 2020 og skuldbindur sig til aš svo verši ekki žann tķma sem įbyrgšar rķkissjóšs nżtur viš. Hugtakiš nįkominn ašili skal tślkaš til samręmis viš 3. gr. laga um gjald­žrota­skipti o.fl., nr. 21/1991.
  5. Hann er ekki ķ vanskilum viš lįnastofnun sem hafa stašiš lengur en 90 daga.
  6. Hann er ekki ķ vanskilum meš opinber gjöld, skatta og skattsektir sem komnar voru į ein­daga fyrir lok įrs 2019 og įlagšir skattar og gjöld byggjast ekki į įętlunum vegna van­skila į skattframtölum og skżrslum, ž.m.t. stašgreišsluskilagreinum og viršisauka­skatts­skżrslum, til Skattsins sķšastlišin žrjś įr įšur en umsókn barst eša sķšan hann hóf starfsemi ef žaš var sķšar. Aš auki skal hann, eftir žvķ sem viš į og į sama tķmabili, hafa stašiš skil į įrs­reikn­ingum, sbr. lög um įrs­reikninga, nr. 3/2006, upplżst um raunveru­lega eigendur, sbr. lög nr. 82/2019, og stašiš skil į skżrslu um eignarhald į CFC-félagi, sbr. 10. gr. reglu­geršar nr. 1102/2013, um skattlagningu vegna eignarhalds ķ lögašilum į lįgskatta­svęšum.
  7. Hann hefur ekki veriš tekinn til slita eša bś hans til gjaldžrotaskipta.
  8. Hann uppfyllir hlutlęg višmiš sem rįšherra skilgreinir ķ reglugerš og gefa tilefni til aš ętla aš hann verši rekstrarhęfur žegar bein įhrif heimsfaraldurs kórónuveiru eru lišin hjį.
​[(2) Rekstrarašili getur fengiš allt aš fjögur stušningslįn.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 82/2020.

 11. gr.

Fjįrhęš.

(1) Stušningslįn getur numiš allt aš 10% af tekjum rekstrarašila į rekstrarįrinu 2019. Hafi rekstrar­ašili hafiš starfsemi eftir 1. janśar 2019 skal umreikna tekjur žann tķma sem hann starfaši til loka febrśar 2020 į įrsgrundvöll. Stušningslįn getur žó ekki oršiš hęrra en 40 millj. kr.
 
(2) Rķkissjóšur įbyrgist aš fullu stušningslįn aš 10 millj. kr. til hvers rekstrarašila og vexti skv. 17. gr. af žvķ. Rķkissjóšur įbyrgist 85% af žeirri fjįrhęš stušningslįns til tiltekins rekstrarašila sem er umfram 10 millj. kr. og af vöxtum skv. 17. gr. af henni.
 

 12. gr.

Umsókn.

(1) Umsókn um stušningslįn skal beint, ķ gegnum mišlęga žjónustugįtt į vefnum, til lįnastofnunar sem hefur samiš viš Sešlabanka Ķslands skv. 2. mgr. 20. gr.
 
(2) Rekstrarašili skal stašfesta viš umsókn aš hann uppfylli skilyrši 10. gr., eftir atvikum eins og žau kunna aš verša śtfęrš ķ reglugerš rįšherra, aš upplżsingar sem hann skilar og liggja til grundvallar įkvöršun fjįrhęšar skv. 11. gr. séu réttar og aš honum sé kunnugt um aš žaš geti varšaš įlagi, sektum eša fangelsi aš veita rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar.
 
(3) Rķkisįbyrgš skv. 10. og 11. gr. heldur gildi sķnu gagnvart lįnveitanda žótt ķ ljós komi aš stušn­ingslįn hafi veriš veitt įn žess aš öll skilyrši fyrir rķkisįbyrgš hafi veriš uppfyllt enda liggi fyrir staš­festing skv. 2. mgr. og aš ekki verši sżnt fram į aš lįnveitandi hafi bersżnilega mįtt ętla aš umsókn byggšist į ófullnęgjandi upplżsingum.
 
(4) Žrįtt fyrir 117. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003, er Skattinum heimilt, samkvęmt beišni umsjónarašila mišlęgrar žjónustugįttar skv. 1. mgr. og lįnastofnunar sem hefur samiš viš Sešla­banka Ķslands skv. 2. mgr. 20. gr., aš mišla tiltękum upplżsingum sem eru naušsynlegar skv. 2., 3., 6. og 7. tölul. [1. mgr.]1) 10. gr. til aš meta hvort umsękjandi um stušningslįn uppfylli skilyrši fyrir lįn­veitingu og hvert hįmark hennar geti oršiš. Umsjónarašilinn og lįnastofnunin eru bundin žagnar­skyldu um veittar upplżsingar og er óheimilt aš nżta žęr ķ öšrum tilgangi. Rekstrarašili skal staš­festa viš umsókn aš honum sé kunnugt um aš Skatturinn kunni aš veita upplżsingar į žessum grund­velli og um śrvinnslu žeirra.

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 82/2020.
 

 13. gr.

Afgreišsla.

(1) Lįnastofnun afgreišir stušningslįn aš 10 millj. kr. til rekstrarašila sem fullnęgir skilyršum 10. gr. og įkvaršar fjįrhęš žess ķ samręmi viš 11. gr. Lįnastofnun er heimilt aš veita rekstrarašila hęrra stušningslįn ef žaš samręmist 10. og 11. gr. og, eftir atvikum, višmišum sem lįnastofnun setur um veitingu slķkra lįna į grundvelli samnings viš Sešlabanka Ķslands skv. 2. mgr. 20. gr.
 
(2) Lįnstķmi stušningslįna skal aš lįgmarki vera 30 mįnušir. Nįnar skal kvešiš į um lįnstķma stušningslįna ķ reglugerš.
 

 14. gr.

Rafręn skuldabréf, rafręn undirritun og frumrit.

(1) Skuldabréf vegna stušningslįns geta veriš rafręn og skulu žau žį undirrituš meš fullgildri raf­ręnni undirskrift samkvęmt reglugerš Evrópužingsins og rįšsins (ESB) nr. 910/2014 um raf­ręna auškenningu og traustžjónustu fyrir rafręn višskipti į innri markašinum og um nišur­fellingu į tilskipun 1999/93/EB, sbr. lög um rafręna auškenningu og traustžjónustu fyrir rafręn višskipti, nr. 55/2019.
 
(2) Hafi skuldabréf skv. 1. mgr. veriš undirritaš meš fullgildri rafręnni undirskrift skal ekki gera kröfu um vottun į undirskrift og fjįrręši žeirra sem undirrita og į dagsetningu undirritunar.
 
(3) Rafręnt skuldabréf vegna stušningslįns sem undirritaš hefur veriš meš fullgildri rafręnni undirskrift skal teljast uppfylla įskilnaš ķ öšrum lögum um frumrit skuldabréfs. Žį skal rafręn móttaka slķks rafręns skuldabréfs teljast uppfylla įskilnaš ķ öšrum lögum um framlagningu frumrits skuldabréfs. Žetta į viš žrįtt fyrir 2. mįlsl. 1. mgr. 37. gr. stjórnsżslulaga, nr. 37/1993.
 

 15. gr.

Kvittanir, fullnašargreišsla og framsal.

(1) Lįnastofnun skal tryggja aš rekstrarašili sem fengiš hefur stušningslįn hafi ašgang aš rafręnum kvittunum fyrir afborgunum og uppfęršum upplżsingum um eftirstöšvar og greišslusögu lįnsins į varanlegum mišli.
 
(2) Žegar rafręnt skuldabréf vegna stušningslįns er aš fullu greitt skal lįnastofnun stašfesta žaš meš fullgildri rafręnni undirskrift į skuldabréfiš og ķ kjölfariš afhenda rekstrarašila žaš į varan­legum mišli. Lįnastofnun skal jafnframt varšveita rafręna skuldabréfiš ķ aš a.m.k. sjö įr frį žvķ aš žaš er aš fullu greitt.
 
(3) Sé rafręnt skuldabréf vegna stušningslįns framselt skal framsališ įritaš į skuldabréfiš og staš­fest meš fullgildri rafręnni undirskrift. Framseljandi skal veita rekstrarašila upplżsingar um fram­sališ į varanlegum mišli.
 
(4) Įkvęši tilskipunar um įritun afborgana į skuldabréf frį 9. febrśar 1798 eiga ekki viš um rafręn skuldabréf samkvęmt žessum kafla.
 

 16. gr.

Nżting.

Stušningslįn mį ašeins nżta til aš standa undir rekstrarkostnaši lįnžega. Óheimilt er aš nżta stušningslįn til aš borga af eša endurfjįrmagna önnur lįn. [Žó mį nżta stušningslįn til aš borga af eša endurfjįrmagna lįn sem rekstrarašili hefur fengiš eftir lok febrśar 2020 til aš standa straum af rekstrarkostnaši.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 82/2020.
 

 17. gr.

Lįnskjör.

(1) Stušningslįn er óverštryggt og ber vexti sem eru jafnhįir vöxtum af sjö daga bundnum innlįnum lįnastofnana hjį Sešlabanka Ķslands hverju sinni.
 
(2) Ķ samningi lįnastofnunar viš Sešlabanka Ķslands, sbr. 2. mgr. 20. gr., er heimilt aš kveša į um sérstakt įlag į vexti skv. 1. mgr. sé lįnsfjįrhęš stušningslįns hęrri en 10 millj. kr.
 
(3) Lįnastofnun er heimilt aš innheimta žóknun, sem skal dregin frį upphęš stušningslįns viš śtborgun žess, til aš standa undir kostnaši viš umsżslu stušningslįna. Fjįrhęš hennar skal nįnar įkvöršuš ķ samningi Sešlabanka Ķslands viš lįnastofnun skv. 2. mgr. 20. gr. en skal žó aš hįmarki vera 2% af höfušstól stušningslįns. Lįnastofnun er ekki heimilt aš taka ašra žóknun eša gjald fyrir afgreišslu stušningslįns.
 

 18. gr.

Endurgreišsla.

Stušningslįn, aš meštöldum vöxtum, skal aš jafnaši endurgreitt meš 12 jöfnum greišslum sķšustu 12 mįnuši lįnstķmans, meš fyrirvara um vanefndaśrręši lįnastofnunar. Lįntaka er heimilt aš greiša upp eša inn į stušningslįn įn uppgreišslužóknunar hvenęr sem er į lįnstķma.
 

 19. gr.

Ofgreišsla.

(1) Hafi rekstrarašili fengiš stušningslįn umfram žaš sem hann įtti rétt į ber honum aš endur­greiša žį fjįrhęš sem ofgreidd var meš įföllnum vöxtum skv. 1. mgr. 17. gr. Drįttarvextir skv. 6. gr. laga um vexti og verštryggingu, nr. 38/2001, leggjast į kröfu um endurgreišslu ef hśn er ekki innt af hendi innan eins mįnašar frį žvķ aš lįnastofnun krafši rekstrarašila um endur­greišslu.
 
(2) Telji lįnastofnun aš rekstrarašili hafi veitt rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar svo aš sektum eša fangelsi geti varšaš skal hśn kęra mįliš til lögreglu.
 

 20. gr.

Samningar Sešlabanka Ķslands.

(1) Rįšherra er heimilt aš semja viš Sešlabanka Ķslands um aš annast umsżslu vegna įbyrgša rķkissjóšs į stušningslįnum, žar į mešal uppgjör įbyrgša. 

(2) Sešlabanka Ķslands er heimilt aš semja viš lįnastofnanir um framkvęmd žeirra į stušn­ings­lįnum og samskipti žeirra viš Sešlabankann, žar į mešal um uppgjör įbyrgša rķkissjóšs į lįn­unum og upplżsingagjöf lįnastofnana til Sešlabankans. Ķ samningum Sešlabankans viš lįna­stofnanir skal jafnframt fjallaš um įlag į vexti og žóknanir lįnastofnana, sbr. 2. og 3. mgr. 17. gr.

21. gr.

Eftirlit.

Nefnd sem rįšherra skipar samkvęmt įkvęši til brįšabirgša II ķ lögum um rķkisįbyrgšir, nr. 121/1997, hefur eftirlit meš framkvęmd žessa kafla, žar į mešal samninga skv. 20. gr. Įkvęši 3. mgr. brįšabirgšaįkvęšisins gilda aš breyttu breytanda um eftirlit samkvęmt žessari grein.


IV. kafli
Żmis įkvęši.

22. gr.

Reglugerš um minnihįttarašstoš.

Stušningur samkvęmt lögum žessum skal samręmast reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (ESB) nr. 1407/2013 frį 18. desember 2013 um beitingu 107. og 108. gr. sįttmįlans um starfs­hętti Evrópusambandsins gagnvart minnihįttarašstoš eins og hśn var tekin upp ķ EES-samn­inginn.
 

23. gr.

Višurlög.

Einstaklingur eša lögašili sem brżtur af įsetningi eša stórfelldu gįleysi gegn lögum žessum, svo sem meš žvķ aš veita rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar ķ umsókn um lokunarstyrk eša stušningslįn eša meš žvķ aš nżta stušningslįn į ólögmętan hįtt, skal sęta sektum eša fangelsi allt aš sex įrum nema brot megi teljast minni hįttar.
 

24. gr.

Reglugeršarheimild.

Rįšherra getur kvešiš nįnar į um framkvęmd laga žessara ķ reglugerš, žar į mešal um nįnari śtfęrslu skilyrša 10. gr.
 

25. gr.

Lagaskil.

Stjórnsżslulög, nr. 37/1993, upplżsingalög, nr. 140/2012, og lög um umbošsmann Alžingis, nr. 85/1997, eiga ekki viš um įkvaršanir um veitingu stušningslįna skv. III. kafla.
 

26. gr.

Gildistaka.

Lög žessi öšlast žegar gildi.

 

Fara efst į sķšuna ⇑