Skattalagasafn rķkisskattstjóra 18.10.2017 07:36:09

Lög nr. 129/1997 (slóš: www.skattalagasafn.is?log=129.1997.0)
Ξ Valmynd

Śr lögum
nr. 129/1997, um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša.*1)

*1)Sbr. lög nr. 84/1998, 148/1998, 56/2000, 65/2002, 70/2004, 129/2004, 167/2006, 169/2007, 112/2008, 130/2009164/2010, 126/2011156/2011, 164/2011, 139/2013, 40/201455/2015111/2016 og 63/2017.

 I. kafli. Skyldutrygging, išgjald og tryggingavernd.

1. gr.

(1) Lög žessi gilda um alla lķfeyrissjóši og samninga um tryggingavernd eins og nįnar er kvešiš į um ķ lögum žessum.

(2) Meš lķfeyrissjóši er įtt viš félag eša stofnun sem veitir vištöku išgjaldi til greišslu lķfeyris vegna elli til ęviloka, örorku eša andlįts samkvęmt nįnari įkvęšum ķ žessum kafla, II. og III. kafla.

(3) Skyldutrygging lķfeyrisréttinda felur ķ sér skyldu til ašildar aš lķfeyrissjóši og til greišslu išgjalds til lķfeyrissjóšs og eftir atvikum til annarra ašila samkvęmt samningi um višbótartryggingavernd.

(4) Öllum launamönnum og žeim sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi er rétt og skylt aš tryggja sér lķfeyrisréttindi meš ašild aš lķfeyrissjóši frį og meš 16 įra til 70 įra aldurs.

2. gr.

(1) Išgjald til öflunar lķfeyrisréttinda skal įkvešiš ķ sérlögum, kjarasamningi, rįšningarsamningi eša meš öšrum sambęrilegum hętti. Lįgmarksišgjald til lķfeyrissjóšs skal vera a.m.k. [12%]2) *1) af išgjaldsstofni. [Išgjaldi samkvęmt įkvöršun launamanns eša žess sem stundar atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi skal variš til aukningar lķfeyrisréttinda skv. II. eša III. kafla.]1)

(2) Um ašild aš lķfeyrissjóši, greišslu lķfeyrisišgjalds og skiptingu išgjaldsins milli launamanns og launagreišanda fer eftir žeim kjarasamningi sem įkvaršar lįgmarkskjör ķ hlutašeigandi starfsgrein, eša sérlögum ef viš į. Taki kjarasamningur ekki til viškomandi starfssvišs eša séu rįšningarbundin starfskjör ekki byggš į kjarasamningi velur viškomandi sér lķfeyrissjóš eftir žvķ sem reglur einstakra sjóša leyfa. Ašild aš lķfeyrissjóši skal tiltaka ķ skriflegum rįšningarsamningi.

(3) Sjóšfélagi er sį sem greitt er fyrir, greišir eša hefur greitt išgjald til lķfeyrissjóšs og į hjį honum réttindi eins og nįnar er fyrir męlt ķ lögum žessum. Óheimilt er aš neita manni um ašild aš lķfeyrissjóši į grundvelli heilsufars, aldurs, hjśskaparstöšu, fjölskyldustęršar eša kyns.

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 148/1998. 2)Sbr. 1. gr. laga nr. 167/2006. *1)Meš 3. gr. laga nr. 167/2006 var bętt viš lög nr. 129/1997 įkvęši til brįšabirgša er hljóšar svo: ,,Nś er ķ gildandi kjarasamningi kvešiš į um aš lįgmarksišgjald til lķfeyrissjóšs skuli vera 10% og skal žį heimilt aš miša įfram viš hlutafallstöluna 10% ķ 2. mįlsl. 1. mgr. 2. gr. laga žessara žar til nżr kjarasamningur öšlast gildi.”

3. gr.

(1) Lįgmarksišgjald til lķfeyrissjóšs skv. 2. gr. skal reiknaš af heildarfjįrhęš greiddra launa og endurgjalds fyrir hvers konar vinnu, starf og žjónustu. Stofn til išgjalds skal vera allar tegundir launa eša žóknana fyrir störf sem skattskyld eru skv. 1. mgr. 1. tölul. A-lišar 7. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt.]2) Til gjaldstofns skal žó ekki telja hlunnindi sem greidd eru ķ frķšu, svo sem fatnaš, fęši og hśsnęši, eša greišslur sem ętlašar eru til endurgreišslu į śtlögšum kostnaši, t.d. ökutękjastyrki, dagpeninga og fęšispeninga. Enn fremur skal ekki telja til gjaldstofns eftirlaun og lķfeyri sem Tryggingastofnun rķkisins eša lķfeyrissjóšur greišir, bętur greiddar af Tryggingastofnun rķkisins, [sjśkradagpeninga samkvęmt lögum um sjśkratryggingar,]3) slysa- og sjśkradagpeninga śr sjśkrasjóšum stéttarfélaga og bętur tryggingafélaga vegna atvinnutjóns af völdum slysa. Žį skal telja til išgjaldsstofns atvinnuleysisbętur samkvęmt lögum um atvinnuleysistryggingar. Išgjaldsstofn manns vegna vinnu hans viš eigin atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi [eša vegna vinnu hans viš atvinnurekstur lögašila žar sem hann er rįšandi ašili vegna eignar- eša stjórnunarašildar]1) skal vera jafnhįr fjįrhęš skv. 2. mgr. 1. tölul. A-lišar 7. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, sbr. 58. gr. žeirra laga.]2)

(2) Lķfeyrisišgjaldi skal rįšstafa til lįgmarkstryggingaverndar, sbr. 4. gr., og eftir atvikum til višbótartryggingaverndar, sbr. 8.–10. gr.

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 65/2002. 2)Sbr. 126. gr. laga nr. 129/2004. 3)Sbr. 73. gr. laga nr. 112/2008.

- - - - - -

6. gr.

(1) Rķkisskattstjóri skal hafa meš höndum eftirlit meš žvķ aš lķfeyrisišgjald sé greitt vegna hvers manns sem skyldutrygging lķfeyrisréttinda nęr til.

(2) [Lķfeyrissjóšum og ašilum skv. 3. mgr. 8. gr. er skylt aš tekjuįri lišnu aš gera rķkisskattstjóra grein fyrir žvķ išgjaldi til öflunar lķfeyrisréttinda sem greitt hefur veriš til žeirra fyrir hvern rétthafa į žvķ įri.]1)

(3) Launagreišendur [samkvęmt lögum nr. 45/1987, um stašgreišslu opinberra gjalda]3) og žeir sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi, svo og ašrir žeir sem inna af hendi išgjaldsskyldar greišslur, skulu aš tekjuįri lišnu tilgreina į launamišum eša į annan hįtt er rķkisskattstjóri įkvešur žį fjįrhęš sem išgjöld hvers manns mišušust viš įsamt heildarišgjaldi sem skilaš hefur veriš til lķfeyrissjóšs [og ašila skv. 3. mgr. 8. gr.]1)

(4) [Hver sį sem er skylt aš eiga ašild aš lķfeyrissjóši samkvęmt lögum žessum og er framtalsskyldur samkvęmt lögum um tekjuskatt [---]2) skal ķ framtali sķnu eša į annan hįtt er rķkisskattstjóri įkvešur tilgreina žau išgjöld til öflunar lķfeyrisréttinda sem hann hefur greitt į įrinu og žį lķfeyrissjóši og ašila skv. 3. mgr. 8. gr. sem hann hefur greitt til.]1)

(5) Aš tekjuįri lišnu skal rķkisskattstjóri senda hverjum og einum lķfeyrissjóši yfirlit vegna hvers manns sem er ašili aš sjóšnum samkvęmt žeim upplżsingum sem embęttiš hefur fengiš samkvęmt žessari grein. Į yfirlitinu skulu koma fram išgjaldsstofn og greitt išgjald hvers manns og mótframlag launagreišanda. Sé enginn lķfeyrissjóšur tilgreindur į framtölum eša skilagreinum launagreišanda og lķfeyrissjóša skal senda yfirlitiš til Söfnunarsjóšs lķfeyrisréttinda sem skal žį innheimta išgjaldiš.

(6) Rįšherra skal meš reglugerš kveša nįnar į um framkvęmd žessarar greinar.a)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 148/1998. 2)Sbr. 127. gr. laga nr. 129/2004. 3)Sbr. 3. gr. laga n/r. 169/2007. a)Reglugeršir nr. 391/1998, sbr. 742/1998 og 224/2001.

- - - - - -

8. gr.

(1) Launamönnum og žeim sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi er heimilt aš gera samning viš žį ašila sem tilgreindir eru ķ 3. mgr. um tryggingavernd į grundvelli išgjalda sem žeir hafa beinan rįšstöfunarrétt yfir skv. 1. mgr. 5. gr. Išgjaldi eša išgjaldshluta samkvęmt žeim samningi skal verja til öflunar lķfeyrisréttinda ķ séreign skv. II. kafla eša ķ sameign skv. III. kafla.

(2) Rétthafa skv. 1. mgr. er óheimilt aš framselja, vešsetja eša į annan hįtt rįšstafa innstęšu eša réttindum samkvęmt samningi um višbótartryggingavernd eša lķfeyrisréttindi ķ séreign nema meš samkomulagi skv. 1.–3. tölul. 3. mgr. 14. gr. Ekki veršur gerš ašför ķ réttindum samkvęmt slķkum samningi og enginn skuldheimtumašur ķ dįnarbśi eša žrotabśi hefur rétt til aš skerša réttindin į nokkurn hįtt.

(3) [Eftirtaldir ašilar hafa heimild til aš stunda starfsemi skv. II. kafla og taka viš išgjaldi meš samningi um višbótartryggingavernd samkvęmt lögum žessum:

  1. Višskiptabankar, sparisjóšir og veršbréfafyrirtęki, sbr. lög um fjįrmįlafyrirtęki.

  2. Lķftryggingafélög, sbr. lög um vįtryggingastarfsemi.

  3. Lķfeyrissjóšir, enda uppfylli žeir skilyrši 4. og 5. gr.

(4) Erlendum višskiptabönkum, sparisjóšum og veršbréfafyrirtękjum, sem hafa stašfestu og starfsleyfi ķ öšru rķki innan [Evrópska efnahagssvęšisins, ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša Fęreyjum]2), er heimilt aš stunda starfsemi skv. II. kafla žessara laga, meš stofnun śtibśs hér į landi, sbr. 31. gr. laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki, eša įn stofnunar śtibśs, sbr. 32. gr. sömu laga. Įkvęši 31., 32., 34. og 35. gr. žeirra laga gilda um heimildir višskiptabanka, sparisjóša og veršbréfafyrirtękja til aš stunda starfsemi skv. II. kafla žessara laga eftir žvķ sem viš į.

(5) Erlendum lķftryggingafélögum, sem hafa stašfestu og starfsleyfi ķ öšru rķki innan [Evrópska efnahagssvęšisins, ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamstaka Evrópu eša Fęreyjum]2), er heimilt aš stunda starfsemi skv. II. kafla žessara laga, meš stofnun śtibśs hér į landi, sbr. 64. gr. laga nr. 60/1994, um vįtryggingastarfsemi, eša įn stofnunar śtibśs, sbr. 65. gr. žeirra laga. Įkvęši 64.-70. gr. laganna gilda um heimildir lķftryggingafélaga til aš stunda starfsemi skv. II. kafla žessara laga eftir žvķ sem viš į.

(6) [Rįšherra]3) getur sett nįnari reglur um meš hvaša hętti rétthöfum skulu tryggšar upplżsingar um skilmįla samninga um lķfeyrissparnaš og višbótartryggingavernd, svo sem um efni žeirra, form og įunnin réttindi.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 70/2004. 2)Sbr. 16. gr. laga nr. 108/2006. 3)Sbr. 254. gr. laga nr. 126/2011.

- - - - - -

VIII. KAFLI

Įrsreikningur og endurskošun.
40. gr.

(1) Stjórn lķfeyrissjóšs og framkvęmdastjóri skulu semja įrsreikning fyrir hvert reikningsįr. Įrsreikningur skal hafa aš geyma efnahagsreikning, fjįrstreymisyfirlit, yfirlit um breytingu į hreinni eign til greišslu lķfeyris og skżringar. Enn fremur skal semja skżrslu stjórnar sem įsamt įrsreikningi mynda eina heild. Reikningsįr lķfeyrissjóšs er almanaksįriš.

(2) Įrsreikningur skal undirritašur af stjórn lķfeyrissjóšs og framkvęmdastjóra hans. Hafi stjórnarmašur eša framkvęmdastjóri mótbįrur fram aš fęra gegn įrsreikningi skal hann gera grein fyrir žvķ ķ įritun sinni.

(3) Įrsreikningur skal gefa glögga mynd af fjįrhagsstöšu lķfeyrissjóšs og breytingu į hreinni eign til greišslu lķfeyris. Hann skal geršur ķ samręmi viš lög, reglur og góša reikningsskilavenju.

(4) [Fjįrmįlaeftirlitiš]1) skal sjį til žess ķ samrįši viš reikningsskilarįš aš į hverjum tķma liggi fyrir skilgreining į góšri reikningsskilavenju viš gerš įrsreiknings lķfeyrissjóšs.

(5) [Fjįrmįlaeftirlitiš]1) setur reglura) aš höfšu samrįši viš reikningsskilarįš um uppsetningu įrsreiknings, innihald einstakra liša efnahagsreiknings, yfirlit um breytingar į hreinni eign til greišslu lķfeyris og fjįrstreymisyfirlit og skżringar og mat į einstökum lišum.

(6) [Meš įrsreikningum lķfeyrissjóša skal fylgja sś fjįrfestingarstefna sem starfaš er eftir. Jafnframt skal fylgja śttekt į įvöxtun eignasafna sķšasta įrs. [---]3)]2)

1)Sbr. 7. gr. laga nr. 84/1998.   2)Sbr. 10. gr. laga nr. 56/2000. 3)Sbr. 8. gr. laga nr. 106/2013a)Sbr. reglur nr. 966/2006, sbr. reglur nr. 335/2006. Reglur nr. 335/2015, sbr. reglur nr. 916/2015.

41. gr.

(1) Ķ skżrslu stjórnar skal koma fram yfirlit um starfsemi sjóšsins į įrinu, svo og upplżsingar um atriši er mikilvęg eru viš mat į fjįrhagslegri stöšu sjóšsins og afkomu hans į reikningsįrinu er ekki koma fram annars stašar ķ įrsreikningnum.

(2) Ķ skżrslu stjórnar skal enn fremur upplżst um eftirfarandi:

  1. atburši eftir uppgjörsdag sem hafa verulega žżšingu,
     
  2. vęntanlega žróun sjóšsins og
     
  3. ašgeršir sem hafa žżšingu fyrir framtķšaržróun hans.

(3) Skżrsla stjórnar skal veita upplżsingar um fjölda greišandi sjóšfélaga į įrinu, fjölda virkra sjóšfélaga, ž.e. sjóšfélaga sem aš jafnaši greiša išgjöld til sjóšsins meš reglubundnum hętti ķ mįnuši hverjum, fjölda lķfeyrisžega, fjölda starfsmanna aš mešaltali į reikningsįrinu, heildarfjįrhęš launa, žóknana eša annarra greišslna til starfsmanna, stjórnar og annarra ķ žjónustu sjóšsins.
 

42. gr.

(1) Endurskošun hjį lķfeyrissjóši skal gerš af löggiltum endurskošanda.

(2) Endurskošandi lķfeyrissjóšs mį ekki sitja ķ stjórn hans, vera starfsmašur hans eša starfa ķ žįgu hans aš öšru en endurskošun [---]2)

(3) Um endurskošun hjį lķfeyrissjóši gilda įkvęši [IX. kafla laga um įrsreikninga]2), eftir žvķ sem viš į, nema annaš komi fram ķ žessum lögum.

(4) Verši endurskošandi var viš verulega įgalla ķ rekstri lķfeyrissjóšs eša atriši er varša innra eftirlit, išgjaldainnheimtu, greišslutryggingar śtlįna, mešferš fjįrmuna eša önnur atriši sem veikt geta fjįrhagsstöšu lķfeyrissjóšsins, svo og ef hann hefur įstęšu til aš ętla aš lög, reglugeršir eša reglur sem gilda um starfsemina hafi veriš brotnar, skal hann žegar ķ staš gera stjórn sjóšsins og [Fjįrmįlaeftirlitinu]1) višvart. Įkvęši žessarar mįlsgreinar brjóta ekki ķ bįga viš žagnarskyldu endurskošanda skv. 32. gr. laga žessara eša įkvęši annarra laga.

(5) [Fjįrmįlaeftirlitiš]1) skal sjį til žess, ķ samrįši viš Félag löggiltra endurskošenda og ašra hlutašeigandi ašila, aš į hverjum tķma liggi fyrir skilgreining į góšri endurskošunarvenju viš endurskošun hjį lķfeyrissjóšum. [Fjįrmįlaeftirlitiš]1) setur reglura) um endurskošun lķfeyrissjóša.

1)Sbr. 7. gr. laga nr. 84/1998. 2)Sbr. 9. gr. laga nr. 106/2013a)Sbr. reglur nr. 685/2001.

43. gr.

Senda skal [Fjįrmįlaeftirlitinu]1) endurskošašan įrsreikning lķfeyrissjóšs įsamt skżrslu stjórnar žegar eftir undirritun hans og eigi sķšar en fjórum mįnušum eftir lok reikningsįrs. Meginnišurstöšur įrsreiknings skal birta opinberlega og ķ samręmdu formi sem [Fjįrmįlaeftirlitiš]1) įkvešur. Slķkar meginnišurstöšur skulu liggja frammi ķ starfsstöš viškomandi lķfeyrissjóšs og vera ašgengilegar fyrir sjóšfélaga.

1)Sbr. 7. gr. laga nr. 84/1998

[Įkvęši til brįšabirgša

VIII.

[(1) Žrįtt fyrir įkvęši 11. og 12. gr. er rétthafa séreignarsparnašar heimilt į tķmabilinu [1. janśar 2014 til 1. janśar 2015]5)6)7) aš sękja um śtgreišslu séreignarsparnašar, sem myndast hefur af višbótarišgjaldi skv. II. kafla, til vörsluašila skv. 3.-5. mgr. 8. gr. og skal greišslum hįttaš eftir žvķ sem nįnar er męlt fyrir um ķ įkvęši žessu.

(2) Heimilt er į žvķ tķmabili sem tilgreint er ķ 1. mgr. aš hefja śtborgun innstęšu séreignarsparnašar rétthafa, įsamt vöxtum, aš fjįrhęš sem hinn [1. janśar 2014]5)6)7) nemur samanlagt allt aš [9.000.000 kr.]7) óhįš žvķ hvort sś heildarfjįrhęš séreignarsparnašar er ķ vörslu hjį fleiri en einum vörsluašila. Skal sś fjįrhęš greišast śt meš jöfnum mįnašarlegum greišslum, aš frįdreginni stašgreišslu samkvęmt lögum um stašgreišslu opinberra gjalda, į 15 mįnaša tķmabili frį žvķ aš beišni um śtgreišslu er lögš fram hjį vörsluašila. Śtgreišslutķmi styttist hlutfallslega ef um lęgri fjįrhęš en [9.000.000 kr.]7) er aš ręša.

(3) Viš įkvöršun fjįrhęšar rétthafa til śtborgunar skal draga frį hįmarksfjįrhęš, ž.e. allt aš [9.000.000 kr.]7)., samanlagša fjįrhęš žess séreignarsparnašar sem žegar hefur veriš greiddur śt į grundvelli įkvęšisins eins og žaš hljóšaši fyrir [1. janśar 2014]5)6)7). Sé óskaš eftir śtgreišslum samkvęmt įkvęši žessu fellur fyrra greišslufyrirkomulag nišur, en samanlögš heimil heildarfjįrhęš śtborgunar, allt aš [9.000.000 kr.]7), greišist śt ķ samręmi viš įkvęši 2. mgr., sbr. fyrri mįlsliš žessarar mįlsgreinar.

(4) Óski rétthafi eftir śtgreišslu séreignarsparnašar skv. 2. mgr. skal hann leggja fram umsókn žess efnis hjį viškomandi vörsluašila. Ef rétthafi į séreignarsparnaš hjį fleiri en einum vörsluašila skal hann gera grein fyrir žvķ ķ umsókn sinni.

(5) Vörsluašilar séreignarsparnašar taka įkvöršun um umsókn rétthafa skv. 2. mgr. og hafa umsjón meš śtgreišslu į séreignarsparnaši hans.

(6) Skuldheimtumönnum er óheimilt aš krefjast žess aš skuldarar taki śt séreignarsparnaš sinn samkvęmt žessu įkvęši, sbr. 2. mgr. 8. gr.

(7) Rķkisskattstjóri hefur eftirlit meš śtgreišslum séreignarsparnašar samkvęmt įkvęši žessu.

(8) Rįšherra er heimilt meš reglugerša) aš kveša nįnar į um fyrirkomulag eftirlits og śtgreišslu séreignarsparnašar.

(9) Śtgreišsla séreignarsparnašar samkvęmt įkvęši žessu hefur ekki įhrif į bętur samkvęmt lögum um almannatryggingar og lögum um félagslega ašstoš. Žį hefur śtgreišslan ekki įhrif į greišslu hśsaleigubóta skv. 9. gr. laga um hśsaleigubętur, greišslu barnabóta eša vaxtabóta skv. 68. gr. laga um tekjuskatt, atvinnuleysisbóta skv. 36. gr. laga um atvinnuleysistryggingar og greišslur til foreldra langveikra eša alvarlega fatlašra barna, sbr. 22. gr. laga nr. 22/2006.

(10) Um afgreišslu umsókna, sem borist hafa ķ gildistķš eldra įkvęšis og óafgreiddar kunna aš vera, skal fara eftir įkvęši žessu, svo breyttu, frį og meš gildistöku žess.]2)3)4)]1)

1) Sbr. 3. gr. laga nr. 13/2009. 2)Sbr. 41. gr. laga nr. 130/2009. 3)Sbr. 16. gr. laga nr. 164/2010. 4)Sbr. 4. gr. laga nr. 122/2011. 5)Sbr. 38. gr. laga nr. 164/2011. 6)Sbr. 24. gr. laga nr. 146/2012. 7)Sbr. 27. gr. laga nr. 139/2013a)Reglugerš nr. 290/2009.

XIV.

[Viš įlagningu opinberra gjalda 2012 [---]2) skulu ašilar sem falla undir 6. tölul. 4. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, og lķfeyrissjóšir sem starfa samkvęmt sérlögum, greiša sérstakt gjald ķ rķkissjóš sem nemur 0,0814% af hreinni eign til greišslu lķfeyris, sbr. 39. gr., eins og hśn er ķ lok nęstlišins įrs. Gjalddagi er 1. nóvember 2012 [---]2) og eindagi 15 dögum sķšar. Greiša skal fyrir fram upp ķ įlagt gjald hinn 31. desember 2011 [---]2) og mišast sś greišsla viš hreina eign til greišslu lķfeyris eins og hśn var ķ įrslok 2010 [---]2) og žaš skatthlutfall sem kvešiš er į um ķ įkvęši žessu. Um įlagningu og innheimtu fer samkvęmt įkvęšum X.–XIII. kafla laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, eftir žvķ sem viš į.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 156/2011. 2)Sbr. 26. gr. laga nr. 146/2012.

XVI.
 

[(1) Žrįtt fyrir įkvęši 11. og 12. gr. er rétthafa séreignarsparnašar heimilt aš nżta višbótarišgjald, vegna launagreišslna į tķmabilinu 1. jślķ 2014 til [30. jśnķ 2019],3) til greišslu inn į höfušstól lįna sem tekin eru vegna öflunar ķbśšarhśsnęšis til eigin nota. Skilyrši er aš lįnin séu tryggš meš veši ķ ķbśšarhśsnęši og aš vaxtagjöld af žeim séu grundvöllur śtreiknings vaxtabóta.

(2) Heimild einstaklings skv. 1. mgr. takmarkast viš allt aš 4% framlag rétthafa eša 333 žśs. kr. og allt aš 2% framlag launagreišanda eša 167 žśs. kr. af išgjaldsstofni eša aš hįmarki samanlagt 500 žśs. kr. į almanaksįri. Hjį hjónum og einstaklingum, sem uppfylla skilyrši til samsköttunar skv. 3. mgr. 62. gr. laga nr. 90/2003, takmarkast heimildin viš allt aš 4% framlag rétthafa eša 500 žśs. kr. og allt aš 2% framlag launagreišanda eša 250 žśs. kr. af išgjaldsstofni eša aš hįmarki samanlagt 750 žśs. kr. į almanaksįri. Greišsla inn į lįn getur žó aldrei numiš hęrri fjįrhęš en sem nemur inneign rétthafa vegna greiddra išgjalda į hverjum tķma. Skilyrši er aš išgjöld séu greidd reglulega og aš framlag rétthafa sé aldrei lęgra en framlag launagreišanda skv. 1. mįlsl.

(3) Umsókn rétthafa um greišslu inn į lįn skv. 1. mgr. skal beint rafręnt til rķkisskattstjóra į žvķ formi sem hann įkvešur. Umsókn gildir um išgjöld sem greidd eru eftir aš umsókn berst, žó getur umsókn gilt frį 1. jślķ 2014 ef hśn berst fyrir 1. september sama įr.

(4) Umsękjanda er skylt aš upplżsa rķkisskattstjóra rafręnt um breytingar į forsendum umsóknar, svo sem um hjśskaparstöšu, lįn og vörsluašila séreignarsparnašar.

(5) Vörsluašilar og lįnveitendur, eftir žvķ sem viš į, skulu aš beišni rķkisskattstjóra stašfesta hvort žęr upplżsingar sem umsękjandi veitir eru réttar.

(6) Rķkisskattstjóri skal halda skrį yfir naušsynlegar upplżsingar vegna framkvęmdar įkvęšis žessa. Skrįin skal m.a. byggš į eftirfarandi upplżsingum:

  1. Upplżsingum frį umsękjanda sem stašfestar hafa veriš af vörsluašilum séreignarsparnašar og lįnveitendum, eftir žvķ sem viš į.
     
  2. Upplżsingum frį lįnveitendum um greišsluskilmįla lįna.
     
  3. Upplżsingum sem rķkisskattstjóri ręšur yfir į grundvelli skattframkvęmdar, eftir žvķ sem naušsynlegt er.

(7) Aš fengnum upplżsingum skv. 6. mgr. getur greišsla fariš fram.

(8) Vörsluašilar skulu eiga ašgang aš upplżsingum um sķna višsemjendur śr skrį rķkisskattstjóra skv. 6. mgr. Žį skulu vörsluašilar rįšstafa greiddum išgjöldum til žeirra lįnveitenda sem umsękjendur hafa vališ eigi sjaldnar en fjórum sinnum į įri, ķ fyrsta sinn ķ nóvember 2014 en eftir žaš eigi sjaldnar en į žriggja mįnaša fresti. [Vörsluašilum er žó heimilt aš rįšstafa greiddum išgjöldum til lįnveitenda sjaldnar en į žriggja mįnaša fresti enda hafi valin lįn umsękjenda fęrri en fjóra gjalddaga į įri.]2) Vörsluašilar skulu rįšstafa greišslum til lįnveitenda į žeim tķma žegar greišslur geta fariš inn į höfušstól valinna lįna ķ skilum skv. 1. mįlsl. 9. mgr. Upplżsingar um greišslur skulu sendar rafręnt til rķkisskattstjóra.

(9) Lįnveitendur skulu rįšstafa greišslum frį vörsluašilum skv. 8. mgr. inn į höfušstól valinna lįna. Séu lįn ķ vanskilum fer um greišsluna eftir hefšbundinni greišsluröš samkvęmt lįnaskilmįlum. Hafi umsękjandi notiš greišslujöfnunar į grundvelli laga nr. 63/1985, sbr. lög nr. 107/2009, skal fyrst greiša inn į skuld į jöfnunarreikningi.

(10) Skuldheimtumönnum er óheimilt aš krefjast žess aš skuldarar rįšstafi išgjalda­greišslum samkvęmt įkvęši žessu, sbr. 2. mgr. 8. gr.

(11) Rįšherra er heimilt meš reglugerša) aš kveša nįnar į um framkvęmd įkvęšisins, m.a. um umsóknarferil, greišslur, eftirlit og kostnaš.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 40/20142)Sbr. 1. gr. laga nr. 55/2015. 3)Sbr. 9. gr. laga nr. 111/2016. a)Reglugerš nr. 991/2014.

XVII.

[(1) Žrįtt fyrir įkvęši 11. og 12. gr. er rétthafa séreignarsparnašar heimilt aš taka śt višbótarišgjald sem greitt hefur veriš į tķmabilinu 1. jślķ 2014 til [30. jśnķ 2019]2) og nżta til öflunar ķbśšarhśsnęšis til eigin nota, žó eigi sķšar en 30. jśnķ 2019. Skilyrši er aš rétthafi sé ekki eigandi aš ķbśšarhśsnęši į žvķ tķmabili žegar heimildin er nżtt.

(2) Heimild einstaklings skv. 1. mgr. takmarkast viš allt aš 4% framlag rétthafa eša 333 žśs. kr. og allt aš 2% framlag launagreišanda eša 167 žśs. kr. af išgjaldsstofni, eša aš hįmarki samanlagt 500 žśs. kr. į almanaksįri og 1,5 millj. kr. samtals. Hjį hjónum og einstaklingum, sem uppfylla skilyrši til samsköttunar skv. 3. mgr. 62. gr. laga nr. 90/2003, takmarkast heimildin viš allt aš 4% framlag rétthafa eša 500 žśs. kr. og allt aš 2% framlag launagreišanda eša 250 žśs. kr. af išgjaldsstofni, aš hįmarki samanlagt 750 žśs. kr. į almanaksįri og 2.250.000 kr. samtals. Śtgreišsla getur žó aldrei numiš hęrri fjįrhęš en sem nemur inneign rétthafa vegna greiddra išgjalda į tķmabilinu 1. jślķ 2014 til [30. jśnķ 2019]3). Skilyrši er aš išgjöld séu greidd reglulega og aš framlag rétthafa sé aldrei lęgra en framlag launagreišanda skv. 1. mįlsl.

(3) Umsókn um nżtingu séreignarsparnašar til öflunar ķbśšarhśsnęšis til eigin nota skal beint rafręnt til rķkisskattstjóra į žvķ formi sem hann įkvešur. Umsękjandi skal ķ umsókn framvķsa gögnum sem sżna fram į aš skilyrši 1. mgr. séu uppfyllt. Žinglżstur kaupsamningur, afsal eša skrįning ķbśšarhśsnęšis ķ Žjóšskrį, įsamt stašfestingu frį Žjóšskrį um aš rétthafi sé ekki skrįšur eigandi aš öšru ķbśšarhśsnęši eru mešal žeirra gagna sem fullnęgjandi geta talist skv. 2. mįlsl.

(4) Rķkisskattstjóri mišlar upplżsingum śr umsókn til višeigandi vörsluašila sem stašfestir greišslusögu išgjalda og greišir išgjöldin śt.

(5) Skuldheimtumönnum er óheimilt aš krefjast žess aš skuldarar rįšstafi séreignar­sparnaši samkvęmt įkvęši žessu, sbr. 2. mgr. 8. gr.

(6) Rķkisskattstjóri hefur eftirlit meš śtgreišslum išgjalda samkvęmt įkvęši žessu.

(7) Rįšherra er heimilt meš reglugerša) aš kveša nįnar į um framkvęmd įkvęšisins, m.a. um umsóknarferil, śtborgun, eftirlit og kostnaš.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 40/2014. 2)Sbr. 9. gr. laga nr. 111/20163)Sbr. 5. gr. laga nr. 63/2017. a)Reglugerš nr. 991/2014.

Fara efst į sķšuna ⇑