Skattalagasafn rķkisskattstjóra 14.12.2019 06:44:20

Lög nr. 14/2004 (slóš: www.skattalagasafn.is?log=14.2004.0)
Ξ Valmynd

Lög
nr. 14/2004, um erfšafjįrskatt.*1)

*1)Sbr. lög nr. 15/2004, 129/2004, 65/2006, 172/200783/2008, 88/2008, 147/2008136/2009, 65/2010, 77/2010, 164/2010, 126/2011, 145/2012, 124/2015 og 132/2018.


1. gr.

(1) Af öllum fjįrveršmętum er viš skipti į dįnarbśi manns hverfa til erfingja hans skal greiša skatt ķ rķkissjóš eftir lögum žessum, sbr. žó 18. gr.

[(2) Af öllum fasteignum hér į landi, sem eigendaskipti verša aš į grundvelli lögerfša, bréferfša eša fyrirframgreišslu arfs, skal greiša skatt eftir lögum žessum įn tillits til žess hvort ašilar aš rįšstöfuninni séu bśsettir hér į landi eša erlendis.]2)

[(3)]*1) Greiša skal skatt samkvęmt lögum žessum af gjafaarfi, dįnargjöfum, fyrirframgreiddum arfi og gjöfum žar sem gefandi hefur įskiliš sér afnot eša tekjur af hinu gefna til daušadags eša um tiltekinn tķma sem ekki er lišinn viš frįfall hans.

[(4)]*1) Ekki skal greiša erfšafjįrskatt af lķfeyrissparnaši sem fellur til erfingja samkvęmt lögum um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, enda fari um skattlagningu samkvęmt lögum um tekjuskatt [---].1)

[(5) Ekki skal greiša erfšafjįrskatt af gjöfum sem falla til félagasamtaka og sjįlfseignarstofnana sem starfa aš almannaheillum.]3)

1)Sbr. 148. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 1. gr. laga nr. 172/2007. 3)Sbr. 24. gr. laga nr. 124/2015. *1)Mįlsgreinanśmer breyttust ķ samręmi viš breytingar meš lögum nr. 172/2007.

2. gr.

(1) Erfšafjįrskattur er [10%]3).

(2) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. skal engan erfšafjįrskatt greiša af fyrstu [1.500.000 kr.]3) ķ skattstofni dįnarbśs, sbr. 4. og 5. gr., og skulu erfingjar njóta skattfrelsis ķ hlutfalli viš arf sinn. Įkvęši žetta gildir ekki um fyrirframgreišslu arfs.

(3) [Žrįtt fyrir įkvęši 1. og 2. mgr. greiša engan erfšafjįrskatt maki, [---]2) og sambśšarmaki sem stofnaš hefur til óvķgšrar sambśšar viš arfleifanda og tekur arf eftir hann samkvęmt erfšaskrį žar sem stöšu hans sem sambśšarmaka arfleifanda er ótvķrętt getiš.]1)

(4) Nś byrja bśskipti eftir lįt beggja hjóna og skal žį leggja erfšafjįrskatt į arf erfingjanna eins og um eitt bś sé aš ręša įn tillits til žess hvort erfingjar beggja hjónanna eru hinir sömu eša ekki.

1)Sbr. 13. gr. laga nr. 65/2006. 2)Sbr. 49. gr. laga nr. 65/2010. 3)Sbr. 10. gr. laga nr. 164/2010. Įkvęšiš öšlašist gildi 1. janśar 2011 og tekur til skipta į dįnarbśum žeirra sem andast žann dag eša sķšar, bśskipta žeirra sem hafa heimild til setu ķ óskiptu bśi fari žau fram eftir gildistöku laganna og įlagningar erfšafjįrskatts į fyrirframgreišslu arfs vegna erfšafjįrskżrslna sem berast sżslumönnum eftir gildistöku laganna.

3. gr.

(1) Nś deyr mašur sem tęmst hefur arfur įšur en skiptum į žvķ bśi er lokiš og skal žį dįnarbś hans taka žann arf er hinn lįtni ella hefši hlotiš og greiša žann erfšafjįrskatt er honum hefši boriš aš greiša.

[(2) Nś hafnar mašur, sem undanžeginn er erfšafjįrskatti, eša afsalar sér arfi eftir annan mann og skal žį erfingi, sem viš arfsafsališ fęr stęrri arfshluta en hann ella hefši fengiš, greiša erfšafjįrskatt af hinum aukna arfi. Hafni mašur eša afsali sér arfi beint eša óbeint til hagsbóta fyrir ašila sem undanžeginn er erfšafjįrskatti skal sį erfingi sem žannig fęr viš arfsafsališ stęrri arfshluta en hann ella hefši fengiš greiša erfšafjįrskatt af žeim arfshluta.]1)

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 172/2007.

4. gr.

(1) Skattstofn erfšafjįrskatts er heildarveršmęti allra fjįrhagslegra veršmęta og eigna sem liggja fyrir viš andlįt arfleifanda aš frįdregnum skuldum og kostnaši skv. 5. gr.

(2) Meš heildarveršmęti skv. 1. mgr. er įtt viš almennt markašsveršmęti viškomandi eigna. Gildir žetta um öll veršmęti sem metin verša til fjįr, ž.m.t. innbś, hśsbréf, fasteignavešbréf, verštryggš spariskķrteini rķkissjóšs, skuldabréf, hugverkaréttindi, lķftryggingar, bifreišar, aflaheimildir o.fl. Séu veršbréf skrįš į skipulegum veršbréfamarkaši skal telja žau til eignar į kaupgengi eins og žaš er skrįš viš sķšustu lokun markašar fyrir andlįt arfleifanda. [---]1) [Ef hlutabréf ķ félagi eru ekki skrįš į skipulegum veršbréfamarkaši skal miša viš gangverš žeirra ķ višskiptum, annars bókfęrt verš eigin fjįr samkvęmt sķšasta endurskošaša įrsreikningi eša įrshlutareikningi viškomandi félags aš višbęttum įunnum óefnislegum veršmętum sem metin eru til fjįr og gefa af sér arš ķ framtķšinni en óheimilt er lögum samkvęmt aš fęra til bókar. Sama gildir um eignir ķ öšrum félögum.]1) Inneignir hjį bönkum, sparisjóšum eša öšrum innlįnsdeildum og óskrįš skuldabréf, sem og ašrar inneignir og śtistandandi kröfur, skulu taldar aš meštöldum įföllnum vöxtum og/eša veršbótum.

(3) Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. skal skattstofn eigna samkvęmt žessari mįlsgrein vera eftirfarandi:

  1. Žegar veršmęti annaš en fasteign hefur veriš selt naušungarsölu skal miša viš uppbošsandvirši žess.

  2. Fasteignir skulu taldar į fasteignamatsverši eins og žaš er skrįš hjį [Žjóšskrį Ķslands]2)3) į dįnardegi arfleifanda. Af leigulóšarréttindum skal einnig greiša erfšafjįrskatt meš sama hętti. Nś er eignarréttur aš fasteign hįšur kvöš um innlausnarrétt tiltekins ašila og skal žį leggja erfšafjįrskatt į innlausnarverš sé žaš lęgra en fasteignamatsveršiš. (1)
    Sé almennt markašsveršmęti fasteignar tališ lęgra en fasteignamatsverš eignarinnar er erfingjum heimilt aš óska eftir mati skv. 17.–23. gr. laga nr. 20/1991, um skipti į dįnarbśum o.fl. Er žį heimilt aš leggja erfšafjįrskatt į matsverš žannig fengiš, enda fylgi matsgjörš, ekki eldri en fjögurra vikna gömul, erfšafjįrskżrslu. Aš öšru leyti gilda įkvęši II. kafla laga nr. 20/1991 um mat samkvęmt žessum stafliš. (2)

  3. Bśpeningur skal talinn į žvķ verši sem lagt er til grundvallar sķšustu įlagningu opinberra gjalda fyrir dįnardag arfleifanda.

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 172/2007. 2)Sbr. 24. gr. laga nr. 83/2008. 3)Sbr. 5. gr. laga nr. 77/2010

5. gr.

[Skuldir arfleifanda, ž.m.t. vęntanleg opinber gjöld, skulu koma til frįdrįttar įšur en erfšafjįrskattur er reiknašur, svo og śtfararkostnašur arfleifanda. Kostnašur sem fellur į bśiš vegna rįšstafana skv. 17. – 21. gr. laga nr. 20/1991, um skipti į dįnarbśum o.fl., skal einnig koma til frįdrįttar hvort heldur bś sętir opinberum skiptum eša einkaskiptum. Žessir lišir skulu sundurlišašir į erfšafjįrskżrslu og studdir gögnum. Erfšafjįrskattur samkvęmt lögum žessum er ekki frįdrįttarbęr.]1)

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 172/2007.

6. gr.

(1) Nś skipta erfingjar dįnarbśi einkaskiptum og skulu žeir žį, innan žeirra tķmamarka er ķ einkaskiptaleyfi greinir, leggja fyrir sżslumann erfšafjįrskżrslu til įkvöršunar į erfšafjįrskatti, sbr. 93. gr. laga um skipti į dįnarbśum o.fl. Skal skżrslan vera skilmerkilega śtfyllt og gögn fylgja til skżringar žeim fjįrhęšum sem žar eru greindar. Meš erfšafjįrskżrslu skulu fylgja a.m.k. žrjś sķšustu skattframtöl arfleifanda.

(2) Allir erfingjar skulu undirrita erfšafjįrskżrsluna.

(3) Erfingjar sem taka viš fyrirframgreiddum arfi skulu afhenda sżslumanni erfšafjįrskżrslu til įritunar vegna žeirra veršmęta.

(4) Erfšafjįrskżrsla samkvęmt lögum žessum skal vera ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.

7. gr.

(1) Sżslumašur skal yfirfara erfšafjįrskżrslu og gęta žess sérstaklega aš hśn sé ķ samręmi viš skiptagerš viškomandi dįnarbśs.

(2) Telji sżslumašur skżrslu įfįtt aš einhverju leyti getur hann veitt viškomandi ašilum tiltekinn frest til aš bęta śr eša leišrétt sjįlfur séu įgallar smįvęgilegir.

(3) Žegar sżslumašur hefur yfirfariš erfšafjįrskżrslu og telur hana fullnęgjandi skal hann įkvarša erfšafjįrskatt hvers erfingja, įrita skżrsluna og tilkynna žaš hverjum erfingja fyrir sig.

(4) Nś greinir erfingja į viš sżslumann um skattstofn vegna tiltekinnar eignar eša annaš sem įhrif hefur į fjįrhęš erfšafjįrskattsins og skal sżslumašur žį veita žeim allt aš tveggja vikna frest til aš leggja fram gögn til stušnings kröfum sķnum. Sżslumašur mį lengja žennan frest um allt aš tvęr vikur. Aš frestinum lišnum skal sżslumašur įkvarša erfšafjįrskattinn į grundvelli framkominna gagna og tilkynna erfingjum meš sannanlegum hętti. Vilji erfingjar ekki fella sig viš įkvöršun erfšafjįrskatts geta žeir innan 30 daga frį žvķ aš žeim berst tilkynning sżslumanns kęrt įkvöršun hans til yfirskattanefndar.

(5) Žegar endanleg nišurstaša um įgreiningsefniš liggur fyrir įritar sżslumašur skżrsluna skv. 3. mgr. Aš žvķ bśnu skal sżslumašur senda skżrsluna til [rķkisskattstjóra]1) sem yfirfer hana og kannar hvort eignir séu réttilega taldar fram.

1)Sbr. 100. gr. laga nr. 136/2009.

8. gr.

(1) Žegar dįnarbśi er skipt opinberum skiptum skal skiptastjóri śtfylla erfšafjįrskżrslu ķ samręmi viš frumvarp til śthlutunar śr bśinu og undirrita hana einn en leggja hana sķšan fyrir sżslumann įsamt frumvarpi til śthlutunar til brįšabirgšaįkvöršunar į erfšafjįrskatti įšur en skiptafundur veršur haldinn um frumvarpiš. Innan viku frį žvķ aš skiptum er lokiš skal skiptastjóri leggja skżrsluna į nż fyrir sżslumann til įkvöršunar skattsins og įritunar.

(2) Aš lokinni įritun sżslumanns skv. 1. mgr. skal hann senda skżrsluna til [rķkisskattstjóra]1) sem yfirfer hana og kannar hvort eignir séu réttilega taldar fram.

(3) Vilji erfingjar ekki fella sig viš įkvöršun erfšafjįrskatts skv. 1. mgr. geta žeir innan 30 daga frį žvķ aš žeim berst tilkynning sżslumanns kęrt įkvöršun hans til yfirskattanefndar, en ef erfingjar samžykkja getur skiptastjóri lokiš skiptunum meš žvķ aš greiša žį skattfjįrhęš, sem sżslumašur hefur įkvaršaš, meš fyrirvara um endurheimtu. Komi til endurgreišslu skatts aš leystum įgreiningi tekur skiptastjóri upp skiptin į nż til aš śthluta žvķ sem er endurgreitt.

1)Sbr. 101. gr. laga nr. 136/2009.

9. gr.

[Rķkisskattstjóri]1) skal hafa lokiš yfirferš erfšafjįrskżrslu eins fljótt og aušiš er og eigi sķšar en 40 dögum frį žvķ aš honum berst erfšafjįrskżrslan. [---]2) Geti [rķkisskattstjóri]1) ekki vegna ašstęšna erfingja gert naušsynlegar athuganir į erfšafjįrskżrslu framlengist framangreindur frestur um žann tķma sem slķkar ašstęšur rķkja.

1)Sbr. 102. gr. laga nr. 136/2009. 2)Sbr. 8. gr. laga nr. 145/2012.

10. gr.

(1) Telji [rķkisskattstjóri]1) aš eignir séu ekki réttilega taldar fram ķ erfšafjįrskżrslu, skattstofn ekki réttur, erfšafjįrskattur ekki lagšur į rétta erfingja, erfšafjįrskżrsla eša fylgigögn aš öšru leyti ófullnęgjandi eša [rķkisskattstjóri]1) telur frekari skżringa žörf į einhverju atriši skal hann skriflega skora į erfingja eša eftir atvikum skiptastjóra aš bęta śr žvķ innan įkvešins frests og lįta ķ té skriflegar skżringar og gögn, ž.m.t. bókhald og bókhaldsgögn, sem [rķkisskattstjóri]1) telur žörf į aš fį. Fįist ekki fullnęgjandi svar innan tiltekins tķma skal [rķkisskattstjóri]1) įętla žį liši erfšafjįrskżrslu sem hann telur óljósa eša tortryggilega og įkvarša skatt ķ samręmi viš skżrsluna žannig breytta.

(2) Sé erfšafjįrskżrslu breytt meš stoš ķ žessari grein, ž.m.t. ef skattstofn er įętlašur, skal [rķkisskattstjóri]1) gera viškomandi ašilum višvart um breytingarnar meš tilkynningu og rökstyšja įstęšur žeirra.

(3) [Rķkisskattstjóri]1) skal gera viškomandi sżslumanni višvart skriflega komi fram upplżsingar um eignir eša breyttan skattstofn sem ekki koma fram ķ skiptagerš.

(4) Hafi [rķkisskattstjóri]1) grun um erfšafjįrskattsvik eša aš refsiverš brot į lögum um bókhald og įrsreikninga hafi veriš framin skal hann tilkynna žaš skattrannsóknarstjóra rķkisins sem įkvešur um framhald mįlsins.

1)Sbr. 102. gr. laga nr. 136/2009.

11. gr.

Erfingi, sem telur erfšafjįrskatt eša skattstofn samkvęmt įkvęšum laga žessara eigi rétt įkvešinn, getur sent skriflega rökstudda kęru, studda naušsynlegum gögnum, til yfirskattanefndar og fer mešferš kęrunnar žį eftir įkvęšum laga nr. 30/1992, um yfirskattanefnd.

12. gr.

(1) Erfingjum er skylt aš lįta sżslumönnum og/eša [rķkisskattstjóra og skattrannsóknarstjóra rķkisins]2) ķ té ókeypis og ķ žvķ formi sem óskaš er allar naušsynlegar upplżsingar og gögn er žeir beišast og unnt er aš lįta žeim ķ té.

(2) Nś veršur įgreiningur um skyldu erfingja skv. 1. mgr. og getur sżslumašur, rķkisskattstjóri eša skattrannsóknarstjóri rķkisins žį leitaš um hann śrskuršar hérašsdóms. Gegni einhver ekki upplżsingaskyldu sinni mį vķsa mįli til [rannsóknar lögreglu].1)

1)Sbr. 234. gr. laga nr. 88/2008. 2)Sbr. 103. gr. laga nr. 136/2009.

13. gr.

(1) Séu veršmęti į erfšafjįrskżrslu ranglega fram talin mį [rķkisskattstjóri]1) bęta 25% įlagi viš įętlaša eša vantalda skattstofna.

(2) Fella skal nišur įlag samkvęmt žessari grein ef erfingi fęrir rök aš žvķ aš honum verši eigi kennt um annmarka į erfšafjįrskżrslu.

1)Sbr. 102. gr. laga nr. 136/2009.

14. gr.

(1) Skattar įlagšir samkvęmt lögum žessum renna ķ rķkissjóš og hafa sżslumenn og eftir atvikum [tollstjóri]1) į hendi innheimtu žeirra [og er rķkisskattstjóra heimilt aš senda tilkynningu žess efnis rafręnt]2). Skattur skal greiddur til innheimtumanns ķ žvķ umdęmi sem skatturinn er lagšur į.

(2) Įfrżjun skattįkvöršunar eša deila um skattskyldu frestar ekki gjalddaga erfšafjįrskatts eša leysir neinn undan višurlögum sem lögš eru į viš vangreišslu hans.

(3) Erfšafjįrskattur hvers erfingja skal reiknašur śt mišaš viš veršmęti arfs į dįnardegi arfleifanda en mišaš viš žann dag sem sżslumašur įritar erfšafjįrskżrslu ef um fyrirframgreiddan arf er aš ręša eša óskipt bś sem skipt er fyrir andlįt eftirlifandi maka.

(4) Gjalddagi erfšafjįrskatts er tķu dögum eftir aš sżslumašur tilkynnir erfingjum um įritun erfšafjįrskżrslu, sbr. 3. og 5. mgr. 7. gr. og 1. mgr. 8. gr.

(5) Sé erfšafjįrskattur hękkašur skv. 10. gr. fellur višbótarfjįrhęšin ķ gjalddaga tķu dögum eftir aš gjaldanda var tilkynnt um hękkunina.

(6) Hafi erfšafjįrskattur ekki veriš greiddur innan mįnašar frį gjalddaga skal greiša rķkissjóši drįttarvexti af žvķ sem gjaldfalliš er frį gjalddaga.

(7) Drįttarvextir samkvęmt lögum žessum skulu vera žeir sömu og Sešlabanki Ķslands įkvešur og birtir, sbr. 1. mgr. 6. gr. laga nr. 38/2001, um vexti og verštryggingu.

(8) Um endurgreišslu oftekins erfšafjįrskatts samkvęmt lögum žessum fer samkvęmt lögum um endurgreišslu oftekinna skatta og gjalda.

(9) Sé kęra til mešferšar hjį yfirskattanefnd og nefndin leggur ekki śrskurš į kęru innan lögbošins frests skal greiša erfingja drįttarvexti af fjįrhęš sem yfirskattanefnd śrskuršar aš skuli endurgreiša, eša dęmd er sķšar, frį žeim tķma er frestur nefndarinnar til aš kveša upp śrskurš leiš.

(10) Ętķš mį krefjast drįttarvaxta frį žeim tķma er dómsmįl telst höfšaš til endurgreišslu skatta samkvęmt lögum žessum.

1)Sbr. 47. gr. laga nr. 147/2008. 2)Sbr. 2. gr. laga nr. 132/2018.

15. gr.

(1) Ekki er heimilt aš gefa erfingjum śt yfirlżsingu um eignarheimild žeirra aš tiltekinni eign dįnarbśs fyrr en erfšafjįrskattur af viškomandi eign hefur veriš greiddur.

(2) Réttarįhrif fyrirframgreišslu upp ķ arf mišast viš žaš tķmamark žegar erfšafjįrskattur er greiddur eša, ef ekki žarf aš greiša erfšafjįrskatt vegna afhendingar viškomandi eignar, žegar sżslumašur hefur įritaš erfšafjįrskżrslu varšandi fyrirframgreišsluna.

(3) Erfingjar eru įbyrgir fyrir greišslu erfšafjįrskatts einn fyrir alla og allir fyrir einn, meš žeirri takmörkun žó aš ekki veršur innheimt hjį neinum meira en sem svarar heildararfi hans samkvęmt skiptagerš viškomandi dįnarbśs.

16. gr.

(1) Skżri erfingi af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi rangt eša villandi frį einhverju žvķ sem mįli skiptir um erfšafjįrskatt skal hann greiša fésekt allt aš fimmfaldri žeirri fjįrhęš ķ višbótarerfšafjįrskatt sem skatturinn aš réttu lagi hefši oršiš hęrri en hann varš. Skattur af įlagi skv. 13. gr. dregst frį sektarfjįrhęš. Stórfellt brot gegn įkvęši žessu varšar viš 1. mgr. 262. gr. almennra hegningarlaga.

(2) Skżri erfingi rangt eša villandi frį einhverjum žeim atrišum er varša framtal hans mį gera honum sekt žótt upplżsingarnar geti ekki haft įhrif į skattskyldu hans eša skattgreišslu.

(3) Hver sį sem af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi lętur sżslumanni eša skattyfirvöldum ķ té rangar eša villandi upplżsingar eša gögn varšandi erfšafjįrskżrslu annarra ašila eša ašstošar viš ranga eša villandi skżrslugjöf til sżslumanns eša skattyfirvalda skal sęta žeirri refsingu er segir ķ 1. mgr. žessarar greinar.

(4) Hafi erfingi af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi vanrękt aš gegna skyldu sinni skv. 12. gr. skal hann sęta sektum eša fangelsi allt aš tveimur įrum.

(5) Tilraun til brota og hlutdeild ķ brotum į lögum žessum er refsiverš eftir žvķ sem segir ķ III. kafla almennra hegningarlaga og varšar fésektum allt aš hįmarki žvķ sem įkvešiš er ķ öšrum įkvęšum žessarar greinar.

(6) Um mįlsmešferš samkvęmt žessari grein gilda meginreglur 110. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt [---]1).

1)Sbr. 148. gr. laga nr. 129/2004.

17. gr.

Nś er eigi fyrir hendi samningur viš annaš rķki um aš komast hjį tvķsköttun į fjįrveršmęti sem lög žessi taka til og greiddur hefur veriš erfšafjįrskattur af žeim veršmętum til opinberra ašila ķ öšru rķki, žį er [rķkisskattstjóra]1) heimilt samkvęmt umsókn erfingja aš lękka erfšafjįrskatt hans hér į landi meš hlišsjón af žessum erfšafjįrskattsgreišslum hans. Lękkun skal aldrei nema hęrri fjįrhęš en žeirri sem erfingja vęri gert skylt aš greiša hér į landi af fjįrveršmętum.

1)Sbr. 102. gr. laga nr. 136/2009.

18. gr.

(1) Rķkisstjórninni er heimilt aš gera samninga viš stjórnir annarra rķkja um gagnkvęmar ķvilnanir į erfšafjįrskatti erlendra og ķslenskra skattašila sem eftir gildandi löggjöf rķkjanna eiga aš greiša skatt af sömu eignum bęši į Ķslandi og erlendis.

(2) Enn fremur er rķkisstjórninni heimilt aš gera samninga um gagnkvęm upplżsingaskipti og um innheimtu erfšafjįrskatts viš önnur rķki.

19. gr.

Įkvęši laga nr. 90/2003, um tekjuskatt [---]1), og reglugeršir settar samkvęmt žeim skulu gilda eftir žvķ sem viš į viš beitingu laga žessara, žar į mešal ef vafi leikur į hvernig meta skuli veršmęti eigna.

1)Sbr. 148. gr. laga nr. 129/2004.

20. gr.

[Rįšherra]1) getur meš reglugerš kvešiš nįnar į um framkvęmd laga žessara.

1)Sbr. 379. gr. laga nr. 126/2011.

21. gr.

Lög žessi öšlast gildi 1. aprķl 2004 og taka til skipta į dįnarbśum žeirra sem andast žann dag eša sķšar. Frį sama tķma falla śr gildi lög nr. 83/1984, um erfšafjįrskatt, meš sķšari breytingum. Lögin taka einnig til bśskipta žeirra er hafa heimild til setu ķ óskiptu bśi fari žau fram eftir gildistöku laganna.

Įkvęši til brįšabirgša meš lögum nr. 15/2004.

Įkvęši laga nr. 83/1984, um erfšafjįrskatt, meš sķšari breytingum, skulu gilda um skipti į dįnarbśum žeirra sem öndušust fyrir 1. aprķl 2004, sbr. žó įkvęši 3. mįlsl. 21. gr. laga žessara.
 

Fara efst į sķšuna ⇑