Skattalagasafn rķkisskattstjóra 26.10.2021 03:07:20

Lög nr. 160/2020 (slóš: www.skattalagasafn.is?log=160.2020.0)
Ξ Valmynd

Lög

nr. 160/2020, um višspyrnustyrki.*1)

*1)Sbr. lög nr.  37/2021.

I. KAFLI
 
Almenn įkvęši.
 
1. gr.
 
Gildissviš.

Lög žessi gilda um einstaklinga og lögašila sem stunda tekjuskattsskyldan atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi, hófu starfsemina fyrir 1. október 2020 og bera ótakmarkaša skattskyldu hér į landi skv. 1. eša 2. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003. Lögin gilda ekki um stofnanir, byggša­samlög eša fyrirtęki ķ eigu rķkis eša sveitarfélaga.  

2. gr.
 
Markmiš.

Markmiš laga žessara er aš stušla aš žvķ aš rekstrarašilar sem hafa oršiš fyrir tekjufalli vegna heimsfaraldurs kórónuveiru og ašgerša stjórnvalda til aš verjast śtbreišslu hennar geti višhaldiš naušsynlegri lįgmarksstarfsemi į mešan įhrifa faraldursins gętir, varšveitt višskiptasambönd og tryggt višbśnaš žegar śr rętist.  

3. gr.
 
Oršskżringar.

Ķ lögum žessum er merking eftirfarandi hugtaka sem hér segir: 

  1. Atvinnurekstur eša sjįlfstęš starfsemi: Starfsemi ašila sem greišir laun skv. 1. eša 2. tölul. 5. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda, nr. 45/1987, og er skrįšur į launa­greišenda­skrį eša gerši grein fyrir reiknušu endurgjaldi ķ skattframtali 2020, svo og į viršis­auka­skatts­skrį žegar žaš į viš.
  2. Launamašur: Launamašur skv. 1. eša 2. tölul. 4. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda, nr. 45/1987.
  3. Rekstrarašili: Einstaklingur eša lögašili sem fellur undir gildissviš laga žessara skv. 1. gr.
  4. Rekstrarkostnašur: Rekstrarkostnašur skv. 1. tölul. 31. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003, aš frįtöldum nišurfęrslum og fyrningum eigna.
  5. Stöšugildi: Starfshlutfall sem jafngildir fullu starfi launamanns ķ einn mįnuš.
  6. Tekjur: Skattskyldar tekjur skv. B-liš 7. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003, aš frįtöldum hagnaši af sölu varanlegra rekstrarfjįrmuna. 
     

II. KAFLI
 
Višspyrnustyrkur.
 
4. gr.
 
Skilyrši.

Rekstrarašili sem uppfyllir öll eftirtalin skilyrši į rétt į višspyrnustyrk śr rķkissjóši vegna hvers almanaksmįnašar frį nóvember 2020 til og meš [nóvember 2021]1)

  1. Tekjur hans ķ žeim almanaksmįnuši sem umsókn varšar voru a.m.k. [40%]1) *1) lęgri en ķ sama almanaksmįnuši įriš 2019 og tekjufalliš mį rekja til heimsfaraldurs kórónuveiru eša rįšstafana stjórnvalda til aš verjast śtbreišslu hennar. Hafi hann hafiš starfsemi eftir upphaf sama almanaksmįnašar įriš 2019 skal mišaš viš mešaltekjur hans į jafn mörgum dögum og eru ķ žeim almanaksmįnuši sem umsókn varšar frį žvķ hann hóf starfsemi til loka október 2020. Viš sérstakar ašstęšur mį nota annaš tķmabil til višmišunar sżni rekstrarašili fram į aš žaš gefi betri mynd af tekjufalli hans en višmišunartķmabil skv. 1.–2. mįlsl. Aš jafnaši skal žį mišaš viš tekjur ķ sama almanaksmįnuši 2018. Hafi rekstrarašila veriš įkvaršašur tekjufallsstyrkur ķ žeim almanaksmįnuši sem umsókn varšar [eša višspyrnustyrkur fyrir ašra mįnuši]1) *1) skal hann ekki talinn til tekna ķ žeim mįnuši viš śtreikning į tekjufalli samkvęmt žessu įkvęši.
  2. Tekjur hans frį 1. janśar 2020 til loka október 2020 voru a.m.k. 500 žśs. kr. Hafi hann hafiš starfsemi eftir 1. janśar 2020 skal umreikna tekjur žann tķma sem hann starfaši til loka október 2020 ķ 305 daga višmišunartekjur.
  3. Hann er ekki ķ vanskilum meš opinber gjöld, skatta og skattsektir sem komnar voru į eindaga fyrir lok įrs 2019 og įlagšir skattar og gjöld byggjast ekki į įętlunum vegna vanskila į skattframtölum og skżrslum, ž.m.t. stašgreišsluskilagreinum og viršis­aukaskatts­skżrslum, til Skattsins sķšustu žrjś įr įšur en umsókn barst eša sķšan hann hóf starfsemi ef žaš var sķšar. Aš auki skal hann, eftir žvķ sem viš į og į sama tķmabili, hafa stašiš skil į įrs­reikningum samkvęmt lögum um įrsreikninga og upplżst um raunverulega eigendur samkvęmt lögum um skrįningu raunverulegra eigenda.
  4. Hann hefur ekki veriš tekinn til slita eša bś hans til gjaldžrotaskipta.  

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 37/2021*1)Breytingin gildir afturvirkt frį gildistöku laga um višspyrnustyrki 6. janśar 2021.

5. gr.
 
Fjįrhęš.

(1) Fjįrhęš višspyrnustyrks skal vera 90% af rekstrarkostnaši rekstrarašila žann almanaksmįnuš sem umsókn varšar. Višspyrnustyrkur getur žó aldrei numiš hęrri fjįrhęš en sem nemur tekjufalli rekstrarašila skv. 1. tölul. 4. gr. ķ viškomandi almanaksmįnuši. Višspyrnustyrkur fyrir hvern almanaks­mįnuš getur jafnframt aldrei oršiš hęrri en: 

  1. [300 žśs. kr. fyrir hvert stöšugildi hjį rekstrarašila ķ mįnušinum eša ķ sama mįnuši 2019 og ekki hęrri en 1,5 millj. kr. enda sé tekjufall rekstrarašila skv. 1. tölul. 4. gr. į bilinu 40–60%.]1)
  2. 400 žśs. kr. fyrir hvert stöšugildi hjį rekstrarašila ķ mįnušinum eša ķ sama mįnuši 2019 og ekki hęrri en 2 millj. kr. enda sé tekjufall rekstrarašila skv. 1. tölul. 4. gr. į bilinu 60–80%.
  3. 500 žśs. kr. fyrir hvert stöšugildi hjį rekstrarašila ķ mįnušinum eša ķ sama mįnuši 2019 og ekki hęrri en 2,5 millj. kr. enda sé tekjufall rekstrarašila skv. 1. tölul. 4. gr. meira en 80%.

(2) Hafi rekstrarašili hafiš starfsemi eftir upphaf sama mįnašar 2019 og umsókn um višspyrnustyrk varšar er heimilt aš miša fjölda stöšugilda viš mešalfjölda mįnašarlegra stöšugilda hjį rekstrar­ašila žį heilu almanaksmįnuši 2019 sem hann starfaši.
 
(3) Ķ staš žess aš telja til rekstrarkostnašar skv. 1. mįlsl. 1. mgr. reiknaš endurgjald fyrir alman­aksmįnušinn sem umsókn varšar er rekstrarašila heimilt aš reikna til rekstrarkostnašar sömu fjįrhęš og hann gjaldfęrši vegna reiknašs endurgjalds ķ žeim mįnuši ķ skattframtali rekstrar­įrsins 2019. Hafi rekstrarašili fengiš atvinnuleysisbętur fyrir mįnušinn sem umsókn varšar dragast žęr frį žannig reiknušum rekstrarkostnaši.
 
(4) Hafi rekstrarašili hlotiš stušning śr rķkissjóši vegna greišslu hluta launakostnašar į uppsagn­ar­fresti samkvęmt lögum um stušning śr rķkissjóši vegna greišslu hluta launakostnašar į uppsagnar­fresti vegna žess almanaksmįnašar sem umsókn varšar skal hann draga fjįrhęš žess stušnings frį rekstrarkostnaši skv. 1. mįlsl. 1. mgr.
 
(5) Hafi rekstrarašili hlotiš styrk śr Atvinnuleysistryggingasjóši samkvęmt reglugerš um žįtttöku atvinnuleitenda sem tryggšir eru innan atvinnuleysistryggingakerfisins ķ vinnumarkašsašgeršum og um greišslu styrkja śr Atvinnuleysistryggingasjóši, nr. 918/2020, vegna žess almanaksmįnašar sem umsókn varšar skal hann draga fjįrhęš žess stušnings frį rekstrarkostnaši skv. 1. mįlsl. 1. mgr.
 
(6) Hafi rekstrarašila veriš įkvaršašur lokunarstyrkur samkvęmt lögum um fjįrstušning til minni rekstrarašila vegna heimsfaraldurs kórónuveiru vegna žess tķmabils sem umsókn varšar dregst hann frį višspyrnustyrk.
 
(7) Višspyrnustyrkur telst til skattskyldra tekna samkvęmt lögum um tekjuskatt.   

1)Sbr. 5. gr. laga nr. 37/2021. Breytingin gildir afturvirkt frį gildistöku laga um višspyrnustyrki 6. janśar 2021.

6. gr.
 
Umsókn.

(1) Umsókn um višspyrnustyrk skal beint til Skattsins fyrir hvern almanaksmįnuš og eigi sķšar en [31. desember 2021]1). Umsókn skal vera rafręn en aš öšru leyti skal hśn vera į žvķ formi sem Skatturinn įkvešur og henni skulu fylgja žau gögn sem Skatturinn įskilur.
 
(2) Rekstrarašili skal stašfesta viš umsókn aš hann uppfylli öll skilyrši 4. gr., aš upplżsingar sem hann skilar og liggja til grundvallar įkvöršun fjįrhęšar skv. 5. gr. séu réttar og aš honum sé kunnugt um aš žaš geti varšaš įlagi, sektum eša fangelsi aš veita rangar eša ófullnęgjandi upp­lżsingar.  

1)Sbr. 6. gr. laga nr. 37/2021.

7. gr.
 
Įkvöršun.

(1) Skatturinn skal afgreiša umsókn svo fljótt sem verša mį og ekki sķšar en tveimur mįnušum eftir aš honum berst fullnęgjandi umsókn.
 
(2) Viš afgreišslu umsóknar og endurskošun įkvöršunar um višspyrnustyrk getur Skatturinn fariš fram į aš rekstrarašili sżni meš rökstušningi og gögnum fram į rétt sinn til styrks.
 
(3) Skatturinn skal endurįkvarša višspyrnustyrk komi ķ ljós aš rekstrarašili hafi ekki įtt rétt į styrknum eša įtt rétt į hęrri eša lęgri styrk en honum var įkvaršašur.
 
(4) Aš žvķ leyti sem ekki er į annan veg kvešiš į um ķ lögum žessum gilda įkvęši 94.–97. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003, eftir žvķ sem viš getur įtt um afgreišslu umsókna og endurįkvaršanir Skattsins.  

8. gr.
 
Mįlskot.

Stjórnvaldsįkvaršanir Skattsins samkvęmt lögum žessum sęta kęru til yfirskattanefndar. Um kęrufrest og mįlsmešferš fer samkvęmt įkvęšum laga um yfirskattanefnd.  

9. gr.
 
Ofgreišsla.

(1) Hafi rekstrarašili fengiš višspyrnustyrk umfram žaš sem hann įtti rétt į ber honum aš endur­greiša žį fjįrhęš sem ofgreidd var meš vöxtum skv. 4. gr. laga um vexti og verštryggingu, nr. 38/2001, frį greišsludegi. Drįttarvextir skv. 6. gr. sömu laga leggjast į kröfu um endurgreišslu ef hśn er ekki innt af hendi innan mįnašar frį dagsetningu endurįkvöršunar Skattsins.
 
(2) Hafi rekstrarašili veitt rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar um rekstrarkostnaš eša upplżs­inga­gjöf hans hefur aš öšru leyti veriš svo įfįtt aš įhrif hafi haft viš įkvöršun um styrk skal Skattur­inn gera honum aš greiša 50% įlag į kröfu um endurgreišslu. Fella skal įlagiš nišur ef rekstrar­ašili fęrir rök fyrir žvķ aš óvišrįšanleg atvik hafi hamlaš žvķ aš hann veitti réttar upp­lżs­ingar eša kęmi leišréttingu į framfęri viš Skattinn. Telji Skatturinn aš hįttsemi rekstrar­ašila geti varšaš sektum eša fangelsi skal hann ekki gera honum aš greiša įlag heldur kęra mįliš til lögreglu.
 
(3) Įkvaršanir Skattsins og śrskuršir yfirskattanefndar um endurgreišslur ofgreiddra višspyrnu­styrkja eru ašfararhęfir. Kęra til yfirskattanefndar eša mįlshöfšun fyrir dómstólum frestar ašför. 
 

III. KAFLI
 
Żmis įkvęši.
 
10. gr.
 
Hįmarksstušningur viš tengda ašila.

(1) Heildarfjįrhęš stušnings til tengdra rekstrarašila getur aš hįmarki numiš [260 millj. kr.]1), aš meš­töldum stušningi samkvęmt lögum žessum og lögum um feršagjöf, lokunarstyrkjum fyrir lok­unar­tķmabil eftir 17. september 2020 samkvęmt lögum um fjįrstušning til minni rekstrarašila vegna heimsfaraldurs kórónuveiru og tekjufallsstyrkjum samkvęmt lögum um tekjufallsstyrki.
 
(2) Sé um aš ręša fyrirtęki sem töldust ķ erfišleikum 31. desember 2019, önnur en lķtil fyrirtęki sem ekki hafa hlotiš björgunar- eša endurskipulagningarašstoš, getur heildarfjįrhęš višspyrnu­styrkja til tengdra rekstrarašila žó aš hįmarki numiš 30 millj. kr. Skal slķk ašstoš sam­rżm­ast reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (ESB) nr. 1407/2013 frį 18. desember 2013 um beitingu 107. og 108. gr. sįttmįlans um starfshętti Evrópusambandsins gagnvart minnihįttar­ašstoš eins og hśn var tekin upp ķ EES-samninginn.  

1)Sbr. 7. gr. laga nr. 37/2021. Breytingin gildir afturvirkt frį 1. febrśar 2021.

11. gr.
 
Birting upplżsinga.

Skatturinn skal birta opinberlega upplżsingar um hvaša lögašilum hefur veriš įkvaršašur višspyrnustyrkur samkvęmt lögum žessum. Birta skal upplżsingar um alla styrkžega og fjįrhęš styrkja nemi žeir jafnvirši 100 žśs. evra eša meira.  

12. gr.
 
Višurlög.

Einstaklingur eša lögašili sem brżtur af įsetningi eša stórfelldu gįleysi gegn lögum žessum, svo sem meš žvķ aš veita rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar ķ umsókn um višspyrnustyrk, skal sęta sektum eša fangelsi allt aš sex įrum nema brot megi teljast minni hįttar. 

13. gr.
 
Reglugeršarheimild.

Rįšherra getur kvešiš nįnar į um framkvęmd laga žessara ķ reglugerš. 

14. gr.
 
Gildistaka.

Lög žessi öšlast žegar gildi.
  

Įkvęši til brįšabirgša.

Lög žessi skulu endurskošuš eigi sķšar en ķ mars 2021. Viš žį endurskošun skal m.a. lagt mat į lengd žess tķmabils sem višspyrnustyrkir nį yfir.

Fara efst į sķšuna ⇑