Reglugerš
nr. 111/2010, um innheimtuhlutfall launa ķ stašgreišslu.*1)
*1)Sbr. reglugerš nr. 705/2011.
Afdrįttur stašgreišslu opinberra gjalda skal mišast viš laun hvers mįnašar fyrir sig og vera ķ samręmi viš įkvęši laga nr. 45/1987, um stašgreišslu opinberra gjalda, meš žeim undantekningum sem kvešiš er į um ķ reglugerš žessari.
Innheimtuhlutfall ķ stašgreišslu af samžykktum kröfum skv. 18. gr. laga nr. 88/2003, um Įbyrgšasjóš launa, skal vera [25,8%]1) aš višbęttu mešaltalsśtsvari sveitarfélaga samkvęmt auglżsingu fjįrmįlarįšuneytisins fyrir hvert stašgreišsluįr.
1)Sbr. 1. gr. reglugeršar nr. 705/2011.
(1) Innheimtuhlutfall ķ stašgreišslu af atvinnuleysisbótum, sbr. lög nr. 54/2006, um atvinnuleysistryggingar, skal vera [22,9%]1) aš višbęttu mešaltalsśtsvari sveitarfélaga samkvęmt auglżsingu fjįrmįlarįšuneytisins fyrir hvert stašgreišsluįr.
(2) Žó skal innheimtuhlutfall ķ stašgreišslu af tekjutengdum atvinnuleysisbótum skv. 32. gr. laga nr. 54/2006, um atvinnuleysistryggingar, taka miš af heildarbótagreišslu og eftir atvikum vera [22,9%]1) eša [25,8%]1) aš višbęttu mešaltalsśtsvari sveitarfélaga samkvęmt auglżsingu fjįrmįlarįšuneytisins fyrir hvert stašgreišsluįr. Launamašur ber įbyrgš į žvķ aš rétt innheimtuhlutfall verši įkvaršaš viš afdrįtt stašgreišslu žegar žannig hįttar til.
1)Sbr. 2. gr. reglugeršar nr. 705/2011.
(1) Ķ žeim tilvikum sem mįnašarlaun eru aš jafnaši mjög breytileg į milli tķmabila er launagreišanda heimilt aš taka tillit til launa fyrri mįnaša viš įkvöršun į afdrętti stašgreišslu. Meš breytilegum launum ķ žessu sambandi er įtt viš aš fjįrhęš mįnašarlauna sveiflist aš jafnaši um a.m.k. 50%. Viš slķkar ašstęšur er heimilt aš reikna afdrįtt stašgreišslu hlutfallslega mišaš viš heildarlaun frį upphafi tekjuįrs, eša eftir atvikum upphafi rįšningartķma, til loka žess launatķmabils sem veriš er aš greiša fyrir og skattžrep samkvęmt lögum um stašgreišslu opinberra gjalda.
(2) Undantekning skv. 1. mgr., frį žeirri meginreglu aš miša skuli afdrįtt stašgreišslu viš laun hvers mįnašar fyrir sig óhįš nišurstöšu annarra mįnaša, į ekki viš žegar laun einstakra mįnaša eru hęrri en ašra mįnuši, t.d. vegna meiri yfirvinnu, bónusgreišslna eša annarra sérstakra greišslna frį ašallaunagreišanda.
Heimilt er aš miša innheimtuhlutfall ķ stašgreišslu viš [25,8%]1) aš višbęttu mešaltalsśtsvari sveitarfélaga samkvęmt auglżsingu fjįrmįlarįšuneytisins fyrir hvert stašgreišsluįr af minni hįttar greišslum frį öšrum en ašallaunagreišanda, s.s. greišslur frį stéttarfélögum, stjórnarlaun og ašrar slķkar greišslur, enda fari fjįrhęš greišslunnar ekki umfram 650.000 kr. į mįnuši.
Tryggingafélögum er heimilt aš miša innheimtuhlutfall stašgreišslu viš [25,8%]1) aš višbęttu mešaltalsśtsvari sveitarfélaga samkvęmt auglżsingu fjįrmįlarįšuneytisins fyrir hvert stašgreišsluįr vegna greišslu stašgreišsluskyldra vįtryggingabóta, enda fari fjįrhęš greišslu ekki umfram 650.000 kr. į mįnuši. Nemi stašgreišsluskyld greišsla tryggingafélags hęrri fjįrhęš en 650.000 kr. į mįnuši skal afdrįttur stašgreišslu af žvķ sem umfram er mišast viš [31,8%]1) aš višbęttu mešaltalsśtsvari svo sem žaš er įkvaršaš hverju sinni, sbr. 1. mįlsl.
1)Sbr. 4. gr. reglugeršar nr. 705/2011.
Reglugerš žessi, sem sett er samkvęmt heimild ķ 41. gr. laga nr. 45/1987, um stašgreišslu opinberra gjalda, öšlast žegar gildi.