Skattalagasafn rķkisskattstjóra 17.10.2019 10:06:30

Lög nr. 108/2007 (slóš: www.skattalagasafn.is?log=108.2007.0)
Ξ Valmynd

Śr lögum
nr. 108/2007, um veršbréfavišskipti.*1)

*1)Sbr. lög nr. 48/2013.

Oršskżringar.
2. gr.

(1) Ķ lögum žessum merkir:

  1. Fjįrmįlafyrirtęki: Fyrirtęki samkvęmt skilgreiningu laga um fjįrmįlafyrirtęki.
  2. Fjįrmįlagerningur:
    1. Veršbréf, ž.e. žau framseljanlegu veršbréf sem hęgt er aš eiga višskipti meš į fjįrmagnsmarkaši, aš undanskildum greišsluskjölum, svo sem:
      1. hlutabréf ķ fyrirtękjum og önnur veršbréf sem eru ķgildi hlutabréfa ķ fyrirtękjum, sameignarfélögum eša öšrum lögašilum og heimildarskķrteini fyrir hlut,
      2. skuldabréf eša skuld į veršbréfaformi, ž.m.t. heimildarskķrteini vegna slķkra veršbréfa,
      3. önnur veršbréf sem veita rétt til aš kaupa eša selja veršbréf eša leiša til uppgjörs ķ reišufé sem ręšst af veršbréfum, gjaldmišlum, vöxtum eša įvöxtunarkröfum, hrįvörum eša öšrum vķsitölum eša męlikvöršum.
    2. Peningamarkašsskjöl, ž.e. žeir flokkar gerninga sem višskipti fara venjulega fram meš į peningamarkaši, svo sem rķkisvķxlar, innlįnsskķrteini og višskiptabréf aš undanskildum greišsluskjölum.
    3. Hlutdeildarskķrteini.
    4. Valréttarsamningar, framtķšarsamningar, skiptasamningar, framvirkir vaxtarsamningar og ašrar afleišur sem byggjast į veršbréfum, gjaldmišlum, vöxtum, įvöxtunarkröfu, öšrum afleišum, fjįrhagslegum vķsitölum eša fjįrhagslegum višmišum sem gera mį upp efnislega eša meš reišufé.
    5. Hrįvöruafleišur.
    6. Afleišur til yfirfęrslu lįnaįhęttu.
    7. Samningar um fjįrhagslegan mismun.
    8. Ašrar afleišur sem ekki falla undir d–g-liš en hafa sömu eiginleika og žęr afleišur.
  3. Eignastżring: Stjórnun veršbréfasafns ķ samręmi viš fjįrfestingarstefnu sem er fyrirframįkvešin af višskiptavini.
  4. Fjįrfestingarrįšgjöf: Persónulegar rįšleggingar til višskiptavinar ķ tengslum viš fjįrmįlagerninga, hvort sem er aš frumkvęši višskiptavinarins eša žess sem žjónustuna veitir.
  5. Taka fjįrmįlagerninga til višskipta: Samžykki kauphallar į aš višskipti meš fjįrmįlagerninga hefjist į skipulegum veršbréfamarkaši aš uppfylltum reglum hennar skv. 22. gr. laga um kauphallir.
  6. Markašstorg fjįrmįlagerninga (MTF): Marghliša višskiptakerfi sem starfrękt er af fjįrmįlafyrirtęki eša kauphöll sem leišir saman kaupendur og seljendur fjįrmįlagerninga, ķ samręmi viš ófrįvķkjanlegar reglur žess, žannig aš til samninga stofnast ķ samręmi viš IV. kafla.
  7. Skipulegur veršbréfamarkašur: Markašur meš fjįrmįlagerninga samkvęmt skilgreiningu laga um kauphallir.
  8. Kauphöll: Rekstrarašili skipulegs veršbréfamarkašar samkvęmt skilgreiningu laga um kauphallir.
  9. Fagfjįrfestar: Meš fagfjįrfestum er įtt viš višskiptavini sem bśa yfir reynslu, žekkingu og sérfręšikunnįttu til aš taka sjįlfir įkvaršanir um fjįrfestingar og meta įhęttuna sem žeim fylgir. Eftirfarandi ašilar teljast fagfjįrfestar:
    1. Lögašilar, hér į landi eša erlendis, sem hafa starfsleyfi eša sinna lögbundinni starfsemi į fjįrmįlamörkušum, ž.m.t. fjįrmįlafyrirtęki og fyrirtęki tengd fjįrmįlasviši, vįtryggingafélög, sjóšir um sameiginlega fjįrfestingu og rekstrarfélög žeirra, lķfeyrissjóšir og rekstrarfélög žeirra eftir žvķ sem viš į, seljendur hrįvöru og hrįvöruafleišna, stašbundnir ašilar og ašrir stofnanafjįrfestar.
    2. Stór fyrirtęki sem uppfylla a.m.k. tvö af eftirfarandi skilyršum:
      1. heildartala efnahagsreiknings er 1.847 millj. kr. eša hęrri,
      2. hrein įrsvelta er 3.695 millj. kr. eša meiri,
      3. eigiš fé er 185 millj. kr. eša meira.

               Fjįrhęšir samkvęmt žessum liš eru grunnfjįrhęšir sem eru bundnar gengi evru (EUR) 3. janśar 2007 (92,37).

    1. Rķkisstjórnir og sveitarstjórnir, sešlabankar og alžjóšastofnanir, svo sem Alžjóša¬gjaldeyrissjóšurinn, Sešlabanki Evrópu, Fjįrfestingarbanki Evrópu og ašrar sambęrilegar alžjóšastofnanir.
    2. Ašrir stofnanafjįrfestar sem hafa žaš aš ašalstarfi aš fjįrfesta ķ fjįrmįlagerningum, ž.m.t. ašilar sem fįst viš veršbréfun eigna eša önnur fjįrmögnunarvišskipti.
    3. Ašilar sem samžykktir hafa veriš sem fagfjįrfestar į grundvelli 24. gr.
  1. Višurkenndur gagnašili: Ašili sem fellur undir a-, b- og c-liš skilgreiningar į fagfjįrfestum.
  2. Almennur fjįrfestir: Fjįrfestir sem ekki er fagfjįrfestir.
  3. Opinber fjįrfestingarrįšgjöf: Greining eša samantekt upplżsinga sem felur ķ sér rįšleggingu um kaup eša sölu į fjįrmįlagerningum eša leggur til fjįrfestingarstefnu, meš beinum eša óbeinum hętti, sem varšar einn eša fleiri fjįrmįlagerninga eša śtgefendur žeirra og ętluš er almenningi eša er lķkleg til aš verša ašgengileg almenningi, svo sem ef henni er dreift til stórs hóps manna.
  4. Višurkennd markašsframkvęmd: Framkvęmd sem ešlilegt er aš gera rįš fyrir aš sé višhöfš į einum eša fleiri fjįrmįlamörkušum og Fjįrmįlaeftirlitiš hefur višurkennt meš žeim hętti sem kvešiš er į um ķ reglugerš sem sett skal į grundvelli 118. gr.
  5. Innmišlari: Fjįrmįlafyrirtęki sem skipulega, reglulega og kerfisbundiš į ķ višskiptum fyrir eigin reikning meš žvķ aš framkvęma fyrirmęli višskiptavina utan viš skipulega veršbréfamarkaši og markašstorg fjįrmįlagerninga (MTF).

(2) Rįšherra skal ķ reglugerša) setja nįnari įkvęši um skilgreiningu hugtakanna fjįrmįlagerningur, fjįrfestingarrįšgjöf og innmišlari.

a)Sbr. reglugerš nr. 994/2007.

- - - - - - -
 

VII. kafli.
Reglulegar upplżsingar śtgefanda.

Gildissviš.
55. gr.

(1) Įkvęši kafla žessa gilda um śtgefendur veršbréfa, sem tekin hafa veriš til višskipta į skipulegum veršbréfamarkaši, meš Ķsland sem heimarķki skv. 3. gr.

(2) Śtgefandi veršbréfa, sem tekin hafa veriš til višskipta į skipulegum veršbréfamarkaši į Ķslandi, meš heimarķki ķ öšru rķki į Evrópska efnahagssvęšinu en Ķslandi, skal veita hlišstęšar reglulegar upplżsingar og kafli žessi męlir fyrir um ķ samręmi viš bindandi opinber fyrirmęli heimarķkis sķns.
 

Undanžįgur.
56. gr.

(1) Įkvęši kafla žessa gilda ekki um rķki į Evrópska efnahagssvęšinu, sveitarfélög eša sambęrileg svęšis- eša stašaryfirvöld į Evrópska efnahagssvęšinu, opinbera alžjóšlega ašila sem a.m.k. eitt rķki innan Evrópska efnahagssvęšisins į ašild aš, sešlabanka į Evrópska efnahagssvęšinu eša Sešlabanka Evrópu.

(2) Įkvęši kafla žessa gilda ekki um śtgefanda skuldabréfa ef eingöngu skuldabréf hans hafa veriš tekin til višskipta į skipulegum veršbréfamarkaši og nafnverš eininga skuldabréfanna er aš minnsta kosti jafngilt [100.000 evrum]1). [Fjįrhęšir ķ žessum kafla eru reiknašar mišaš viš opinbert višmišunargengi evru (kaupgengi) eins og žaš er skrįš hverju sinni]1).

(3) Įkvęši kafla žessa gilda ekki um veršbréfasjóši eša fjįrfestingarsjóši samkvęmt lögum um veršbréfasjóši og fjįrfestingarsjóši žegar um er aš ręša hlutdeildarskķrteini.

(4) Įkvęši kafla žessa gilda ekki um śtgefendur vegna peningamarkašsskjala meš binditķma sem er skemmri en 12 mįnušir.

(5) Įkvęši 58. gr. gildir ekki um śtgefanda sem var žegar į skipulegum veršbréfamarkaši 31. desember 2003 og sem eingöngu gefur śt skuldabréf sem heimarķki śtgefandans eša eitt af svęšis- eša stašaryfirvöldum žess rķkis įbyrgist skilyršislaust og óafturkallanlega.

[(6) Žrįtt fyrir 2. mgr. žessarar greinar gilda 57., 58. og 59. gr. ekki um śtgefendur sem gefa eingöngu śt skuldabréf, žar sem nafnverš hverrar einingar er aš jafnvirši 50.000 evra eša minna. Ef skuldabréfin eru ķ öšrum gjaldmišli en evru skal nafnverš hverrar einingar į śtgįfudegi jafngilda a.m.k. 50.000 evrum. Gildir žetta um skuldabréf sem hafa veriš tekin til višskipta į skipulegum veršbréfamarkaši fyrir gildistöku laga žessara svo framarlega sem žau eru śtistandandi.]1)

1)Sbr. 12. gr. laga nr. 48/2013.
 

Įrsreikningur.
57. gr.

     Śtgefandi veršbréfa skal birta opinberlega įrsreikning, eša samstęšureikning ef viš į, eins fljótt og aušiš er eftir lok reikningsįrsins og eigi sķšar en fjórum mįnušum frį lokum žess. Śtgefanda ber aš tryggja aš įrsreikningur, eša samstęšureikningur ef viš į, sé ašgengilegur almenningi ķ aš minnsta kosti fimm įr.
 

Įrshlutareikningur vegna fyrstu sex mįnaša reikningsįrsins.
58. gr.

     Śtgefandi hlutabréfa og/eša skuldabréfa skal birta opinberlega įrshlutareikning vegna fyrstu sex mįnaša reikningsįrsins, eša samstęšureikning vegna fyrstu sex mįnaša reikningsįrsins ef viš į, eins fljótt og aušiš er eftir lok žess tķmabils, žó eigi sķšar en tveimur mįnušum frį lokum žess. Śtgefanda ber aš tryggja aš įrshlutareikningurinn, eša samstęšureikningurinn ef viš į, sé ašgengilegur almenningi ķ aš minnsta kosti fimm įr.
 

Greinargerš frį stjórn.
59. gr.

(1) Śtgefandi hlutabréfa skal į fyrstu sex mįnušum reikningsįrsins og aftur į sķšari sex mįnušum reikningsįrsins birta opinberlega greinargerš frį stjórn śtgefandans. Greinargerš frį stjórn skal fela ķ sér skżringu į mikilvęgum atburšum og višskiptum sem įtt hafa sér staš į viškomandi tķmabili og lżsingu į įhrifum žeirra į fjįrhagsstöšu śtgefanda, og dótturfélaga hans ef viš į, auk almennrar lżsingar į fjįrhagsstöšu og rekstrarafkomu śtgefanda, og dótturfélaga hans ef viš į, į viškomandi tķmabili.

(2) Greinargeršina skal birta į tķmabilinu frį tķu vikum eftir aš viškomandi sex mįnaša tķmabil hefst žangaš til sex vikum įšur en žvķ lżkur og skal efni hennar nį yfir tķmabiliš frį upphafi viškomandi sex mįnaša tķmabils fram til birtingardags greinargeršarinnar.

(3) Śtgefanda, sem į grundvelli laga, reglna skipulegs veršbréfamarkašar eša aš eigin frumkvęši birtir įrshlutareikning vegna fyrstu žriggja og fyrstu nķu mįnaša reikningsįrsins, eša samstęšureikninga vegna sömu tķmabila ef viš į, ķ samręmi viš įkvęši laga um įrsreikninga, er ekki skylt aš birta greinargerš frį stjórn śtgefandans.
 

Efni įrsreiknings og įrshlutareiknings.
60. gr.

     Śtgefendur veršbréfa meš skrįša skrifstofu į Ķslandi skulu semja įrsreikning, eša samstęšureikning ef viš į, og įrshlutareikning vegna fyrstu sex mįnaša reikningsįrsins, eša samstęšureikning vegna fyrstu sex mįnaša reikningsįrsins ef viš į, ķ samręmi viš lög um įrsreikninga.
 

Śtgefandi meš skrįša skrifstofu ķ rķki utan Evrópska efnahagssvęšisins.
61. gr.

(1) Śtgefanda meš skrįša skrifstofu ķ rķki utan Evrópska efnahagssvęšisins er heimilt aš semja įrsreikning, eša samstęšureikning ef viš į, įrshlutareikning vegna fyrstu sex mįnaša reikningsįrsins, eša samstęšureikning vegna fyrstu sex mįnaša reikningsįrsins ef viš į, og greinargerš frį stjórn samkvęmt bindandi opinberum fyrirmęlum ķ žvķ rķki žar sem hann er meš skrįša skrifstofu ef fyrirmęlin eru hlišstęš įkvęšum laga um įrsreikninga. Śtgefanda er jafnframt heimilt aš fylgja bindandi opinberum fyrirmęlum ķ žvķ rķki žar sem hann er meš skrįša skrifstofu um įrshlutareikning fyrir fyrstu žrjį og fyrstu nķu mįnuši reikningsįrsins, eša samstęšureikninga vegna sömu tķmabila ef viš į, ef fyrirmęlin eru hlišstęš ķslenskum reglum um samsvarandi įrshlutareikninga sem gilda mundu gagnvart honum vęri śtgefandinn meš skrįša skrifstofu į Ķslandi.

(2) Ef bindandi opinber fyrirmęli rķkis žar sem śtgefandi er meš skrįša skrifstofu eru ekki hlišstęš įkvęšum laga um įrsreikninga skal śtgefandi semja įrsreikning, eša samstęšureikning ef viš į, įrshlutareikning vegna fyrstu sex mįnaša reikningsįrsins, eša samstęšureikning vegna fyrstu sex mįnaša reikningsįrsins ef viš į, og greinargerš frį stjórn meš sama hętti og hlišstęšir śtgefendur meš skrįša skrifstofu į Ķslandi.

(3) Įrsreikningaskrį metur hvort kröfur samkvęmt įkvęšum rķkis utan Evrópska efnahagssvęšisins eru hlišstęšar įkvęšum laga um įrsreikninga.
 

 Opinber birting og įbyrgš.
62. gr.

(1) Śtgefandi skal birta almenningi į Evrópska efnahagssvęšinu upplżsingar samkvęmt kafla žessum eins fljótt og aušiš er og į jafnręšisgrundvelli. Samhliša opinberri birtingu skal śtgefandinn senda upplżsingarnar til Fjįrmįlaeftirlitsins.

(2) Fjįrmįlaeftirlitinu er heimilt aš birta upplżsingar sem geršar hafa veriš opinberar į heimasķšu sinni.

(3) Įbyrgš į žvķ aš upplżsingar skv. 57.–59. gr. séu teknar saman og geršar opinberar hvķlir į śtgefanda.
 

Mišlęg varšveisla.
63. gr.

     Śtgefandi skal senda allar upplżsingar sem birtar eru opinberlega samkvęmt kafla žessum samhliša til Fjįrmįlaeftirlitsins, eša ašila sem Fjįrmįlaeftirlitiš tilnefnir, til mišlęgrar varšveislu, sbr. 136. gr. laga žessara.
 

Tungumįl.
64. gr.

(1) Ef veršbréf śtgefanda hafa einungis veriš tekin til višskipta į skipulegum veršbréfamarkaši į Ķslandi skal śtgefandi birta upplżsingar samkvęmt kafla žessum į ķslensku eša öšru žvķ tungumįli sem Fjįrmįlaeftirlitiš samžykkir.

(2) Ef veršbréf śtgefanda hafa veriš tekin til višskipta į skipulegum veršbréfamarkaši į Ķslandi og ķ einu eša fleiri ašildarrķkjum Evrópska efnahagssvęšisins skal śtgefandi birta upplżsingar samkvęmt kafla žessum į ķslensku, eša öšru žvķ tungumįli sem Fjįrmįlaeftirlitiš samžykkir, og annašhvort į ensku eša öšru žvķ tungumįli sem lögbęr stjórnvöld gistirķkjanna samžykkja, aš vali śtgefanda.

(3) Ef veršbréf śtgefanda hafa veriš tekin til višskipta į skipulegum veršbréfamarkaši ķ einu eša fleiri rķkjum į Evrópska efnahagssvęšinu en ekki į Ķslandi skal śtgefandi birta upplżsingar samkvęmt kafla žessum į ensku eša öšru žvķ tungumįli sem lögbęr stjórnvöld gistirķkjanna samžykkja, aš vali śtgefanda. Ef Fjįrmįlaeftirlitiš óskar eftir žvķ skal śtgefandi jafnframt birta upplżsingarnar į ensku eša öšru žvķ tungumįli sem Fjįrmįlaeftirlitiš samžykkir, aš vali śtgefanda.

(4) Ef veršbréf śtgefanda eru tekin til višskipta į skipulegum veršbréfamarkaši įn samžykkis śtgefanda hvķla skyldur 1.–3. mgr. ekki į śtgefanda heldur žeim ašila sem óskaš hefur eftir töku bréfanna til višskipta įn samžykkis śtgefanda.
 

Reglugerš.
65. gr.

     Rįšherra er heimilt aš setja nįnari įkvęši vegna kafla žessa ķ reglugerš, žar į mešal um meš hvaša hętti įrsreikningur og įrshlutareikningur skulu vera ašgengilegir almenningi, sbr. 57. og 58. gr., hvaša kröfur samkvęmt įkvęšum rķkis utan Evrópska efnahagssvęšisins eru hlišstęšar įkvęšum laga um įrsreikninga, sbr. 61. gr., og um framkvęmd opinberrar birtingar, sbr. 62. gr.a)

a)Sbr. reglug. nr. 707/2008.

- - - - - - -
 

Almennt eftirlit.
1. og 2. mgr. 133. gr.

(1) Fjįrmįlaeftirlitiš hefur eftirlit meš framkvęmd laga žessara og reglna settra samkvęmt žeim. Um heimildir žess fer samkvęmt įkvęšum kafla žessa og įkvęšum laga um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi. Įrsreikningaskrį kannar hvort upplżsingar skv. VII. kafla eru samdar ķ samręmi viš višeigandi reikningsskilareglur.

(2) Ķ tengslum viš athugun tiltekins mįls er Fjįrmįlaeftirlitinu heimilt aš krefja einstaklinga og lögašila um allar upplżsingar og gögn sem žaš telur naušsynleg. Fjįrmįlaeftirlitiš getur kallaš til skżrslugjafar einstaklinga sem žaš telur bśa yfir upplżsingum um tiltekiš mįl. Lagaįkvęši um žagnarskyldu takmarka ekki skyldu til žess aš veita upplżsingar og ašgang aš gögnum samkvęmt žessari grein.
 

Fara efst į sķšuna ⇑