Skattalagasafn rķkisskattstjóra 3.7.2020 19:03:49

nr. 212/1996 (slóš: www.skattalagasafn.is?ann=212.1996.0)
Ξ Valmynd

Reglur
nr. 212/1996, um skilyrši fyrir ķvilnun samkvęmt 66. og 80. gr. laga nr. 75/1981,
um tekjuskatt og eignarskatt. *1)

Ķ 1. mgr. 66. gr. laga nr. 75/1981, um tekjuskatt og eignarskatt*1), eru įkvęši um hvenęr skattstjóri*6) skuli lękka tekjuskattsstofn. Ķ 2. mgr. 80. gr.*3) sömu laga eru įkvęši um aš skattstjóra*6) sé heimilt aš lękka eignarskattsstofn manns žegar svo standi į sem fram kemur ķ 1. tölul. 1. mgr. 66. gr.*2)
Ķ samręmi viš įkvęši 2. mgr. 66. gr.*2) hefur rķkisskattstjóri sett svohljóšandi reglur um skilyrši fyrir ķvilnun:

Umsókn um lękkun.

Hjį skattstjórum skulu liggja frammi umsóknareyšublöš fyrir umsókn um ķvilnun samkvęmt 66. gr. og 80. gr.*1) Į žeim skal koma greinilega fram hvaša gögn žurfa aš fylgja umsókn. Mašur sem sękir um ķvilnun žarf aš leggja fram fullnęgjandi upplżsingar į žar til geršum eyšublöšum eša į annan hįtt. Įkvöršun skattstjóra*6) um ķvilnun samkvęmt umsókn meš skattframtali er kęranleg til skattstjóra. Kęruśrskurši skattstjóra varšandi ķvilnun mį įfrżja til rķkisskattstjóra.
Skattstjóri*6) skal taka umsóknir um lękkun skv. 66. og 80. gr.*1) til umfjöllunar žótt žęr berist eftir lok kęrufrests.

Lękkun skv. 1. tölul. - Ellihrörleiki, veikindi, slys eša mannslįt.

Skilyrši fyrir lękkun samkvęmt žessum töluliš eru aš ellihrörleiki, veikindi, slys eša mannslįt hafi haft ķ för meš sér skert gjaldžol. Meš skertu gjaldžoli er įtt viš aš greišslugeta manns sé skert vegna žess aš hann hafi oršiš fyrir verulegum kostnaši umfram bętur og styrki sem hann hefur fengiš vegna framangreindra tilvika. Meš kostnaši vegna ellihrörleika, veikinda eša slysa ķ žessu sambandi er įtt viš dvalarkostnaš į stofnunum, lyfja- og lękniskostnaš, kostnaš vegna ferša, żmiss konar sérśtbśnašar vegna fötlunar o.s.frv. Sżnt skal fram į aš um óhjįkvęmilegan kostnaš sé aš ręša og fyrir žurfa liggja gögn til stašfestingar į honum. Žó skal skattstjóri*6) veita ķvilnun įn umsóknar fįi gjaldžegn dvalarheimilisuppbót frį Tryggingastofnun rķkisins.
Meš kostnaši vegna andlįts er įtt viš śtfararkostnaš ef hinn lįtni hefur lįtiš eftir sig maka eša skylduómaga. Meš śtfararkostnaši er įtt viš venjulegan kostnaš vegna śtfarar.

Lękkun skv. 2. tölul. - Veikindi eša fötlun barns sem haldiš er langvinnum sjśkdómum.

Skilyrši fyrir lękkun skv. žessum töluliš er aš mašur hafi veruleg śtgjöld umfram venjulegan framfęrslukostnaš vegna barns sem haldiš er langvinnum sjśkdómum eša er fatlaš. Meš verulegum śtgjöldum er įtt viš žann kostnaš sem er umfram fengnar bętur, styrki og lķfeyri sem greiddur er vegna kostnašar sem af žessum tilvikum leišir. Meš kostnaši ķ žessu sambandi er įtt viš dvalarkostnaš į stofnunum, lyfja- og lękniskostnaš, kostnaš vegna ferša, żmiss konar sérśtbśnašar vegna fötlunar o.s.frv. Sżna žarf fram į aš um óhjįkvęmilegan kostnaš sé aš ręša og leggja fram gögn til stašfestingar į honum.

Lękkun skv. 3. tölul. - Framfęrsla foreldra eša annarra vandamanna.

Skilyrši fyrir lękkun samkvęmt žessum töluliš eru sannanleg śtgjöld vegna framfęrslu foreldra eša annarra vandamanna. Gera žarf grein fyrir ķ hverju śtgjöldin eru fólgin og jafnframt aš sżna fram į aš framfęrslufé foreldris eša vandamanns, ž.e. tekjur, bętur og styrkir standi ekki undir naušsynlegum śtgjöldum vegna framfęrslunnar.
Skilyrši fyrir lękkun vegna barna eldri en 16 įra sem mašur hefur į framfęri sķnu eru aš barniš sé žaš tekjulįgt vegna atvinnuleysis eša af öšrum įstęšum aš žvķ sé ókleift aš standa undir eigin framfęrslu. Mišaš er viš fjįrhęš barnalķfeyris sem hįmarksķvilnun og hafi barniš tekjur skeršist ķvilnunin sem nemur žrišjungi af tekjum žess.

Lękkun skv. 4. tölul. - Menntunarkostnašar*4) barna 16 įra og eldri.

Skilyrši fyrir lękkun samkvęmt žessum töluliš er aš barniš sé oršiš 16 įra og stundi nįm a.m.k. 3 mįnuši į įrinu. Hér er fyrst og fremst įtt viš börn į aldrinum 16-21 įrs sem stunda nįm aš loknu grunnskólanįmi ž.e. nįm ķ mennta- eša fjölbrautaskólum, išnnįm o.ž.h. Veiti nįmiš rétt til nįmslįna kemur ķvilnun ekki til įlita. Hįmarksķvilnun er kr. 142.333*5) vegna nįms sem stundaš er hér į landi. Ef sótt er um hęrri ķvilnun vegna nįms sem stundaš er erlendis žarf aš sżna fram į verulegan kostnaš vegna nįmsins sem telja veršur umfram venjulegan nįmskostnaš, svo sem hį skólagjöld, fargjöld o.ž.h. Ķvilnun getur žó aldrei oršiš hęrri en tvöföld sś ķvilnun sem veitt er vegna nįms hér į landi. Hafi nįmsmašurinn tekjur skeršist ķvilnunin sem nemur žrišjungi af tekjum hans.

Lękkun skv. 5. tölul. - Verulegt eignatjón sem ekki hefur fengist bętt.

Skilyrši fyrir lękkun samkvęmt žessum töluliš er aš um sé aš ręša verulegt eignatjón sem ekki hafi fengist bętt śr hendi annars ašila. Meš verulegu eignatjóni er hér įtt viš aš fjįrhagslegar afleišingar tjóns sem veršur į eignum manns skerši gjaldžol hans. Ķvilnun kemur ekki til įlita ef mögulegt er aš fį tjóniš bętt śr hendi annars ašila.

Lękkun skv. 6. tölul. - Töp į śtistandandi kröfum sem ekki stafa frį atvinnurekstri.

Skilyrši fyrir lękkun samkvęmt žessum töluliš er aš gjaldžol manns sé verulega skert vegna tapa į śtistandandi kröfum sem ekki stafa af atvinnurekstri hans. Meš atvinnurekstri ķ žessu sambandi er įtt viš atvinnurekstur sem einstaklingur hefur meš höndum og eignarašild ķ sameignarfélagi eša hlutafélagi. Žaš telst žó ekki atvinnurekstur ef eignarhluti ķ hlutafélagi er óverulegur og ašild og tengsl manns viš félagiš eru žannig aš ekki sé įstęša til aš lķta žannig į aš um atvinnurekstur sé aš ręša. Sé eignarhluti minni en 20% telst hann óverulegur ķ žessu sambandi. Skuld telst töpuš žegar sżnt hefur veriš fram į fullnęgjandi hįtt aš hśn fįist ekki greidd.

*1)Sbr. nś 65. og 79. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt. *2)Sbr. nś 65. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt. *3)Nś 79. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt. *4)Svo birt ķ Stj.tķš. en į aš vera "menntunarkostnašur". *5)Hįmarksķvilnun vegna tekjuįrsins 2011 er kr. 317.000. Žegar tekjur nįmsmanns į žvķ įri eru oršnar kr. 951.000 fellur réttur til ķvilnunar hjį framfęranda nišur. 6)Nś rķkisskattstjóri.

Fara efst į sķšuna ⇑