Skattalagasafn rķkisskattstjóra 15.7.2019 23:01:19

Lög nr. 39/1988 (slóš: www.skattalagasafn.is?log=39.1988.0)
Ξ Valmynd

Lög
nr. 39/1988, um bifreišagjald.*1)

*1)Sbr. lög nr. 6/1990, 11/1990, 92/1991, 122/1993, 138/1995, 83/1998, 151/1998, 37/2000, 148/2001, 131/2004, 137/2008, 60/2009, 130/2009, 136/2009, 156/2010, 126/2011, 164/2011, 140/2013, 125/2015, 126/2016, 59/2017, 96/2017, 117/2018 og 132/2018.

1. gr.
[Gjaldskyld ökutęki.]1)

(1) Greiša skal til rķkissjóšs bifreišagjald af bifreišum sem skrįšar eru hér į landi eins og nįnar er įkvešiš ķ lögum žessum.

(2) Meš gjaldskyldri bifreiš samkvęmt lögum žessum er įtt viš vélknśiš ökutęki sem uppfyllir eitt eša fleiri eftirtalinna skilyrša:

  1. Vélknśiš ökutęki sem ašallega er ętlaš til fólks- eša vöruflutninga og er į fjórum hjólum eša fleiri, eša į žremur hjólum, og er 400 kg aš eigin žyngd eša meira og hannaš er til hrašari aksturs en 30 km į klukkustund eša aka mį svo hratt įn verulegra breytinga.
  2. Vélknśiš ökutęki sem ašallega er ętlaš til aš draga annaš ökutęki og hannaš er til hrašari aksturs en 30 km į klukkustund.
  3. Vélknśiš ökutęki sem ašallega er ętlaš til fólks- eša vöruflutninga eša til aš draga annaš ökutęki og er bśiš beltum og eftir atvikum stżrimeišum/stżrihjólum og er 400 kg aš eigin žyngd eša meira.
  4. [Bifhjól sem hvorki telst bifreiš né torfęrutęki, er ašallega ętlaš til fólks- eša vöruflutninga, er į tveimur hjólum, meš eša įn hlišarvagns, eša į žremur eša fleiri hjólum og er 400 kg aš eigin žyngd eša meira.]1) 2)
  5. [---]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 37/2000. 2)Sbr. 9. gr. laga nr. 156/2010.

2. gr.
[Fjįrhęš gjaldsins.]
1)

[(1) Bifreišagjald į hverju gjaldtķmabili mišast viš skrįša losun koltvķsżrings (CO2) viškomandi ökutękis. Skrįš losun er męld ķ grömmum į hvern ekinn kķlómetra.

(2) Bifreišagjald ökutękis į hverju gjaldtķmabili, aš eigin žyngd 3.500 kg eša minna, skal vera [6.075 kr.]3) 4) 5) 6) 7) 16) fyrir losun allt aš 121 gramms af [skrįšri losun koltvķsżrings ökutękis samkvęmt evrópsku aksturslotunni]8) en [146 kr.]3) 4) 5) 6) 7) 16) fyrir hvert gramm af skrįšri losun umfram žaš. [Hafi koltvķsżringslosunin veriš skrįš samkvęmt evrópsku aksturslotunni og samręmdu prófunarašferšinni skal gjaldiš vera 6.075 kr. fyrir losun allt aš 133 grömmum af skrįšri koltvķsżringslosun ökutękis samkvęmt evrópsku aksturslotunni en 133 kr. fyrir hvert gramm af losun umfram žaš. [Hafi koltvķsżringslosunin einvöršungu veriš skrįš samkvęmt samręmdu prófunarašferšinni skal gjaldiš vera 6.075 kr. fyrir losun allt aš 146 grömmum af skrįšri koltvķsżringslosun ökutękis en 121 kr. fyrir hvert gramm af losun umfram žaš.]8)

(3) Liggi upplżsingar um skrįša losun koltvķsżrings viškomandi ökutękis ekki fyrir skal losun ökutękis įkvöršuš sem 0,12 grömm į hvert kķló skrįšrar eigin žyngdar ökutękis aš višbęttum 50 grömmum af koltvķsżringi.

(4) Bifreišagjald ökutękis, aš eigin žyngd meira en 3.500 kg, į hverju gjaldtķmabili er [56.900 kr.]3) 4) 5) 6) 7) 16) aš višbęttum [2,43 kr.]3) 4) 5) 6) 7) 16) fyrir hvert kķló skrįšrar eigin žyngdar ökutękis umfram 3.500 kg. Bifreišagjald ökutękis, aš eigin žyngd meira en 3.500 kg., skal žó ekki vera hęrra en [89.560 kr.]3) 4) 5) 6) 7) 16) į hverju  gjaldtķmabili.]2)

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 37/2000. 2)Sbr. 10. gr. laga nr. 156/2010. 3)Sbr. 27. gr. laga nr. 164/2011. 4)Sbr. 8. gr. laga nr. 140/2013. 5)Sbr. 36. gr. laga nr. 125/2015. 6)Sbr. 17. gr. laga nr. 126/2016. 7)Sbr. 23. gr. laga nr. 96/2017. 8)Sbr. 6. gr. laga nr. 117/2018. 9)Sbr. 11. gr. laga nr. 138/2018.

3. gr.
[Gjalddagar, eindagar og gjaldskyldir ašilar.]3)

(1) Gjalddagar bifreišagjalds eru 1. janśar įr hvert vegna gjaldtķmabilsins 1. janśar til 30. jśnķ og 1. jślķ įr hvert vegna gjaldtķmabilsins 1. jślķ til 31. desember [---]2). [Eindagar bifreišagjalds eru 15. febrśar og 15. įgśst įr hvert.]2) Skal gjaldiš innheimtast žar sem bifreiš er skrįš į gjalddaga.

(2) Gjald vegna nżskrįšra bifreiša skal greišast ķ hlutfalli viš skrįningartķma žeirra į gjaldtķmabilinu og telst gjaldskyldan frį og meš afhendingu skrįningarmerkis. [---[---]2)]3) Gjald vegna nżskrįšra bifreiša fellur ķ eindaga viš skrįningu.

(3) Bifreišagjald skal sį greiša sem er skrįšur eigandi į gjalddaga. Hafi oršiš eigandaskipti aš bifreiš įn žess aš žau hafi veriš tilkynnt til skrįningar hvķlir greišsluskyldan jafnframt į hinum nżja eiganda.

[(4) Ašilar sem eiga rétt į endurgreišslu viršisaukaskatts skv. 10. mgr. 42. gr. laga nr. 50/ 1988, um viršisaukaskatt, eru undanžegnir gjaldskyldu ķ samręmi viš sérlög eša įkvęši alžjóšasamninga eša tvķhliša samninga.]4)

(5) Eigi skal endurgreiša gjald af bifreiš sem greitt hefur veriš af žótt eigandaskipti verši, hśn flutt ķ annaš skrįningarumdęmi eša afskrįš. Gildir greišslan fyrir bifreišina hver sem eigandi hennar er eša hvert sem hśn er flutt į landinu.*1)
[---[---]1)]3)

(6) [Ef bifreišir sem hafa veriš undanžegnar bifreišagjaldi skv. d-liš 4. gr. eru settar į skrįningarmerki aš nżju skal greiša bifreišagjald ķ hlutfalli viš žann tķma sem eftir er af gjaldtķmabilinu og hefst gjaldskyldan frį og meš afhendingu skrįningarmerkis. Gjald vegna skrįšra bifreiša sem skrįningarmerki eru sett į aš nżju fellur ķ eindaga viš afhendingu skrįningarmerkis.*1)

(7) Viš afskrįningu bifreiša skal endurgreiša eša fella nišur bifreišagjald ķ hlutfalli viš žann tķma sem eftir er af žvķ gjaldtķmabili sem er aš lķša žegar afskrįning fer fram.]3) *1)

1)Sbr. 40. gr. laga nr. 122/1993. 2)Sbr. 2. gr. laga nr. 138/1995. 3)Sbr. 3. gr. laga nr. 37/2000. 4)Sbr. 20. gr. laga nr. 59/2017. *1)5., 6. og 7. mgr. voru įšur 4., 5. og 6. mgr. en žaš breyttist meš 20. gr. laga nr. 59/2017.

[4. gr.
Undanžįga frį gjaldsskyldu.

     Eftirfarandi bifreišir skulu undanžegnar bifreišagjaldi:

  1. Bifreišir ķ eigu žeirra sem fį greiddan örorkustyrk, örorkulķfeyri, bensķnstyrk eša umönnunargreišslur vegna örorku barna frį Tryggingastofnun rķkisins. Jafnframt eiga žeir öryrkjar sem notiš hafa nišurfellingar skv. 1. mįlsl. rétt į nišurfellingu ef žeir hafa öšlast rétt til ellilķfeyrisgreišslna eša dveljast į stofnun, sbr. 43. gr. laga nr. 117/1993, um almannatryggingar*1). Sama rétt eiga foreldrar langveikra og fjölfatlašra barna sem vistuš eru utan heimilis ef réttur til umönnunargreišslna héldist óskertur vęri barniš heima. Réttur til nišurfellingar bifreišagjalds vegna žeirra sem fį greiddan örorkustyrk, örorkulķfeyri eša bensķnstyrk er bundinn žvķ skilyrši aš bóta- eša styrkhafi sé ķ ökutękjaskrį annašhvort skrįšur eigandi bifreišar eša umrįšamašur bifreišar samkvęmt eignarleigusamningi. Réttur til nišurfellingar bifreišagjalds af bifreišum ķ eigu žeirra sem fį umönnunargreišslur vegna örorku barna nęr til einnar bifreišar og er bundinn žvķ skilyrši aš skrįšur eigandi bifreišar samkvęmt ökutękjaskrį fari meš forsjį barnsins. Óheimilt er aš fella nišur bifreišagjald af bifreišum sem eru yfir 3.500 kg aš eigin žyngd og nżttar eru ķ atvinnurekstri. Ef sį sem į rétt į nišurfellingu bifreišagjalds į fleiri en eina bifreiš skal bifreišagjald fellt nišur af žeirri bifreiš sem er žyngst. Fyrir įlagningu bifreišagjalds skal Tryggingastofnun rķkisins senda rķkisskattstjóra upplżsingar um bifreišaeign žeirra sem fį slķkar greišslur frį stofnuninni sem aš framan greinir.
  2. Bifreišir ķ eigu björgunarsveita. Meš björgunarsveit er įtt viš sjįlfbošališasamtök sem hafa björgun mannslķfa og veršmęta aš ašalmarkmiši.
  3. Bifreišir sem eru eldri en 25 įra ķ upphafi gjaldįrs, tališ frį og meš įrgeršarįri žeirra.
  4. Bifreišir žegar skrįningarmerki hafa veriš afhent skrįningarašila til varšveislu. Undanžįga žessi mišast viš dagsetningu innlagnar skrįningarmerkja. Jafnframt skal rķkisskattstjóri fella nišur bifreišagjald af ónżtum bifreišum sem sannanlega hafa ekki veriš ķ notkun į gjaldtķmabilinu.
  5. Bifreišir sem tķmabundiš hafa veriš fluttar śr landi. Framvķsa ber śtflutnings- og innflutningsskżrslum til sönnunar į tķmabundnum śtflutningi.]1)
  6. [Ökutęki sem framleidd eru og skrįš meš metan [eša metanól]3) sem ašalorkugjafa eša hefur veriš breytt žannig aš žau geti nżtt metan og breytingin hlotiš vottun skošunarstöšvar skulu greiša lįgmark bifreišagjalds skv. 2. gr.]2)

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 37/20002)Sbr. 11. gr. laga nr. 156/2010. 3)Sbr. 24. gr. laga nr. 96/2017. *1)Nś 48. gr. laga nr. 100/2007, um almannatryggingar.

[5. gr.]2)
[Ašalskošun og skrįning.]2)

(1) Viš įrlega ašalskošun bifreišar, sem gjaldskyld er samkvęmt žessum lögum, skal eigandi hennar eša umrįšamašur fęra sönnur į aš greitt hafi veriš af henni gjaldfalliš bifreišagjald. [Eiganda eša umrįšamanni bifreišar er žó ekki skylt aš fęra sönnur į aš hafa greitt gjaldfalliš bifreišagjald fyrr en eftir eindaga.]1) Aš öšrum kosti skal skošunarmašur neita um skošun į bifreišinni, taka af henni skrįningarmerki og afhenda žau lögreglustjóra. Lögreglustjóri skal ekki afhenda žau aftur fyrr en fęršar hafa veriš sönnur į greišslu bifreišagjaldsins.

(2) [Óheimilt er aš skrį eigendaskipti aš bifreiš nema gjaldfalliš bifreišagjald hafi įšur veriš greitt.]1)

(3) Ef bifreišagjald er ekki greitt fyrir eindaga skal lögreglustjóri, eftir kröfu innheimtumanns, taka af bifreišinni skrįningarmerki til geymslu svo sem aš framan segir.

(4) [Skrįning bifreišar skal ekki fara fram nema gjaldfalliš bifreišagjald hafi įšur veriš greitt af henni.

(5) Óheimilt er aš afhenda skrįningarmerki sem afhent hafa veriš skrįningarašila til varšveislu nema greitt hafi veriš fyrir žann tķma sem eftir er af gjaldtķmabilinu.]2)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 138/1995 2)Sbr. 5. gr. laga nr. 37/2000.

[[6. gr.]1)]2)
[Umsjón įlagningar, innheimtu og endurgreišslu.

(1) [Rķkisskattstjóri fer meš]3) įlagningu bifreišagjalds og ašra framkvęmd laganna. [Rķkisskattstjóra er heimilt aš senda tilkynningu žess efnis rafręnt.]5) Innheimtu bifreišagjalds annast tollstjórar og fer um reikningsskil eftir žvķ sem [rįšherra]4) įkvešur. Heimilt er aš fela skošunarstöšvum innheimtu bifreišagjalds.

(2) Endurgreišslu bifreišagjalds vegna afskrįningar eša innlagnar skrįningarmerkja annast tollstjórar.

(3) Bifreišagjald nżtur lögtaksréttar.]2)

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 138/1995. 2)Sbr. 6. gr. laga nr. 37/2000. 3)Sbr. 50. gr. laga nr. 136/2009. 4)Sbr. 125. gr. laga nr. 126/2011. 5)Sbr. 1. gr. laga nr. 132/2018.

[7. gr.
Kęruleiš.

(1) Greišanda bifreišagjalds er heimilt aš kęra til rķkisskattstjóra įlagningu bifreišagjalds skv. 6. gr. innan žrjįtķu daga frį žvķ aš gjaldiš var įkvaršaš.

(2) Śrskurši rķkisskattstjóra skv. 1. mgr. mį skjóta til yfirskattanefndar samkvęmt įkvęšum laga nr. 30/1992, um yfirskattanefnd.

(3) Um mįlsmešferš aš öšru leyti fer samkvęmt lögum nr. 3/1987, um fjįröflun til vegageršar, meš sķšari breytingum.*1)]1)

1)Sbr. 8. gr. laga nr. 37/2000. *1)Lög nr. 3/1987 voru felld śr gildi meš lögum nr. 87/2004.

[8. gr.]1)
[Żmis įkvęši.]1)

     Sé bifreišagjald ekki greitt ķ sķšasta lagi į eindaga skal greiša rķkissjóši drįttarvexti, sbr. III. kafla laga nr. 25/1987*1), af žvķ sem ógreitt er tališ frį og meš gjalddaga.

1)Sbr. 7. gr. laga nr. 37/2000. *1)Nś lög nr. 38/2001, um vexti og verštryggingu.

[9. gr.]1)

     [Rįšherra]2) er heimilt aš kveša nįnar į um framkvęmd laga žessara ķ reglugerša).

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 37/2000. 2)Sbr. 125. gr. laga nr. 126/2011. a)Sbr. reglugerš nr. 359/1998.

[10. gr.]1)

     Lög žessi öšlast žegar gildi.

1)Sbr. 4. gr. laga nr. 37/2000.

Įkvęši til brįšabirgša

[[---]1)]2)

1)Sbr. lög nr. 6/1990 og lög nr. 11/1990. 2)Sbr. 9. gr. laga nr. 37/2000.

[[---]1)]2)

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 151/1998. 2)Sbr. 9. gr. laga nr. 37/2000.
 

 

Fara efst į sķšuna ⇑