Skattalagasafn rķkisskattstjóra 12.11.2019 19:07:53

Lög nr. 90/2003, kafli 15 (slóš: www.skattalagasafn.is?log=90.2003.15)
Ξ Valmynd

 Įlagningarįr:


Įkvęši til brįšabirgša.

I.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 2. mgr. A-lišar 67. gr. laganna skal órįšstöfušum persónuafslętti annars hjóna, sem skattlagt er skv. įkvęšum 62. gr., bętt viš persónuafslįtt hins meš eftirfarandi hętti:

  1. Viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2001 vegna tekna į įrinu 2000 skal bęta 85% af órįšstöfušum hluta persónuafslįttar annars makans viš persónuafslįtt hins.

  2. Viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2002 vegna tekna į įrinu 2001 skal bęta 90% af órįšstöfušum hluta persónuafslįttar annars makans viš persónuafslįtt hins.

  3. Viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2003 vegna tekna į įrinu 2002 skal bęta 95% af órįšstöfušum hluta persónuafslįttar annars makans viš persónuafslįtt hins.

II.

Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. A-lišar 67. gr. laganna skal:

  1. persónuafslįttur viš stašgreišslu opinberra gjalda į launatķmabilinu frį og meš 1. aprķl til 31. desember įriš 2000 vera 9/12 hlutar af 294.120 kr.; viš įlagningu tekjuskatts og eignarskatts įriš 2001 vegna tekna og eigna įriš 2000 skal persónuafslįttur vera 292.326 kr.;

  2. persónuafslįttur viš stašgreišslu opinberra gjalda įriš 2001 og viš įlagningu tekjuskatts og eignarskatts įriš 2002 vegna tekna og eigna įriš 2001 vera 302.940 kr.;

  3. persónuafslįttur viš stašgreišslu opinberra gjalda įriš 2002 og viš įlagningu tekjuskatts og eignarskatts įriš 2003 vegna tekna og eigna įriš 2002 vera 312.024 kr.

III.

Til žess aš sértękt endurmat stofnsjóšs A-deildar samvinnufélags samkvęmt brįšabirgšaįkvęši ķ lögum um samvinnufélög*1) njóti skattalegs hagręšis skv. 2. mįlsl. 1. mgr. 11. gr., 4. mįlsl. 2. mgr. 18. gr. og 3. mgr. 51. gr. laganna skal endurmatiš lagt fyrir skattstjóra til stašfestingar įsamt upplżsingum um skiptihlutfalliš milli félagsašila fyrir įrslok 2004.

*1)Sjį lög nr. 22/1991.

IV.

(1) Į tekjuskattsstofn manna vegna tekna įriš 2002 skal įriš 2003 leggja sérstakan tekjuskatt eins og nįnar greinir ķ įkvęši žessu.

(2) Į tekjuskattsstofn einstaklinga umfram 3.980.000 kr. eša tekjuskattsstofn hjóna umfram 7.960.000 kr. skal reikna sérstakan 7% tekjuskatt.

(3) Ef hjón hafa bęši tekjuskattsstofn umfram 3.980.000 kr. reiknast žeim sinn hlutinn hvoru hins sérstaka tekjuskatts. Sé tekjuskattsstofn annars hjóna lęgri en 3.980.000 kr. reiknast hinu hjóna allur sérstaki tekjuskatturinn.

(4) Sérstakur tekjuskattur samkvęmt įkvęši žessu skal ekki innheimtur meš stašgreišslu opinberra gjalda.

(5) Fyrirframgreišsla upp ķ vęntanlega įlagningu sérstaks tekjuskatts įrsins 2003 skal fara fram meš fimm jöfnum mįnašarlegum greišslum mįnušina įgśst 2002 til desember 2002. Fyrirframgreišslan skal vera 7% af tekjuskattsstofni samkvęmt skattframtali įrsins 2002 vegna tekna į įrinu 2001 umfram 3.980.000 kr. hjį einstaklingi og umfram 7.960.000 kr. hjį hjónum.

(6) Gjalddagar fyrirframgreišslu skv. 5. mgr. skulu vera fyrstu dagar mįnašanna įgśst 2002 til og meš desember 2002. Rįšherra er heimilt aš setja ķ reglugerš nįnari įkvęši um framkvęmd fyrirframgreišslunnar.

(7) Heimilt er gjaldanda aš sękja um lękkun fyrirframgreišslu sem honum hefur veriš gert aš greiša skv. 5. mgr. Umsókn um slķka lękkun skal senda skattstjóra sem śrskuršar um lękkun greišsluskyldunnar. Įkvöršun skattstjóra er kęranleg til rķkisskattstjóra innan 30 daga frį dagsetningu śrskuršar skattstjóra. Rķkisskattstjóri skal kveša upp śrskurš sinn innan 15 daga frį žvķ kęra barst honum og skal śrskuršur hans vera endanleg śrlausn mįlsins į stjórnsżslustigi.

(8) Skattstjóri skal aš jafnaši ekki taka til greina umsókn gjaldanda nema hann geti sżnt fram į aš veruleg tekjulękkun hafi oršiš hjį honum milli įra. Rķkisskattstjóra er heimilt aš setja nįnari reglur um žetta atriši.

(9) Nś kemur ķ ljós viš įlagningu į sérstökum tekjuskatti aš fyrirframgreišsla samkvęmt žessu įkvęši hefur veriš of hį og skal bęta 2,5% įlagi viš mismuninn.

(10) Um sérstakan tekjuskatt samkvęmt įkvęši til brįšabirgša skulu įkvęši VIII.–XIII. kafla laganna gilda eftir žvķ sem viš į.

V.

Viš framtalsgerš į įrinu 2003 skal leysa upp endurmatsreikning sem myndašur var skv. 37. gr. laga nr. 75/1981 fyrir breytingu meš lögum nr. 133/2001 og fęra meš öšru eigin fé.

VI.

(1) Į tekjuskattsstofn manna vegna tekna įriš 2003 skal įriš 2004 leggja sérstakan tekjuskatt eins og nįnar greinir ķ įkvęši žessu.

(2) Į tekjuskattsstofn einstaklinga umfram 4.089.450 kr. eša tekjuskattsstofn hjóna umfram 8.178.900 kr. skal reikna sérstakan 5% tekjuskatt.

(3) Ef hjón hafa bęši tekjuskattsstofn umfram 4.089.450 kr. reiknast žeim sinn hlutinn hvoru hins sérstaka tekjuskatts. Sé tekjuskattsstofn annars hjóna lęgri en 4.089.450 kr. reiknast hinu hjóna allur sérstaki tekjuskatturinn.

(4) Sérstakur tekjuskattur samkvęmt įkvęši žessu skal ekki innheimtur meš stašgreišslu opinberra gjalda.

(5) Fyrirframgreišsla upp ķ vęntanlega įlagningu sérstaks tekjuskatts įrsins 2004 skal fara fram meš fimm jöfnum mįnašarlegum greišslum mįnušina įgśst til desember 2003. Fyrirframgreišslan skal vera 5% af tekjuskattsstofni samkvęmt skattframtali įrsins 2003 vegna tekna į įrinu 2002 umfram 4.089.450 kr. hjį einstaklingi og umfram 8.178.900 kr. hjį hjónum.

(6) Gjalddagar fyrirframgreišslu skv. 5. mgr. skulu vera fyrstu dagar mįnašanna įgśst til og meš desember 2003. Rįšherra er heimilt aš setja ķ reglugerš nįnari įkvęši um framkvęmd fyrirframgreišslunnar.

(7) Heimilt er gjaldanda aš sękja um lękkun fyrirframgreišslu sem honum hefur veriš gert aš greiša skv. 5. mgr. Umsókn um slķka lękkun skal senda skattstjóra sem śrskuršar um lękkun greišsluskyldunnar. Įkvöršun skattstjóra er kęranleg til rķkisskattstjóra innan 30 daga frį dagsetningu śrskuršar skattstjóra. Rķkisskattstjóri skal kveša upp śrskurš sinn innan 15 daga frį žvķ aš kęra barst honum og skal śrskuršur hans vera endanleg śrlausn mįlsins į stjórnsżslustigi.

(8) Skattstjóri skal aš jafnaši ekki taka til greina umsókn gjaldanda nema hann geti sżnt fram į aš veruleg tekjulękkun hafi oršiš hjį honum milli įra. Rķkisskattstjóra er heimilt aš setja nįnari reglur um žetta atriši.

(9) Nś kemur ķ ljós viš įlagningu į sérstökum tekjuskatti aš fyrirframgreišsla samkvęmt žessu įkvęši hefur veriš of hį og skal bęta 2,5% įlagi viš mismuninn.

(10) Um sérstakan tekjuskatt samkvęmt įkvęši til brįšabirgša skulu įkvęši VIII.–XIII. kafla laganna gilda eftir žvķ sem viš į.

VII.

Žrįtt fyrir įkvęši 8. tölul. 31. gr. laganna er einungis heimilt aš draga eftirstöšvar rekstrartapa sem myndušust ķ rekstri į įrinu 1994 og sķšar og yfirfęranleg eru samkvęmt lögum frį skattskyldum tekjum viš įkvöršun tekjuskattsstofns vegna rekstrarįrsins 2003.

VIII.

(1) Įkvęši žetta tekur til manna sem eiga hlutabréf ķ hlutafélagi um sameiginlega fjįrfestingu sem fullnęgir skilyršum 5. mgr. 1. tölul. B-lišar 1. mgr. 30. gr. laganna og fį viš slit žess į įrunum 2003-2007 ķ staš hlutabréfs ķ hlutafélaginu afhent hlutdeildarskķrteini ķ veršbréfasjóši eša fjįrfestingarsjóši, sem hefur veriš stofnašur samkvęmt lögum um veršbréfasjóši og fjįrfestingarsjóši og tekur viš veršbréfaeign félagsins, eftir žvķ sem nįnar er kvešiš į um ķ įkvęši žessu.

(2) Viš slit skv. 1. mgr. telst afhending hlutdeildarskķrteinanna ekki til skattskylds aršs skv. 4. mgr. 9. gr. laganna. Stofnverš hlutdeildarskķrteinis sem afhent er skv. 1. mgr. skal vera jafnt upphaflegu kaupverši bréfanna, aš teknu tilliti til 4. mgr. 17. gr. laganna, sbr. žó 3. mgr. įkvęšis žessa.

(3) Tekjur viš sölu eša innlausn hlutdeildarskķrteinis sem afhent var skv. 1. mgr. ķ staš hlutabréfs sem keypt var į įrunum 1990-1996 skulu ekki skattlagšar nema aš žvķ marki sem žęr eru umfram fjįrhęš er getur ķ 6. mgr. 17. gr. laganna, enda hafi hlutdeildarskķrteini vegna žessara hlutabréfa veriš sérgreind. Um įkvöršun stofnveršs aš öšru leyti fer eftir 2. mgr.

(4) Afhending hlutabréfa skv. 1. mgr. telst ekki hafa ķ för meš sér rof į eignarhaldi, sbr. 4. mgr. 1. tölul. B-lišar 1. mgr. 30. gr. laganna. Verši hlutdeildarskķrteiniš selt eša žaš innleyst įšur en eignarhaldstķmi žess eša žeirra bréfa sem žaš kom ķ stašinn fyrir er lišinn gilda įkvęši um kaup ķ nżjum bréfum eša eftir atvikum tekjufęrslu nżtts frįdrįttar, sbr. 3.-5. mįlsl. 4. mgr. 1. tölul. B-lišar 1. mgr. 30. gr. laganna.

[IX.

(1) Į tekjuskattsstofn manna vegna tekna į įrunum 2004 og 2005 skal į įrunum 2005 og 2006 leggja sérstakan tekjuskatt eins og nįnar greinir ķ įkvęši žessu.

(2) Į tekjuskattsstofn einstaklinga umfram 4.191.686 kr. eša tekjuskattsstofn hjóna umfram 8.383.372 kr. skal reikna sérstakan tekjuskatt. Sérstakur tekjuskattur vegna tekna įrsins 2004 skal vera 4% en vegna tekna įrsins 2005 skal sérstakur tekjuskattur vera 2%.

(3) Ef hjón hafa bęši tekjuskattsstofn umfram 4.191.686 kr. reiknast žeim sinn hlutinn hvoru hins sérstaka tekjuskatts. Sé tekjuskattsstofn annars hjóna lęgri en 4.191.686 kr. reiknast hinu hjóna allur sérstaki tekjuskatturinn.

(4) Sérstakur tekjuskattur samkvęmt įkvęši žessu skal ekki innheimtur meš stašgreišslu opinberra gjalda.

(5) Fyrirframgreišsla upp ķ vęntanlega įlagningu sérstaks tekjuskatts įrin 2005 og 2006 skal fara fram meš fimm jöfnum mįnašarlegum greišslum mįnušina įgśst til desember įrin 2004 og 2005. Fyrirframgreišslan įriš 2004 skal vera 4% af tekjuskattsstofni samkvęmt skattframtali įrsins 2004 vegna tekna į įrinu 2003 umfram 4.191.686 kr. hjį einstaklingi og umfram 8.383.372 kr. hjį hjónum. Fyrirframgreišslan įriš 2005 skal vera 2% af tekjuskattsstofni samkvęmt skattframtali įrsins 2005 vegna tekna įrinu 2004 umfram 4.191.686 kr. hjį einstaklingi og umfram 8.383.372 kr. hjį hjónum.

(6) Gjalddagar fyrirframgreišslu skv. 5. mgr. skulu vera fyrstu dagar mįnašanna įgśst til og meš desember hvert įr. Rįšherra er heimilt aš setja ķ reglugerš nįnari įkvęši um framkvęmd fyrirframgreišslunnar.

(7) Heimilt er gjaldanda aš sękja um lękkun fyrirframgreišslu sem honum hefur veriš gert aš greiša skv. 5. mgr. Umsókn um slķka lękkun skal senda skattstjóra sem śrskuršar um lękkun greišsluskyldunnar. Įkvöršun skattstjóra er kęranleg til rķkisskattstjóra innan 30 daga frį dagsetningu śrskuršar skattstjóra. Rķkisskattstjóri skal kveša upp śrskurš sinn innan 15 daga frį žvķ aš kęra barst honum og skal śrskuršur hans vera endanleg śrlausn mįlsins į stjórnsżslustigi.

(8) Skattstjóri skal aš jafnaši ekki taka til greina umsókn gjaldanda nema hann geti sżnt fram į aš veruleg tekjulękkun hafi oršiš hjį honum milli įra. Rķkisskattstjóra er heimilt aš setja nįnari reglur um žetta atriši.

(9) Nś kemur ķ ljós viš įlagningu į sérstökum tekjuskatti aš fyrirframgreišsla samkvęmt žessu įkvęši hefur veriš of hį og skal žį bęta 2,5% įlagi viš mismuninn.

(10) Um sérstakan tekjuskatt samkvęmt įkvęši til brįšabirgša skulu įkvęši VIII.-XIII. kafla laganna gilda eftir žvķ sem viš į.

X.

Vaxtabętur vegna vaxtagjalda į įrinu 2003 skulu vera 90% af vaxtabótum śtreiknušum skv. b-liš 68. gr. laganna.]1)

1)Sbr. 12. gr. laga nr. 143/2003.

[XI.

Fjįrhęšir ķ įkvęšum A- og B-lišar 68. gr., 77. gr., 82. gr. og 83. gr. laganna, sem breytt var meš lögum nr. 143/2003, um breyting į lögum nr. 90/2003, um tekjuskatt og eignarskatt, koma til framkvęmda viš įlagningu tekjuskatts og eignarskatts į įrinu 2004 vegna tekna og eigna į įrinu 2003 og viš įkvöršun bóta į įrinu 2004. Enn fremur kemur įkvęši c-lišar 5. gr. laga nr. 143/2003, um breyting į lögum nr. 90/2003, um tekjuskatt og eignarskatt, til framkvęmda viš įlagningu tekjuskatts og eignarskatts į įrinu 2004 vegna tekna og eigna į įrinu 2003.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 77/2004.

[XII.

(1) Žrįtt fyrir įkvęši 1. tölul. 1. mgr. 66. gr. laganna skal tekjuskattur reiknast meš eftirfarandi hętti viš stašgreišslu į įrunum 2004, 2005 og 2006 og įlagningu tekjuskatts į įrunum 2005, 2006 og 2007 vegna įranna 2004, 2005 og 2006:

  1. Viš stašgreišslu į įrinu 2004 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2005 vegna tekna įrsins 2004 skal tekjuskattur reiknast 25,75% af tekjuskattsstofni.

  2. Viš stašgreišslu į įrinu 2005 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2006 vegna tekna įrsins 2005 skal tekjuskattur reiknast 24,75% af tekjuskattsstofni.

  3. Viš stašgreišslu į įrinu 2006 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2007 vegna tekna įrsins 2006 skal tekjuskattur reiknast 23,75% af tekjuskattsstofni.

(2) Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. 66. gr. laganna skal tekjuskattur reiknast meš eftirfarandi hętti viš stašgreišslu į įrunum 2004, 2005 og 2006 og viš įlagningu tekjuskatts į įrunum 2005, 2006 og 2007 vegna įranna 2004, 2005 og 2006:

  1. Viš stašgreišslu į įrinu 2004 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2005 vegna tekna įrsins 2004 skal tekjuskattur af žeim tekjum barna sem um ręšir ķ 2. mgr. 64. gr. vera 4% af tekjum umfram 93.325 kr. og skal barn ekki njóta persónuafslįttar.

  2. Viš stašgreišslu į įrinu 2005 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2006 vegna tekna įrsins 2005 skal tekjuskattur af žeim tekjum barna sem um ręšir ķ 2. mgr. 64. gr. vera 4% af tekjum umfram 96.125kr. og skal barn ekki njóta persónuafslįttar.

  3. Viš stašgreišslu į įrinu 2006 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2007 vegna tekna įrsins 2006 skal tekjuskattur af žeim tekjum barna sem um ręšir ķ 2. mgr. 64. gr. vera 4% af tekjum umfram 98.528 kr. og skal barn ekki njóta persónuafslįttar.]1)

1)Sbr. 32. gr. laga nr. 129/2004.

[XIII.

Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. A-lišar 67. gr. laganna skal persónuafslįttur manna, sem um ręšir ķ 1. mgr. 66. gr., vera meš eftirfarandi hętti viš stašgreišslu į įrunum 2004, 2005 og 2006 og įlagningu tekjuskatts į įrunum 2005, 2006 og 2007 vegna tekna įranna 2004, 2005 og 2006:

  1. Viš stašgreišslu į įrinu 2004 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2005 vegna tekna įrsins 2004 skal persónuafslįttur manna vera 329.948 kr.

  2. Viš stašgreišslu į įrinu 2005 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2006 vegna tekna įrsins 2005 skal persónuafslįttur manna vera 339.846 kr.

  3. Viš stašgreišslu į įrinu 2006 og viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2007 vegna tekna įrsins 2006 skal persónuafslįttur manna vera 348.343 kr.]1)

1)Sbr. 32. gr. laga nr. 129/2004.

[XIV.

  1. Žrįtt fyrir įkvęši 3. mgr. A-lišar 68. gr. laganna skal višmišunarfjįrhęš, sem žar er tilgreind, vera 37.397 viš įkvöršun barnabóta į įrinu 2005 og 46.747 viš įkvöršun barnabóta į įrinu 2006.

  2. Žrįtt fyrir įkvęši 4. mgr. A-lišar 68. gr. laganna skulu višmišunarfjįrhęšir, sem žar eru tilgreindar, vera: 126.952, 151.114, 211.447, 216.902, 1.487.463 og 743.732 viš įkvöršun barnabóta į įrinu 2005 og 139.647, 166.226, 232.591, 238.592, 1.859.329 og 929.665 viš įkvöršun barnabóta į įrinu 2006.]1)

1)Sbr. 32. gr. laga nr. 129/2004.

[XV.

Vaxtabętur viš įlagningu į įrinu 2005 vegna vaxtagjalda į įrinu 2004 skulu vera 95% af vaxtabótum śtreiknušum skv. B-liš 68. gr. laganna.]1)

1)Sbr. 32. gr. laga nr. 129/2004.

[XVI.

Įkvęši 82. og 83. gr. laganna falla brott 31. desember 2005.]1)

1)Sbr. 32. gr. laga nr. 129/2004.

[XVII.

Vegna félaga sem hafa annaš reikningsįr en almanaksįriš skal įlagningu hagaš samkvęmt eftirfarandi reglum vegna reikningsįrs sem lżkur į įrinu 2005. Įlagningu skal haga samkvęmt žeim eignarskattsstofni sem įkvaršast ķ lok reikningsįrs į grundvelli įkvęša laga nr. 90/2003, um tekjuskatt og eignarskatt, eins og žau lög voru 30. desember 2005. Hafi félag fengiš samžykki skattstjóra fyrir öšru reikningsįri en almanaksįri og viš žį breytingu haft skert reikningsįr fyrir tķmabiliš frį lokum fyrra tķmabils til upphafs nęsta reikningsįrs og jafnframt greitt eignarskatt viš lok hins skerta reikningstķmabils skal félagiš undanžegiš įlagningu eignarskatts vegna reikningsįrs sem lżkur į įrinu 2005.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 116/2005.

[XVIII.

(1) Frį tekjuskattsstofni skv. 2. tölul. og b-liš 3. tölul. 61. gr. vegna rekstrarįrsins 2005 er heimilt aš draga fjįrhęš gengishagnašar umfram gengistap af hvers konar eignum og skuldum ķ erlendum veršmęli, sbr. 5. tölul. 1. mgr. 8. gr. og 4. tölul. 1. mgr. 49. gr., sem nemur allt aš žeirri fjįrhęš sem tekjuskattur hefši reiknast af į įrinu 2006 vegna rekstrarįrsins 2005 og dreifa žeirri fjįrhęš jafnt til skattlagningar į rekstrarįrin 2006, 2007 og 2008.

(2) Frestun tekjufęrslu skv. 1. mgr. kemur žvķ ašeins til greina aš yfirfęranlegt tap hafi veriš jafnaš aš fullu og aš eigi hafi veriš nżttar hlutfallslega lęgri fyrningar skv. 37. gr. og nišurfęrslur skv. 3. og 4. tölul. 31. gr. į rekstrarįrinu 2005 en rekstrarįriš 2004.

(3) Félag sem tekur žįtt ķ samsköttun skv. 55. gr. getur žvķ ašeins frestaš tekjufęrslu skv. 1. mgr. aš samnżtanlegt rekstrartap samsköttunarfélaganna hafi veriš jafnaš.

(4) Heimild til frestunar tekjufęrslu skv. 1. mgr. tekur ekki til fjįrmįlafyrirtękja sem stunda starfsemi sem fellur undir 2. gr. laga nr. 87/1998, um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 48/2006.

[XIX.

(1) Žar sem ķ 31., 66., 71. og 83. gr. er kvešiš į um alžjóšleg višskiptafélög skulu žau įkvęši ekki eiga viš aš žvķ marki sem mismunur į skattgreišslum alžjóšlegs višskiptafélags, annars vegar eftir žeim sérįkvęšum sem um slķk félög gilda samkvęmt lögum nr. 29/1999, um breyting į lögum um įlagningu skatta og gjalda vegna alžjóšlegra višskiptafélaga, og hins vegar samkvęmt almennum skattalögum, fer yfir fjįrhęš sem samsvarar 100.000 evrum į hverju žriggja įra tķmabili aš teknu tilliti til hvers konar annarrar rķkisašstošar. Fari mismunur į heildarskattgreišslum yfir žau mörk gilda įkvęši almennra skattalaga um skattskyldu viškomandi félags, frį žvķ aš fariš er yfir mörkin.

(2) Įkvęši 1. mgr. į ekki viš žegar starfsemi alžjóšlegs višskiptafélags er alfariš utan gildissvišs EES-samningsins eins og žaš er skilgreint ķ bókun 3 viš EES-samninginn.

(3) Skattstjóri skal hafa umsjón meš žvķ aš įkvęši žessu sé framfylgt. [Rįšherra]2) er heimilt aš setja reglugerš sem kvešur nįnar į um framkvęmd žessa įkvęšis.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 79/2006. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.

[XX.

(1) Endurįkvarša skal vaxtabętur samkvęmt skattframtali įrsins 2006 vegna vaxtagjalda į įrinu 2005 ķ samręmi viš B-liš 68. gr. Endurįkvöršun vaxtabóta skal lokiš eigi sķšar en 31. desember 2006 og tilkynnt meš auglżsingu ķ Lögbirtingarblašinu. Senda skal hverjum skattašila sem öšlast viš endurįkvöršun vaxtabóta rétt til vaxtabóta, sbr. B-liš 68. gr., tilkynningu um endurįkvöršunina.

(2) Endurįkvöršun vaxtabóta samkvęmt grein žessari er kęranleg til skattstjóra innan 30 daga frį dagsetningu auglżsingar um aš endurįkvöršun vaxtabóta sé lokiš.]1)

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 135/2006.

[XXI.

Žrįtt fyrir aš lög nr. 31/1999, um alžjóšleg višskiptafélög, falli śr gildi 1. janśar 2008 skal fara fram įlagning tekjuskatts į įrinu 2008 vegna tekna alžjóšlegra višskiptafélaga į įrinu 2007.]1)

1)Sbr. 12. gr. laga nr. 166/2007.

[XXII.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 1. mgr. A-lišar 67. gr. laganna skulu breytingar į persónuafslętti manna, sem um ręšir ķ 1. mgr. 66. gr., įkvaršašar meš eftirfarandi hętti:

  1. Persónuafslįttur manna sem tekur gildi ķ upphafi įrsins 2009 skal įkvaršašur žannig aš viš fjįrhęš persónuafslįttar sem fundinn er samkvęmt įkvęšum 2. mįlsl. 1. mgr. A-lišar 67. gr. skal bętt 24.000 kr.

    [...]2)]1)

1)Sbr. 9. gr. laga nr. 61/2008. 2)Sbr. 23. gr. laga nr. 128/2009.

[XXIII.

Žrįtt fyrir įkvęši 4. mgr. A-lišar 68. gr. laganna skulu višmišunarfjįrhęšir sem žar eru tilgreindar sem skeršingarmörk barnabóta vera 2.880.000 kr. og 1.440.000 kr. viš įkvöršun barnabóta į įrinu 2008 vegna tekna į įrinu 2007.]1)

1)Sbr. 9. gr. laga nr. 61/2008.

[XXIV.

(1) Frį tekjuskattsstofni skv. 2. tölul. og b-liš 3. tölul. 61. gr. vegna rekstrarįrsins 2007 er heimilt aš draga fjįrhęš gengishagnašar umfram gengistap af hvers konar eignum og skuldum ķ erlendum veršmęli, sbr. 5. tölul. 1. mgr. 8. gr. og 4. tölul. 1. mgr. 49. gr., sem nemur allt aš žeirri fjįrhęš sem tekjuskattur hefši reiknast af į įrinu 2008 vegna rekstrarįrsins 2007 og dreifa žeirri fjįrhęš jafnt į rekstrarįrin 2007, 2008 og 2009 til skattlagningar į įlagningarįrunum 2008, 2009 og 2010. Frestun tekjufęrslu samkvęmt žessari mįlsgrein kemur žvķ ašeins til greina aš yfirfęranlegt tap hafi veriš jafnaš aš fullu og eigi hafi veriš nżttar hlutfallslega lęgri fyrningar skv. 37. gr. og nišurfęrslur skv. 3. og 4. tölul. 31. gr. į rekstrarįrinu 2007 en rekstrarįriš 2006.

(2) Frį tekjuskattsstofni skv. 2. tölul. og b-liš 3. tölul. 61. gr. vegna rekstrarįrsins 2008 er heimilt aš draga fjįrhęš gengishagnašar umfram gengistap af hvers konar eignum og skuldum ķ erlendum veršmęli, sbr. 5. tölul. 1. mgr. 8. gr. og 4. tölul. 1. mgr. 49. gr., sem nemur allt aš žeirri fjįrhęš sem tekjuskattur hefši reiknast af į įrinu 2009 vegna rekstrarįrsins 2008 og dreifa žeirri fjįrhęš jafnt į rekstrarįrin 2008, 2009 og 2010 til skattlagningar į įlagningarįrunum 2009, 2010 og 2011. Frestun tekjufęrslu samkvęmt žessari mįlsgrein kemur žvķ ašeins til greina aš yfirfęranlegt tap hafi veriš jafnaš aš fullu og aš eigi hafi veriš nżttar hlutfallslega lęgri fyrningar skv. 37. gr. og nišurfęrslur skv. 3. og 4. tölul. 31. gr. į rekstrarįrinu 2008 en rekstrarįriš 2007.

(3) Félag sem tekur žįtt ķ samsköttun skv. 55. gr. getur žvķ ašeins frestaš tekjufęrslu skv. 1. og 2. mgr. aš samnżtanlegt rekstrartap samsköttunarfélaganna hafi veriš jafnaš.

(4) Heimild til frestunar tekjufęrslu skv. 1. og 2. mgr. tekur ekki til fjįrmįlafyrirtękja sem stunda starfsemi sem fellur undir 2. gr. laga nr. 87/1998, um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi.]1)

1)Sbr. 9. gr. laga nr. 61/2008.

[XXV.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 8. mgr. A-lišar 68. gr., sbr. reglugerš nr. 555/2004, um greišslu barnabóta, veršur barnabótum ekki skuldajafnaš į móti opinberum gjöldum til rķkissjóšs, opinberum gjöldum til sveitarfélaga og vangreiddum mešlögum til Innheimtustofnunar sveitarfélaga į įrinu 2009.]1)

1)Sbr. 12. gr. laga nr. 173/2008.

[XXVI.

Žrįtt fyrir 4. og 5. tölul. A-lišar 30. gr. laganna er heimilt aš draga allt aš 6% frį af išgjaldsstofni samkvęmt įkvöršun sjóšfélaga vegna išgjalda sem greidd eru til lķfeyrissjóša til aukningar lķfeyrisréttinda, til ašila skv. 3. mgr. 8. gr. laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, eša til starfstengdra eftirlaunasjóša samkvęmt lögum um starfstengda eftirlaunasjóši į tķmabilinu 1. mars 2009 til 1. október 2010.]1)

1)Sbr. 5. gr. laga nr. 13/2009.

[XXVII.

  1. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 3. mgr. B-lišar 68. gr. laganna skal višmišunarhlutfall hįmarksvaxtagjalda af skuldum, sem žar er tilgreint, vera 7% viš įkvöršun vaxtabóta į įrinu 2009 vegna tekna, eigna og skulda į įrinu 2008.

  2. Žrįtt fyrir įkvęši 10. og 12. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 68. gr. laganna skulu višmišunarfjįrhęšir, sem žar eru tilgreindar, vera 246.944, 317.589, 408.374 og 900 viš įkvöršun vaxtabóta į įrinu 2009 vegna tekna, eigna og skulda į įrinu 2008.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 45/2009.

[XXVIII.

Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. 8. gr. laga nr. 164/2008, um breyting į lögum nr. 90/2003, um tekjuskatt, meš sķšari breytingum, žį kemur įkvęši 1. gr. laganna til framkvęmdar viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2010.]1)  

1)Sbr. 5. gr. laga nr. 46/2009.

[XXIX.

(1) Viš įlagningu gjalda įriš 2010 skal leggja sérstakan 8% tekjuskatt į tekjuskattsstofn einstaklings umfram 4.200.000 kr. į tķmabilinu frį og meš 1. jślķ til 31. desember 2009.   

(2) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 3. mgr. 66. gr. skal tekjuskattur af fjįrmagnstekjum einstaklinga utan rekstrar sem falla til į tķmabilinu 1. jślķ til 31. desember 2009 vera 15% af žvķ sem žęr tekjur eru umfram 250.000 kr. Žó skal tekjuskattur reiknast af 70% leigutekna. Žegar um hjón eša samskattaš fólk er aš ręša skal žrįtt fyrir 2. tölul. 1. mgr. 62. gr. taka tillit til frķtekjumarks beggja hjóna, ž.e. tekna yfir 250.000 kr. hjį hvoru hjóna, viš įkvöršun fjįrmagnstekjuskattsstofns.

(3) Tekjuskattur lögašila, skv. 3. og 4. mgr. 71. gr., skal frį sama tķmamarki vera 15% af aršstekjum og öšrum fjįrmagnstekjum eftir žvķ sem viš į.]1)

1)Sbr. brįšabirgšaįkvęši I ķ lögum nr. 70/2009.

 [XXX.

(1) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 67. gr. skal fjįrhęš sjómannaafslįttar į hvern dag vera meš eftirfarandi hętti:

  1. 740 kr. viš įlagningu 2012 vegna tekjuįrsins 2011.

  2. 493 kr. viš įlagningu 2013 vegna tekjuįrsins 2012.

  3. 246 kr. viš įlagningu 2014 vegna tekjuįrsins 2013.

(2) Įkvęši B-lišar 67. gr. fellur brott frį og meš 1. janśar 2014.]1)

1)Sbr. 24. gr. laga nr. 128/2009.

[XXXI.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 8. mgr.  A-lišar 68. gr., sbr. reglugerš nr. 555/2004, um greišslu barnabóta, veršur barnabótum ekki skuldajafnaš į móti opinberum gjöldum til rķkissjóšs, opinberum gjöldum til sveitarfélaga og vangreiddum mešlögum til Innheimtustofnunar sveitarfélaga į įrinu 2010.]1)

1)Sbr. 24. gr. laga nr. 128/2009.

[XXXII.

(1) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 3. mgr. B-lišar 68. gr. skal višmišunarhlutfall hįmarksvaxtagjalda af skuldum, sem žar er tilgreint, vera 7% viš įkvöršun vaxtabóta į įrinu 2010 vegna tekna, eigna og skulda į įrinu 2009.   

(2) Žrįtt fyrir įkvęši 10. og 12. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 68. gr. laganna skulu višmišunarfjįrhęšir sem žar eru tilgreindar vera 246.944 kr., 317.589 kr., 408.374 kr. og 900 kr. viš įkvöršun vaxtabóta į įrinu 2010 vegna tekna, eigna og skulda į įrinu 2009.]1)

1)
Sbr. 24. gr. laga nr. 128/2009.

[XXXIII.

Į framtalsskyldar eignir skv. 72. gr. ķ lok įranna 2009, 2010 og 2011 skal viš įlagningu 2010, 2011, 2012 og 2013 leggja aušlegšarskatt sem hér segir į menn sem skattskyldir eru skv. 1. gr. og 4.–9. tölul. 3. gr.:

  1. Frį eignum, sbr. 73. gr., skal draga skuldir skattašila. Meš skuldum ķ žessu sambandi teljast įfallnar veršbętur į höfušstól žeirra sem mišast viš vķsitölu ķ janśar į nęsta įri eftir lok reikningsįrs. Skuldir ķ erlendum veršmęli skal telja į sölugengi ķ įrslok. Til skulda teljast öll opinber gjöld er varša viškomandi reikningsįr, žó ekki žau gjöld sem lögš eru į tekjur eša hreina eign į nęsta įri eftir lok reikningsįrs. Frį eignum ašila sem um ręšir ķ 4. tölul. 3. gr. mį einungis draga skuldir sem beint eru tengdar starfsemi žeirra hér į landi. Frį eignum ašila sem um ręšir ķ 5.–9. tölul. 3. gr. mį einungis draga skuldir sem į eignum žessum hvķla.

  2. Žrįtt fyrir įkvęši 5. tölul. 73. gr. skulu lögašilar telja fram hlutdeild sķna ķ öšrum félögum į markašsverši ef um er aš ręša félög sem skrįš eru ķ kauphöll eša į skipulögšum tilbošsmarkaši en annars hlutdeild sķna ķ skattalegu bókfęršu eigin fé viškomandi félags ķ staš nafnveršs. Žį skulu lögašilar telja fram eignarhlutdeild sķna ķ félögum skv. 3. tölul. 1. mgr. 2. gr. į sama hįtt.(1)

    Viš įkvöršun aušlegšarskattsstofns skal telja hlutabréf ķ félögum sem skrįš eru ķ kauphöll eša į skipulegum tilbošsmarkaši fram į markašsvirši ķ įrslok. Sį sem į hlut ķ félagi sem ekki er skrįš ķ kauphöll eša į skipulegum tilbošsmarkaši skal telja fram til aušlegšarskattsstofns hlutdeild sķna ķ skattalegu bókfęršu eigin fé félagsins eins og žaš er tališ fram ķ skattframtali félagsins skv. 1. mgr. žessa staflišar. Žann hluta viršis eignarhluta ķ félagi sem reiknaš er į framangreindan hįtt sem umfram er nafnverš eša stofnverš skal telja fram ķ skattframtali 2011, 2012 og 2013.(2)

  3. Aušlegšarskattsstofn er žęr eignir sem eftir verša žegar frį veršmęti eigna skv. 73. gr., sbr. a- og b-liš, hafa veriš dregnar fjįrhęšir skulda svo sem žęr hafa veriš įkvaršašar ķ samręmi viš fyrrnefnt įkvęši a-lišar. Aušlegšarskattsstofn skal įkvarša ķ heilum tugum króna og sleppa žvķ sem umfram er.

  4. Aušlegšarskatt skal miša viš aušlegšarskattsstofn skattašila ķ įrslok.

  5. Hjón sem samvistum eru, sbr. 5. gr., skulu telja saman allar eignir sķnar og skuldir og skiptir ekki mįli žótt um sé aš ręša séreign eša skuldir tengdar henni. Aušlegšarskattsstofni skal skipta aš jöfnu milli žeirra og reikna aušlegšarskatt af hvorum helmingi fyrir sig skv. h-liš. Sama gildir um sambśšarašila, sbr. 3. mgr. 62. gr. Aušlegšarskattsįlagningu eftirlifandi maka eša sambśšarašila, sbr. 3. mgr. 62. gr., sem situr ķ óskiptu bśi skal hagaš į sama hįtt og um hjón vęri aš ręša ķ mest fimm įr frį andlįtsįri hins lįtna, žó ekki fram yfir gildistķma žessa įkvęšis, enda hafi viškomandi ekki hafiš sambśš aš nżju.

  6. Heimilt er rķkisskattstjóra aš taka til greina umsókn manns um lękkun aušlegšarskattsstofns hans žegar svo stendur į sem ķ 1. tölul. 1. mgr. 65. gr. greinir, enda hafi gjaldžol mannsins skerst verulega af žeim įstęšum.

  7. Eignir barns, sem er innan 16 įra aldurs į tekjuįrinu, sbr. 6. gr., teljast meš eignum foreldra eša hjį žeim manni sem nżtur barnabóta vegna barnsins, sbr. A-liš 68. gr. Gilda įkvęši 78. gr. einnig um žar greindar eignir barns. Rķkisskattstjóri mį taka til greina umsókn framfęranda barns um aš eignir barns, sem misst hefur annaš foreldri sitt eša bęši og hefur ekki veriš ęttleitt, skuli skattlagšar hjį barninu sjįlfu ķ samręmi viš įkvęši h-lišar.

  8. Aušlegšarskattur manna reiknast žannig: Af fyrstu 90.000.000 kr. af aušlegšarskattsstofni einstaklings og fyrstu 120.000.000 kr. af samanlögšum aušlegšarskattsstofni hjóna greišist enginn skattur. Af aušlegšarskattsstofni yfir žeim mörkum greišast 1,25%. Aušlegšarskattsstofn vegna įranna 2009, 2010 og 2011 skal endurreikna viš įlagningu opinberra gjalda 2011, 2012 og 2013 meš tilliti til višbótareignar skv. b-liš. Sį mismunur sem myndast viš žann endurreikning og er umfram višmišunarmörk 1. mįlsl. skal skattlagšur viš įlagningu opinberra gjalda 2011, 2012 og 2013.

  9. Allir žeir sem hafa aušlegšarskattsstofn sem er umfram žęr fjįrhęšir sem tilgreindar eru ķ h-liš skulu gera grein fyrir honum ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.]1)

 1)Sbr. 24. gr. laga nr. 128/2009.

[XXXIV.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. 41. gr. laga nr. 128/2009, um tekjuöflun rķkisins, koma įkvęši 17. og 37. gr. žeirra laga til framkvęmda viš įlagningu tekjuskatts į įrinu 2011 hjį žeim lögašilum sem hafa almanaksįriš sem reikningsįr og hjį žeim sem hafa upphaf reikningsįrs 1. febrśar 2010 eša sķšar į žvķ įri.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 16/2010.

[XXXV.

(1) Viš įlagningu opinberra gjalda įrin 2011 og 2012 heimilast til frįdrįttar tekjuskattsstofni skv. 1. tölul. og a-liš 3. tölul. 61. gr. 50% af žeirri fjįrhęš sem greidd er vegna vinnu įn viršisaukaskatts sem unnin er į įrunum 2010 og 2011, aš hįmarki 200.000 kr. hjį einstaklingi og 300.000 kr. hjį hjónum og samsköttušum, vegna višhalds og endurbóta į ķbśšar- og frķstundahśsnęši til eigin nota. Heimild žessi tekur einnig til višhalds og endurbóta į śtleigšu ķbśšarhśsnęši utan atvinnurekstrar aš teknu tilliti til žeirrar frįdrįttarheimildar sem gildir samtals um žį vinnu sem greitt er fyrir innan įrsins vegna framangreindra framkvęmda. Frįdrįttur hjóna og samskattašra einstaklinga skal koma til lękkunar hjį žeim sem hęrri hefur tejkuskattsstofninn.

(2) Frįdrįttur skv. 1. mgr. er hįšur žvķ skilyrši aš stašin hafi veriš skil į fullgildum reikningum vegna endurgreišslu viršisaukaskatts af sama tilefni [---]2), sbr. 42. gr. laga nr. 50/1988, um viršisaukaskatt, meš įoršnum breytingum. Žį skal skila launamišum eša öšrum gögnum į žann hįtt sem rķkisskattstjóri įkvešur. Sękja žarf um frįdrįttinn samhliša umsókn um endurgreišslu į viršisaukaskatti į žar til geršu eyšublaši rķkisskattstjóra innan hvers įrs fyrir sig og ķ sķšasta lagi fyrir 1. febrśar įriš 2011 vegna tekjuįrsins 2010 og 1. febrśar įriš 2012 vegna tekjuįrsins 2011. Frįdrįtturinn įkvaršast og afmarkast viš įlagningu opinberra gjalda 2011 vegna tekjuįrsins 2010 og įlagningu 2012 vegna tekjuįrsins 2011, sbr. 98. gr., sbr. og 99. gr. Rįšherra er heimilt aš setja ķ reglugerš nįnari įkvęši um skilyrši og framkvęmd frįdrįttar samkvęmt žessu įkvęši, m.a. um sundurlišun frįdrįttar vegna vinnu sem greidd er af hśsfélögum vegna sameiginlegs višhalds eigenda į ķbśšarhśsnęši ķ fjöleignarhśsum og um frįdrįtt eigenda ķbśšarhśsnęšis sem leigt er śt utan atvinnurekstrar.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 92/2010. 2)Sbr. 17 .gr. laga nr. 165/2010.

[XXXVI.
 
(1) Ķ staš žess aš telja aš fullu til tekna eftirgjöf skulda umfram rekstrartöp er lögašilum og žeim mönnum sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi heimilt aš tekjufęra einungis 50% af fengnum eftirstöšvum eftirgjafar skulda vegna rekstrar- og greišsluerfišleika į tekjuįrunum 2009, 2010, [2011, [2012, [2013 og 2014]5)]4)]3) allt aš samtals 50 millj. kr., og 75% af eftirgjöf umfram samtals 50 millj. kr. į framangreindu tķmabili. Skilyrši er aš til skuldanna hafi veriš stofnaš ķ beinum tengslum viš atvinnureksturinn.

(2) Lögašilum og žeim mönnum sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi er heimilt aš fyrna eignir, sem eru fyrnanlegar skv. 33. gr., um fjįrhęš sem nemur eftirstöšvum eftirgjafarinnar, sbr. 1. mgr., aš teknu tilliti til įkvęša 42. gr., į žvķ įri sem eftirgjöf er fęrš til tekna ķ skattframtali.

(3) Eigi lögašilar eša menn sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi ekki eignir sem eru fyrnanlegar skal heimilt aš fęra eftirgjöf skulda til tekna meš jöfnum fjįrhęšum ķ skattframtölum nęstu žriggja įra frį og meš žvķ tekjuįri sem skuld var gefin eftir.

(4) Skilyrši fyrir takmörkun į tekjufęrslu skv. 1. mgr., fyrningu skv. 2. mgr. eša frestun į tekjufęrslu skv. 3. mgr. er aš rekstrartap įrsins og yfirfęranlegt rekstrartap hafi veriš jafnaš.

(5) Įkvęšiš gildir ekki um eftirgjöf skulda milli móšur- og dótturfélaga aš žvķ undanskildu žegar fjįrmįlafyrirtęki yfirtaka félög til aš tryggja fullnustu kröfu, sbr. 2. mgr. 22. gr. laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki.

(6) [Žegar kröfu er breytt ķ hlutafé ķ hinu skuldsetta félagi ķ staš eftirgjafar skal žaš tališ fullnašargreišsla hennar. Ašilar geta samiš um nišurfellingu į hluta kröfunnar įšur en slķk greišsla meš hlutafé er innt af hendi. Sé skipt į kröfu og hlutafé skal fara fram mat į veršmęti hlutafjįrins og skal matsveršiš mišast viš žann dag žegar skiptin eiga sér staš. Skuldara ber aš tekjufęra mismun į veršmęti hlutafjįrins og bókfęršu verši skuldarinnar. Kröfuhafa ber eftir atvikum aš tekjufęra eša gjaldfęra mismun į bókfęršu verši kröfunnar og matsverši hlutafjįrins. Mat į veršmęti hlutafjįr skal unniš af óhįšum matsašila žegar skipti į kröfu og hlutafé fara fram į milli eignatengdra ašila.]2)

(7) Viš eftirgjöf skulda skal kröfuhafa skylt aš varšveita öll gögn sem forsendur eftirgjafarinnar eru byggšar į žannig aš unnt verši aš sinna upplżsingaskyldu skv. 92. gr. Upplżsingar skulu veittar ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.

(8) Sé skilmįlum ķ samningi um lįn sem tengjast rekstri lögašila og sjįlfstętt starfandi manna breytt meš žeim hętti aš endurgreišsla mišist viš ķslenskar krónur ķ staš erlends gjaldmišils telst žaš vera skilmįlabreyting lįns en ekki eftirgjöf skuldar ķ skilningi laganna, žótt uppreiknašur höfušstóll sé leišréttur til lękkunar, enda sé breytingin gerš į mįlefnalegum forsendum og lįnskjörum breytt ķ kjör sem eru almennt ķ boši viš sambęrilegar ašstęšur. Sama į viš ef breyting er gerš į višmišunarvķsitölu verštryggšra lįna, eša hluti af uppreikningi höfušstóls verštryggšra lįna er felldur nišur. Séu geršar breytingar į uppreiknušum eftirstöšvum lįna, sbr. 1. og 2. mįlsl., ber rekstrarašila aš leišrétta įšur gjaldfęršan fjįrmagnskostnaš til samręmis.]1)
 
1)Sbr. a-liš 1. gr. laga nr. 104/2010. 2)Sbr. 18 .gr. laga nr. 165/2010. 3)Sbr. 8. gr. laga nr. 164/2011. 4)Sbr. 8. gr. laga nr. 146/2012. 5)Sbr. 3. gr. laga nr. 139/2013.

[XXXVII.

(1) Ķ staš fullrar tekjufęrslu į eftirgjöf vešskulda utan atvinnurekstrar og skulda vegna bķlasamninga utan atvinnurekstrar er heimilt aš telja ekki til tekna allt aš samtals 15 millj. kr. hjį einstaklingi og samtals 30 millj. kr. hjį hjónum eša samsköttušum vegna greišsluerfišleika į tekjuįrunum 2009, 2010, [2011, [2012, [2013 og 2014]5)]4)]3). Fari eftirgjöf fram śr tilgreindum fjįrhęšum, sbr. 1. mįlsl., mį falla frį tekjufęrslu sem nemur 50% af eftirgjöfinni aš hįmarki samtals 30 millj. kr. hjį einstaklingi og samtals 60 millj. kr. hjį hjónum eša samsköttušum, og 25% af eftirgjöf umfram samtals 30 millj. kr. hjį einstaklingi og samtals 60 millj. kr. hjį hjónum eša samsköttušum į framangreindu tķmabili. Įkvęši 1. og 2. mįlsl. eiga ekki viš um eftirgjöf į upprunalegum höfušstól aš teknu tilliti til afborgana. Skilyrši er aš um sé aš ręša skuld sem ekki tengist atvinnurekstri. [Rįšherra]2) er heimilt aš setja reglugerš um framkvęmd tekjufęrslunnar į grundvelli žessa įkvęšis.

(2) Heimilt skal aš fresta tekjufęrslu į eftirgjöf skulda manna, sbr. 1. mgr., ķ tvö įr frį og meš žvķ tekjuįri sem skuld er gefin eftir. Heimilt skal aš fęra eftirgjöf skulda til tekna meš jöfnum fjįrhęšum ķ skattframtölum nęstu fimm įra frį og meš žvķ tekjuįri žegar skuld var sannanlega gefin eftir eša frį og meš žvķ įri žegar tveggja įra frestunartķmabili lauk.

(3) Įkvęšiš į ekki viš gildi 3. tölul. 28. gr. um eftirgjöf skulda.

(4) Viš eftirgjöf skulda skal kröfuhafa skylt aš varšveita öll gögn sem forsendur eftirgjafarinnar eru byggšar į žannig aš unnt verši aš sinna upplżsingaskyldu skv. 92. gr. Upplżsingar skulu veittar ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.

(5) Žeir sem ekki hafa žegar fengiš śrlausn sinna mįla skv. 3. tölul. 28. gr. eša óskaš eftir žvķ geta sótt um til rķkisskattstjóra sem skal į grundvelli umsóknar lękka eša fella nišur tekjuskattsstofn manns sem myndast hefur vegna eftirgjafar skulda, sbr. 1. mgr., aš loknu tveggja įra frestunartķmabili skv. 2. mgr. žegar fyrir liggur samkvęmt hlutlęgu mati į fjįrhagsstöšu skuldara, og eftir atvikum maka hans, aš eignaaukning hafi oršiš lķtil eša engin vegna skuldanišurfęrslna, eša eignir séu litlar sem engar eša aflahęfi sé verulega skert. [Rįšherra]2) skal setja reglugerš um hvernig meta skuli fjįrhagsstöšu manns og um nįnari skilyrši fyrir lękkun tekjuskattsstofns į grundvelli žessa įkvęšis.

(6) Sé skilmįlum ķ lįnasamningi milli lįnastofnunar og manns breytt meš žeim hętti aš endurgreišsla mišist viš ķslenskar krónur ķ staš erlends gjaldmišils telst žaš vera skilmįlabreyting lįns en ekki eftirgjöf skuldar ķ skilningi laganna, žótt uppreiknašur höfušstóll sé leišréttur til lękkunar, enda sé breytingin gerš į mįlefnalegum forsendum og lįnskjörum breytt ķ kjör sem eru almennt ķ boši viš sambęrilegar ašstęšur. Sama į viš ef breyting er gerš į višmišunarvķsitölu verštryggšra lįna, eša hluti af uppreikningi höfušstóls verštryggšra lįna er felldur nišur. Leišréttingar į skuldum sem geršar eru ķ tengslum viš sértęka skuldaašlögun og sjįlfvirka greišslujöfnun, sbr. lög nr. 107/2009, um ašgeršir ķ žįgu einstaklinga, heimila og fyrirtękja vegna banka- og gjaldeyrishrunsins, teljast til skilmįlabreytinga en ekki eftirgjafar skulda, enda sé framkvęmdin ķ samręmi viš verklagsreglur sem settar hafa veriš į grundvelli žeirra laga. Sama į viš um leišréttingu samkvęmt tķmabundinni greišsluašlögun samkvęmt lögum nr. 50/2009, um tķmabundna greišsluašlögun fasteignaveškrafna į ķbśšarhśsnęši.]1)
 
1)Sbr. b-liš 1. gr. laga nr. 104/2010. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 3)Sbr. 9. gr. laga nr. 164/2011. 4)Sbr. 9. gr. laga nr. 146/2012. 5)Sbr. 4. gr. laga nr. 139/2013.

[XXXVIII.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 8. mgr. A-lišar 68. gr. um greišslu barnabóta veršur barnabótum ekki skuldajafnaš į móti opinberum gjöldum til rķkissjóšs, opinberum gjöldum til sveitarfélaga og vangreiddum mešlögum til Innheimtustofnunar sveitarfélaga į [įrunum 2011, 2012, 2013 og 2014]2)3)4)].1)

1)Sbr. a-liš 6. gr. laga nr. 164/2010. 2)Sbr. 10. gr. laga nr. 164/2011. 3)Sbr. 10. gr. laga nr. 146/2012. 4)Sbr. 5. gr. laga nr. 139/2013.

[XXXIX.

Žrįtt fyrir h-liš įkvęšis til brįšabirgša XXXIII skal į framtalsskyldar eignir skv. 72. gr. ķ lok [įrsins 2010 viš įlagningu 2011]2) reikna aušlegšarskatt manna žannig: Af fyrstu 75.000.000 kr. af aušlegšarskattsstofni einstaklings og fyrstu 100.000.000 kr. af samanlögšum aušlegšarskattsstofni hjóna greišist enginn skattur. Af aušlegšarskattsstofni yfir žeim mörkum greišast 1,50%. Aušlegšarskattsstofn vegna [įrsins 2010 skal endurreikna viš įlagningu opinberra gjalda 2012]2) meš tilliti til višbótareigna skv. b-liš įkvęšis til brįšabirgša XXXIII. Sį mismunur sem myndast viš žann endurreikning og er umfram višmišunarmörk 1. mįlsl. skal skattlagšur viš įlagningu opinberra gjalda 2012 [---]2).]1)

1)Sbr. b-liš 6. gr. laga nr. 164/2010. 2)Sbr. 11. gr. laga nr. 164/2011

[XL.

(1) Viš endurreikning į gengistryggšum hśsnęšis- og bķlalįnum einstaklinga utan atvinnurekstrar ķ lįn ķ ķslenskum krónum, sbr. dóm Hęstaréttar frį 16. jśnķ 2010 žar sem gengistryggšir bķlasamningar voru dęmdir ólögmętir, skulu inneignarvextir skuldara sem įkvaršašir eru af žessum sökum į įrunum 2010 og 2011 ekki teljast til fjįrmagnstekna. Endurśtreikningur afborgana og vaxta af žessum sökum skal ekki hafa įhrif į įšur įkvaršašar vaxtabętur eša barnabętur hvort sem er til hękkunar eša lękkunar, nema skattašili fari fram į endurįkvöršun žeirra og skal rķkisskattstjóri žį taka til greina beišni skattašila um breytingu į įkvöršun um skattstofn eša skattįlagningu, žó lengst sex tekjuįr aftur ķ tķmann, tališ frį žvķ įri žegar beišni kemur fram, enda liggi verulegir hagsmunir aš baki slķkri beišni. Beišni skal byggjast į nżjum gögnum og upplżsingum sem ekki var unnt aš koma aš innan tķmamarka 99. gr. Žį skulu skilyrši 96. gr. uppfyllt ef um hękkun er aš ręša. Vķkja mį frį žessum tķmamörkum ef sérstakar įstęšur eru fyrir hendi. Heimilt er skattašila aš kęra breytingar til yfirskattanefndar, sbr. lög nr. 30/1992

(2) Endurśtreikningur afborgana og vaxta, sbr. 1. mgr., hefur ekki įhrif į bętur samkvęmt lögum um almannatryggingar*2) og lögum um félagslega ašstoš*1). Žį hefur endurśtreikningurinn ekki įhrif į greišslu hśsaleigubóta skv. 9. gr. laga um hśsaleigubętur, greišslu barnabóta eša vaxtabóta skv. 68. gr., atvinnuleysisbóta skv. 36. gr. laga um atvinnuleysistryggingar, greišslur til foreldra langveikra eša alvarlega fatlašra barna, sbr. 22. gr. laga nr. 22/2006, og nįmslįn Lįnasjóšs ķslenskra nįmsmanna, sbr. 1. gr. laga nr. 21/1992.]1)  
 

[XLI.

(1) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 3. mgr. B-lišar 68. gr. skal višmišunarhlutfall hįmarksvaxtagjalda af skuldum, sem žar er tilgreint, vera 7% viš įkvöršun vaxtabóta į įrunum 2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017, [2018 og 2019]8)]7)]6)]5)]4]3)]2) vegna tekna, eigna og skulda į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017 og 2018]8)]7)]6)]5)]4]3)]2)
 
(2) Žrįtt fyrir įkvęši 3. mįlsl. 3. mgr. B-lišar 68. gr. skulu hįmarksfjįrhęšir vaxtagjalda til śtreiknings vaxtabóta, sem žar eru tilgreindar, vera [840.000 kr.]8), [1.050.000 kr.]8), og [1.260.000 kr.]8), viš įkvöršun vaxtabóta į įrunum 2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017, [2018 og 2019]8)]7)]6)]5)]4]3)]2) vegna tekna, eigna og skulda į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017 og 2018]8)]7)]6)]5)]4]3)]2)
 
(3) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 68. gr. skal višmišunarhlutfall, sem žar er tilgreint, vera [8,5%]3) viš įkvöršun vaxtabóta į įrunum 2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017, [2018 og 2019]8)]7)]6)]5)]4]3)]2) vegna tekna, eigna og skulda į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017 og 2018]8)]7)]6)]5)]4]3)]2)
 
(4) Žrįtt fyrir įkvęši 7. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 68. gr. skulu skeršingarfjįrhęšir eigna aš frįdregnum skuldum, sem žar eru tilgreindar, vera [5.000.000 kr.]6)8) og [8.000.000 kr.]6)8) viš įkvöršun vaxtabóta į įrunum 2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017, [2018 og 2019]8)]7)]6)]5)]4]3)]2) vegna tekna, eigna og skulda į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017 og 2018]8)]7)]6)]5)]4]3)]2)
 
(5) Žrįtt fyrir įkvęši 11. og 13. mįlsl. 4. mgr. B-lišar 68. gr. skulu višmišunarfjįrhęšir, sem žar eru tilgreindar, vera [420.000 kr.]8), [525.000 kr.]8), [630.000 kr.]8) og 5.000 kr. viš įkvöršun vaxtabóta į įrunum 2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017, [2018 og 2019]8)]7)]6)]5)]4]3)]2) vegna tekna, eigna og skulda į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013, [2014, [2015, [2016, [2017 og 2018]8)]7)]6)]5)]4]3)]2).]1)

1)Sbr. d-liš 6. gr. laga nr. 164/2010. 2)Sbr. 11. gr. laga nr. 146/2012. 3)Sbr. 6. gr. laga nr. 139/2013. 4)Sbr. 3. gr. laga nr. 125/2014. 5)Sbr. 4. gr. laga nr. 125/2015. 6)Sbr. 2. gr. laga nr. 126/2016. 7)Sbr. 8. gr. laga nr. 96/2017. 8)Sbr. 2. gr. laga nr. 137/2018.

[XLII.

Viš įlagningu opinberra gjalda į įrunum 2011 og 2012 skal įkvarša mönnum sérstaka vaxtanišurgreišslu meš eftirfarandi hętti: 
  1. Sérstök vaxtanišurgreišsla skal vera 0,6% af skuldum vegna lįna sem tekin hafa veriš vegna kaupa eša byggingar į ķbśšarhśsnęši til eigin nota, žar meš talin eru kaup į bśseturétti samkvęmt lögum nr. 66/2003 og kaup į eignarhlut ķ almennri kaupleiguķbśš samkvęmt eldri lögum, eins og žęr eru ķ įrslok 2010 og 2011. Hjį žeim sem skattskyldir eru hluta śr įri vegna brottflutnings į tekjuįrinu skal miša viš skuldastšu eins og hśn var fyrir brottflutning.

  2. Sérstök vaxtanišurgreišsla getur aldrei veriš hęrri en 200.000 kr. į įri fyrir hvern mann og 300.000 kr. į įri fyrir einstętt foreldri og hjón eša sambżlisfólk sem uppfyllir skilyrši fyrir samsköttun, sbr. 3. mgr. 62. gr., ķ lok tekjuįrs. Hįmark sérstakrar vaxtanišurgreišslu hjį žeim sem skattskyldir eru skv. 1. gr. hluta śr įri įkvaršast ķ hlutfalli viš dvalartķma į įrinu.

  3. Sérstök vaxtanišurgreišsla skeršist hlutfallslega fari eignir skv. 72. gr., aš frįdregnum skuldum skv. 1. mgr. 75. gr., fram śr 10.000.000 kr. hjį einstaklingi og 15.000.000 kr. hjį einstęšu foreldri og hjónum eša sambżlisfólki uns hśn fellur nišur viš tvöfalda žį fjįrhęš.

  4. Sérstök vaxtanišurgreišsla aš višbęttum vaxtabótum skv. B-liš 68. gr. mį ekki vera hęrri en vaxtagjöld įrsins vegna kaupa eša byggingar į ķbśšarhśsnęši til eigin nota, žar meš talin eru kaup į bśseturétti samkvęmt lögum nr. 66/2003 og kaup į eignarhlut ķ almennri kaupleiguķbśš samkvęmt eldri lögum.

  5. Sérstaka vaxtanišurgreišslu skal greiša meš jöfnum hętti og ķ tvennu lagi hvort gjaldįriš fyrir sig 2011 og 2012. Skal fyrri greišsla įrsins fara fram 1. maķ og hin sķšari 1. įgśst aš lokinni įlagningu opinberra gjalda.

  6. Um rétt til sérstakrar vaxtanišurgreišslu gilda aš öšru leyti įkvęši B-lišar 68. gr. um vaxtabętur eftir žvķ sem viš į.

  7. Sérstök vaxtanišurgreišsla samkvęmt įkvęši žessu telst ekki til skattskyldra tekna.]1)
Žrįtt fyrir įkvęši 11. gr. laga nr. 128/2009, sem breytti 60. gr. laganna, er žeim ašilum sem atvinnurekstur stunda eša sjįlfstęša starfsemi og selja žjónustu og fengiš höfšu heimild rķkisskattstjóra til aš miša tekjuuppgjör rekstrarins viš innborganir vegna seldrar žjónustu, ķ staš žess aš miša viš unna og bókfęrša žjónustu, ķ žeim tilvikum sem vinnužįttur hinnar seldu žjónustu var almennt yfir 70%, heimilt aš fęra til tekna meš jöfnum hętti į žremur įrum uppsafnaša fjįrhęš sem įšur hafši veriš frestaš aš fęra til tekna, ž.e. į tekjuįrunum 2010, 2011 og 2012.]1)
 
1)Sbr. a-liš 19. gr. laga nr. 165/2010.
 

[XLIV.

(1) Žrįtt fyrir 1.–4. mgr. įkvęšis til brįšabirgša XXXVI ķ lögunum skal žeim rekstrarašilum sem fį eftirgefnar skuldir vegna greišsluerfišleika į įrunum 2010, [2011, [2012, [2013 og 2014]4)]3)]2) vera heimilt ķ skattskilum sķnum aš fęra į milli tekjuįranna 2010 til og meš 2014 žann hluta eftirgjafarinnar sem er umfram yfirfęranlegt rekstrartap og rekstrartap įrsins, fyrningar og nišurfęrslu. Skilyrši fyrir yfirfęrslu skv. 1. mįlsl. er aš skattašili hafi fyrnt aš fullu aš teknu tilliti til 42. gr. allar fyrnanlegar eignir sķnar og nżtt mögulegar hįmarksnišurfęrslur į višskiptakröfum og vörubirgšum. Žį er skilyrši aš arši sé ekki śthlutaš vegna tekjuįranna 2010 til og meš 2014. Rķkisskattstjóri getur heimilaš skattašila aš taka žįtt ķ samsköttun og sameiningu viš ašra skattašila eša skiptingu upp ķ fleiri félög aš uppfylltum skilyršum žessa įkvęšis.
 
(2) Standi eftir ķ įrslok 2014 eftirgjöf skulda sem hęrri er en 500 millj. kr. er skattašila heimilt aš fęra žaš sem umfram er til tekna meš jöfnum fjįrhęšum į tekjuįrunum 2015 til og meš 2019. Sé eftirgjöf lęgri en 500 millj. kr. ķ lok įrs 2014 fęrist hśn ekki til tekna.

(3) Eftirgefnar skuldir sem į einhvern hįtt tengjast refsiveršri hįttsemi skattašila skal tekjufęra įn nokkurs frįdrįttar.
 
(4) Aš öšru leyti gildir 5.–8. mgr. įkvęšis til brįšabirgša XXXVI.]1)
 
 

[XLV.

Žrįtt fyrir brottfall 1. mgr. og 3. mįlsl. 3. mgr. 32. gr. skal žeim ašilum sem keypt hafa framleišslurétt ķ landbśnaši fyrir 1. janśar 2011, til hagnżtingar į framleišsluįrinu 2011, heimilt aš fęra žann stofnkostnaš nišur meš jöfnum fjįrhęšum į fimm įrum, aš frįdreginni žeirri nišurfęrslu og įrafjölda sem žegar hefur įtt sér staš.]1)
 
 

 [XLVI.

---]1)2)
 
1)Sbr. 7. gr. laga nr. 73/2011. 2)Sbr. 13. gr. laga nr. 164/2011.
 

[XLVII.

Žrįtt fyrir įkvęši til brįšabirgša XXXIII og XXXIX skal haga įlagningu aušlegšarskatts viš įlagningu opinberra gjalda į įrunum 2012, 2013 og 2014 meš eftirfarandi hętti: Į framtalsskyldar eignir skv. 72. gr. ķ lok įranna 2011, 2012 og 2013 skal viš įlagningu 2012, 2013 og 2014 leggja aušlegšarskatt sem hér segir į menn sem eru skattskyldir skv. 1. gr. og 4.–9. tölul. 1. mgr. 3. gr.:
  1. Frį eignum, sbr. 73. gr., skal draga skuldir skattašila. Meš skuldum ķ žessu sambandi teljast įfallnar veršbętur į höfušstól žeirra sem mišast viš vķsitölu ķ janśar į nęsta įri eftir lok reikningsįrs. Skuldir ķ erlendum veršmęli skal telja į sölugengi ķ įrslok. Til skulda teljast öll opinber gjöld er varša viškomandi reikningsįr, žó ekki žau gjöld sem eru lögš į tekjur eša hreina eign į nęsta įri eftir lok reikningsįrs. Frį eignum ašila sem um ręšir ķ 4. tölul. 1. mgr. 3. gr. mį einungis draga skuldir sem beint eru tengdar starfsemi žeirra hér į landi. Frį eignum ašila sem um ręšir ķ 5.–9. tölul. 1. mgr. 3. gr. mį einungis draga skuldir sem į eignum žessum hvķla.

  2. Žrįtt fyrir įkvęši 5. tölul. 73. gr. skulu lögašilar telja fram hlutdeild sķna ķ öšrum félögum į markašsverši ef um er aš ręša félög sem eru skrįš ķ kauphöll eša į skipulögšum tilbošsmarkaši en annars hlutdeild sķna ķ skattalegu bókfęršu eigin fé viškomandi lögašila ķ staš nafnveršs, svo sem eignarhlutdeild sķna ķ félögum skv. 3. tölul. 1. mgr. 2. gr. į sama hįtt.(1)

    Viš įkvöršun aušlegšarskattsstofns skal telja hlutabréf ķ félögum sem eru skrįš ķ kauphöll eša į skipulegum tilbošsmarkaši fram į markašsvirši ķ įrslok. Sį sem į hlut ķ lögašila sem ekki er skrįšur ķ kauphöll eša į skipulegum tilbošsmarkaši skal telja fram til aušlegšarskattsstofns hlutdeild sķna ķ skattalegu bókfęršu eigin fé félagsins eins og žaš er tališ fram ķ skattframtali félagsins fyrir rekstrarįrin 2011 og 2012. Žann hluta viršis eignarhluta ķ lögašila sem reiknaš er į framangreindan hįtt sem umfram er nafnverš eša stofnverš ķ įrslok 2011 og 2012 skal telja fram ķ skattframtali 2013 og 2014 vegna žessarar višbótareignar.(2)

  3. Aušlegšarskattsstofn eru žęr eignir sem eftir verša žegar frį veršmęti eigna skv. 73. gr., sbr. a- og b-liš, hafa veriš dregnar fjįrhęšir skulda svo sem žęr hafa veriš įkvaršašar ķ samręmi viš fyrrnefnt įkvęši a-lišar. Aušlegšarskattsstofn skal įkvarša ķ heilum tugum króna og sleppa žvķ sem umfram er.

  4. Aušlegšarskatt skal miša viš aušlegšarskattsstofn skattašila ķ įrslok.

  5. Hjón sem samvistum eru, sbr. 5. gr., skulu telja saman allar eignir sķnar og skuldir og skiptir ekki mįli žótt um sé aš ręša séreign eša skuldir tengdar henni. Aušlegšarskattsstofni skal skipta aš jöfnu milli žeirra og reikna aušlegšarskatt af hvorum helmingi fyrir sig skv. h-liš. Sama gildir um sambśšarašila, sbr. 3. mgr. 62. gr. Aušlegšarskattsįlagningu eftirlifandi maka eša sambśšarašila, sbr. 3. mgr. 62. gr., sem situr ķ óskiptu bśi skal hagaš į sama hįtt og um hjón vęri aš ręša ķ mest fimm įr frį andlįtsįri hins lįtna, žó ekki fram yfir gildistķma žessa įkvęšis, enda hafi viškomandi ekki hafiš sambśš aš nżju.

  6. Heimilt er rķkisskattstjóra aš taka til greina umsókn manns um lękkun aušlegšarskattsstofns hans žegar svo stendur į sem ķ 1. tölul. 1. mgr. 65. gr. greinir, enda hafi gjaldžol mannsins skerst verulega af žeim įstęšum.

  7. Eignir barns, sem er innan 16 įra aldurs į tekjuįrinu, sbr. 6. gr., teljast meš eignum foreldra eša hjį žeim manni sem nżtur barnabóta vegna barnsins, sbr. A-liš 68. gr. Gilda įkvęši 78. gr. einnig um žar greindar eignir barns. Rķkisskattstjóri mį taka til greina umsókn framfęranda barns um aš eignir barns, sem misst hefur annaš foreldri sitt eša bęši og hefur ekki veriš ęttleitt, skuli skattlagšar hjį barninu sjįlfu ķ samręmi viš įkvęši h-lišar.

  8. Aušlegšarskattur manna reiknast žannig:
    1. Af aušlegšarskattsstofni einstaklings aš 75.000.000 kr. og samanlögšum aušlegšarskattsstofni hjóna aš 100.000.000 kr. greišist enginn skattur.

    2. Af aušlegšarskattsstofni yfir 75.000.000 kr. aš 150.000.000 kr. hjį einstaklingi og yfir 100.000.000 kr. aš 200.000.000 kr. af samanlögšum aušlegšarskattsstofni hjóna greišast 1,5%.

    3. Af žvķ sem umfram er 150.000.000 kr. hjį einstaklingi og 200.000.000 kr. af samanlögšum aušlegšarskattsstofni hjóna greišast 2%. (1)

      Aušlegšarskattsstofn vegna stöšu eigna ķ įrslok 2011 og 2012 skal endurreikna viš įlagningu opinberra gjalda 2013 og 2014 meš tilliti til višbótareignar skv. b-liš. Sį mismunur sem myndast viš žann endurreikning og er umfram višmišunarmörk 1.–3. tölul. skal skattlagšur viš įlagningu opinberra gjalda framangreindra įra. Įlagning vegna endurreiknings į eignir lögašila ķ įrslok 2010 skal fara fram viš įlagningu 2012 ķ samręmi viš įkvęši til brįšabirgša XXXIX. (2)
       
  9. Allir žeir sem hafa aušlegšarskattsstofn sem er umfram žęr fjįrhęšir sem tilgreindar eru ķ h-liš skulu gera grein fyrir honum ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.]1)
1)Sbr. 14. gr. laga nr. 164/2011.
 
[XLVIII.
   
 Žrįtt fyrir 5. tölul. 1. mgr. 66. gr. skulu fjįrhęšarmörk tekjuskattsstofns skv. 1.–4. tölul. ekki taka breytingum ķ upphafi įrsins 2012, ķ réttu hlutfalli viš hękkun į launavķsitölu frį upphafi til loka nęstlišins tólf mįnaša tķmabils, eins og žar er kvešiš į um.]1)

1)Sbr. 14. gr. laga nr. 164/2011.

[XLIX.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 4. og 5. tölul. A-lišar 30. gr. skal heimilašur frįdrįttur frį tekjum manna, [į tķmabilinu 2012 - 1. jślķ 2014]2), vera allt aš 2% af išgjaldsstofni samkvęmt įkvöršun sjóšfélaga vegna išgjalda sem greidd eru til lķfeyrissjóša til aukningar lķfeyrisréttinda, til ašila skv. 3. mgr. 8. gr. laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, eša til starfstengdra eftirlaunasjóša samkvęmt lögum um starfstengda eftirlaunasjóši. Žeir sem annast išgjaldaskil samkvęmt samningum um višbótartryggingavernd og séreignarsparnaš į tķmabilinu [2012 - 1. jślķ 2014]2) skulu žrįtt fyrir įkvęši umręddra samninga draga aš hįmarki 2% af išgjaldsstofni rétthafa nema hann óski sérstaklega eftir žvķ aš hlutfall išgjalds verši hęrra.]1)

1)Sbr. 14. gr. laga nr. 164/2011. Įkvęšiš kom til framkvęmda ķ stašgreišslu tekjuįranna 2012-2014 og viš įlagningu 2013-2015 skv. 40. gr. s.l. 2)Sbr. 7. gr. laga nr. 139/2013.

[L.

Greiša skal fyrir fram upp ķ įlagšan sérstakan fjįrsżsluskatt skv. 2. [og 3.]2) mįlsl. 3. mgr. 71. gr. 1. aprķl 2012 vegna janśar, febrśar og mars 2012 en eftir žaš mįnašarlega į įrinu 2012 og mišast sś greišsla viš skattstofn af reglulegri starfsemi eins og hann var ķ įrslok 2010, mišaš viš skatthlutfall skv. 2. [og 3.]2) mįlsl. 3. mgr. 71. gr., įn tillits til samsköttunar og yfirfęranlegs taps.]1)

1)Sbr. 18. gr. laga nr. 165/2011. 2)Sbr. 3. gr. laga nr. 145/2012.
 

[LI.
(1) Viš įlagningu opinberra gjalda 2014, 2015 og 2016 vegna tekjuįranna 2013, 2014 og 2015 er heimilt aš lękka tekjuskatt manns sem ber fulla og ótakmarkaša skattskyldu hér į landi skv. 1. tölul. 1. mgr. 1. gr. aš žvķ gefnu aš hann hafi aflaš tekna vegna vinnu erlendis samfellt ķ sex mįnuši eša lengur. Lękkunin skal nema žeim tekjuskatti sem reiknašur er hér į landi af hinum erlendu tekjum. Heimilt er aš taka tillit til hinna erlendu tekna žegar tekjuskattur er reiknašur į ašrar tekjur. Lękkun tekjuskatts skv. 1. mįlsl. er žó eigi heimil ef tvķsköttunarsamningur milli Ķslands og vinnurķkisins kvešur į um aš Ķsland eigi skattlagningarréttinn į tekjunum.

(2) Mašur telst afla tekna meš vinnu erlendis skv. 1. mgr. hafi hann veriš sendur af vinnuveitanda sķnum til starfa į erlendri grundu og svo fremi sem hann dvelur ekki hér į landi ķ meira en 6 daga ķ hverjum mįnuši allan rįšningartķmann eša samtals lengur en 36 daga mišaš viš hįlft įr eša 72 daga mišaš viš heilt įr.

(3) Heimild til lękkunar skv. 1. mgr. į hvorki viš um starfsmenn rķkis og sveitarfélaga sem fara til starfa erlendis į vegum launagreišenda sinna né žį menn sem starfa į ķslenskum skipum eša loftförum.

(4) Kjósi mašur sem į rétt į lękkun skv. 1. mgr. aš įkvęšum tvķsköttunarsamnings milli Ķslands og vinnurķkisins verši frekar beitt žarf slķkt aš koma fram ķ umsókn um lękkun.

(5) Rįšherra skal setja nįnari reglur um framkvęmd žessa įkvęšis meš reglugerš žar sem fram kemur hvaša gögn skuli fylgja umsókn um lękkun og hvernig lękkun skuli reiknuš.]1)
 
 1)Sbr. 13. gr. laga nr. 146/2012.

 
[LII.
(1) Rķkisskattstjóri skal įkvarša sérstakar vaxtabętur, lįnsvešsvaxtabętur, til handa manni sem hefur tekiš fasteignavešlįn til kaupa eša byggingar į ķbśšarhśsnęši til eigin nota, sem tryggt er meš veši ķ fasteign ķ eigu annars einstaklings. Skilyrši er aš ķbśšarhśsnęšiš hafi veriš ķ eigu hans į tķmabilinu frį og meš 1. janśar 2009 til og meš 31. desember 2010, um lengri eša skemmri tķma, aš eftirstöšvar allra fasteignavešlįna vegna sama hśsnęšis hafi žį veriš umfram 110% af fasteignamati og einnig aš hann hafi ekki fengiš höfušstól žeirra lįna lękkašan viš sölu eša į annan hįtt fyrir gildistöku laga žessara.

(2) Įkvęšiš gildir einungis um fasteignavešlįn sem stofnaš var til vegna fasteignakaupa sem fóru fram į tķmabilinu 1. janśar 2004 til og meš 31. desember 2008.

(3) Lįnsvešsvaxtabętur skulu nema 2% af mismun į eftirstöšvum allra fasteignavešlįna 31. desember 2010 og 110% af fasteignamati žeirrar fasteignar sem lįniš var tekiš til kaupa eša byggingar į mišaš viš sömu dagsetningu. Hafi ķbśšarhśsnęšiš veriš selt į įrunum 2009 eša 2010 skal reikna lįnsvešsvaxtabętur hlutfallslega ķ samręmi viš samanlagšan eignarhalds­tķma į žeim įrum og eftirstöšvar fasteignavešlįna og fasteignamat eins og žaš var viš sölu.

(4) Lįnsvešsvaxtabętur mega ekki vera hęrri en 160 žśs. kr. hjį einstaklingi og 280 žśs. kr. hjį hjónum og sambśšarfólki samkvęmt hjśskaparstöšu 31. desember 2010.

(5) Lįnsvešsvaxtabętur samkvęmt įkvęši žessu skerša ekki rétt til annarra vaxtabóta og geta komiš til višbótar žeim.

(6) Sį sem rétt kann aš eiga til lįnsvešsvaxtabóta skal sękja um žęr til rķkisskattstjóra eigi sķšar en 15. september 2013 og leggja fram žau gögn sem rķkisskattstjóri telur naušsynleg til įkvöršunar bótanna. Rķkisskattstjóra er heimilt aš taka til greina beišni um lįnsvešsvaxtabętur sem berst eftir žetta tķmamark ķ allt aš tvö įr.

(7) Lįnveitendur lįna samkvęmt įkvęši žessu skulu aš beišni lįntakenda afla og afhenda rķkisskattstjóra žau gögn sem hann telur naušsynleg vegna įkvöršunar lįnsvešsvaxtabóta. Gögnin skulu afhent į žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur.

(8) Įkvöršun lįnsvešsvaxtabóta samkvęmt įkvęši žessu skal fara fram eigi sķšar en 17. mars 2014. Heimilt er aš kęra įkvöršun bóta samkvęmt įkvęši žessu til yfirskattanefndar.

(9) Įkvöršun lįnsvešsvaxtabóta fer aš öšru leyti eftir B-liš 68. gr., sbr. og įkvęši til brįšabirgša XLI, eftir žvķ sem viš į.]1)

1)Sbr. 1. gr. laga nr. 43/2013.
 
[LIII.

Žrįtt fyrir įkvęši 1. tölul. 1. mgr. 66. gr. reiknast 22,86% tekjuskattur af tekjuskattsstofni viš įlagningu 2015 [og 2016.]2)]1)

1)Sbr. 8. gr. laga nr. 139/2013. 2)Sbr. 4. gr. laga nr. 125/2014.
 
[LIV.

Žrįtt fyrir 5. tölul. 1. mgr. 66. gr. skal fjįrhęš skv. 1. tölul. 1. mgr. 66. gr. vera 3.480.000 kr. og fjįrhęš skv. 2. tölul. 1. mgr. 66. gr. vera 5.935.428 kr. vegna įrsins 2014.]1)

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 146/2013.
 
[LV.
(1) Žrįtt fyrir įkvęši 1. tölul. A-lišar 7. gr. telst śtgreišsla višbótarišgjalda af išgjaldsstofni skv. II. kafla laga nr. 129/1997, um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, į tķmabilinu 1. jślķ 2014 til [30. jśnķ 2019]2), ekki til tekna hjį mönnum ef öll skilyrši įkvęšis til brįšabirgša XVI ķ sömu lögum eru uppfyllt.

(2) Žrįtt fyrir įkvęši 1. tölul. A-lišar 7. gr. telst śtgreišsla višbótarišgjalda af išgjaldsstofni skv. II. kafla laga nr. 129/1997, um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, į tķmabilinu 1. jślķ 2014 til 30. jśnķ 2019, vegna išgjalda į tķmabilinu 1. jślķ 2014 til 30. jśnķ 2017, ekki til tekna enda séu öll skilyrši įkvęšis til brįšabirgša XVII ķ sömu lögum uppfyllt.

(3) Samanlögš hįmarksfjįrhęš einstaklings skv. 1. og 2. mgr. er [2,5 millj. kr.]2) og samanlögš hįmarksfjįrhęš hjį hjónum og einstaklingum, sem uppfylla skilyrši til sam­sköttunar skv. 3. mgr. 62. gr. laga nr. 90/2003, skv. 1. og 2. mgr. er [3.750.000 kr.]2) Ef śtgreišsla séreignarsparnašar fer fram śr žvķ hįmarki sem gildir skv. 1. og 2. mgr. telst žaš sem er umfram til skattskyldra tekna į greišsluįri.

(4) Rįšherra er heimilt meš reglugerša) aš kveša nįnar į um framkvęmd įkvęšisins.]1)

1)
Sbr. 2. gr. laga nr. 40/2014. 2)Sbr. 9. gr. laga nr. 111/2016. a)Sbr. reglugerš nr. 991/2014.
 
[Viš įlagningu opinberra gjalda į įrunum 2016 og 2017 vegna tekna įranna 2015 og 2016 skal]2):
  1. [eftirgjöf skulda viš gerš naušasamninga ašila, sbr. 103. gr. a laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki, teljast til skattskyldra tekna skuldara žar til jafnaš hefur veriš rekstrartap įrsins og yfirfęranlegt rekstrartap frį fyrri įrum, en eftirgjöf umfram tap skal falla nišur. Į žaš jafnt viš hvort sem skuldari gefur śt hlutafé til greišslu upp ķ skuldir eša ekki. Afkoma įrsins skal leidd fram meš hefšbundnum hętti ķ skattskilum įšur en til tekjufęrslu eftirgjafar skulda kemur. Eftir atvikum skal jafna rekstrarhagnaš meš yfirfęranlegu rekstrartapi fyrri įra įšur en slķkt tap er jafnaš meš tekjufęrslu eftirgjafar skulda. Inni skuldari af hendi greišslu upp ķ skuld meš śtgįfu nżs hlutafjįr til kröfuhafa telst viš žęr ašstęšur til eftirgjafar ķ hendi skuldarans mismunur nafnveršs žess hluta skuldar sem gengur til greišslu hlutafjįrins og raunvirši žess śtgefna hlutafjįr sem į móti kemur, mišaš viš stöšu bókfęršs eigin fjįr skuldara aš virtri eftirgjöf skulda og śtgįfu hins nżja hlutafjįr. Kröfuhafa er heimilt, sbr. 3. tölul. 31. gr., aš fęra eftirgjöf skulda aš fullu eša aš hluta til frįdrįttar tekjum af rekstri į žvķ įri sem skuldir eru eftirgefnar. Aš žvķ leyti sem kröfuhafi fęrir eftirgjöf ekki til frįdrįttar tekjum af rekstri, eša getur ekki notiš slķks frįdrįttar, telst fjįrhęš eftirgefinna skulda til stofnveršs hinna nżju hluta ķ hans hendi]2),

  2. ekki telja til skattstofns skv. 3. mgr. 71. gr. tekjur vegna eftirgjafar skulda ķ tengslum viš slitamešferš skattašila skv. 103. gr. a laga um fjįrmįlafyrirtęki.]1)
1) Sbr. 2. tölul. 5. gr. laga nr. 59/2015. 2) Sbr. 2. gr. laga nr. 107/2015.
 
Žrįtt fyrir įkvęši 1.–4. tölul. 1. mgr. 66. gr. laganna skal tekjuskattur reiknast meš eftirfarandi hętti viš stašgreišslu į įrinu 2016 og įlagningu tekjuskatts į įrinu 2017 vegna tekna įrsins 2016:
  1. Af tekjuskattsstofni aš 3.709.680 kr. reiknast 22,68% tekjuskattur.

  2. Af nęstu 5.530.320 kr. reiknast 23,9% tekjuskattur.

  3. Af žvķ sem umfram er 9.240.000 kr. reiknast 31,8% tekjuskattur.

  4. Sé tekjuskattsstofn annars samskattašs ašila hęrri en 9.240.000 kr. skal žaš sem umfram er skattlagt meš 23,9% skatthlutfalli allt aš helmingi žeirrar fjįrhęšar sem tekjuskattsstofn žess tekjulęgri er undir 9.240.000 kr., žó reiknast 23,9% skatthlutfall aldrei af hęrri fjįrhęš en 2.765.160 kr. viš žessar ašstęšur.]1)
1)Sbr. 5. gr. laga nr. 125/2015.
 
Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 1. mgr. A-lišar 67. gr. skal fjįrhęš persónuafslįttar manna sem um ręšir ķ 1. mgr. 66. gr., og fundinn er samkvęmt įkvęšinu, hękka um 1% til višbótar vķsitölu­hękkuninni viš stašgreišslu į įrinu 2019 og viš įlagningu opinberra gjalda į įrinu 2020.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 137/2018.
 
Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 5. tölul. 1. mgr. 66. gr. skulu fjįrhęšarmörk tekjuskattsstofns skv. 1.–4. tölul. greinarinnar ķ upphafi įrsins 2019 taka breytingum ķ réttu hlutfalli viš mismun į vķsitölu neysluveršs viš upphaf og lok įrsins 2018.]1)

1)Sbr. 3. gr. laga nr. 137/2018.
Fara efst į sķšuna ⇑