Skattalagasafn rķkisskattstjóra 12.11.2019 19:39:26

Lög nr. 90/2003, kafli 13 (slóš: www.skattalagasafn.is?log=90.2003.13)
Ξ Valmynd

 Įlagningarįr:

XIII. KAFLI
Innheimta og įbyrgš.

Innheimtuašilar.
111. gr.

(1) [[Skattar įlagšir samkvęmt lögum žessum renna ķ rķkissjóš og hefur tollstjóri į hendi innheimtu žeirra ķ [umdęmi sżslumanns į höfušborgarsvęšinu]4) en sżslumenn ķ öšrum [umdęmum]4), sbr. žó 2.-4. mgr. žessarar greinar og įkvęši laga um stašgreišslu opinberra gjalda. Auk žeirra verkefna sem tollstjóra eru falin skv. 1. mįlsl. skal tollstjóri annast eftirtalin verkefni sem lśta aš framkvęmd viš innheimtu skatta og gjalda:

  1. Stefnumótun į sviši innheimtumįla į landsvķsu meš hagręšingu, samręmingu, framžróun og öryggi varšandi innheimtu opinberra gjalda aš leišarljósi. [Ķ žessu skyni skal tollstjóri m.a. annast įhęttugreiningu į sviši innheimtu opinberra gjalda.]5)
     
  2. Samręmingar- og eftirlitshlutverk gagnvart öšrum innheimtumönnum rķkissjóšs, m.a. meš setningu verklagsreglna. Tollstjóra er heimilt aš beina bindandi fyrirmęlum til annarra innheimtumanna um innheimtuašgeršir ķ einstökum mįlum ef settar reglur eru ekki virtar.
     
  3. Umsjón og žróun tölvukerfa og rafręnnar stjórnsżslu į sviši innheimtu skatta og gjalda.]3)

(2) [Rįšherra]2) getur įkvešiš ķ reglugerša) aš fela öšrum ašila en žeim sem um getur ķ 1. mgr. innheimtu skatta samkvęmt lögum žessum ķ tilteknu umdęmi eša umdęmum. Į sama hįtt getur rįšherra įkvešiš aš sami innheimtumašur annist innheimtu ķ fleiri en einu umdęmi.]1)

(3) Žį er [rįšherra]2), sveitarstjórnum og forrįšamönnum annarra opinberra stofnana heimilt aš semja svo um aš innheimta skuli ķ einu lagi öll gjöld sem greiša ber žessum ašilum. Mį fela gjaldheimtuna innheimtumanni rķkissjóšs, sveitarfélagi eša sérstakri innheimtustofnun. Allar heimildir og skyldur innheimtumanna rķkissjóšs, sveitarfélaga og stofnana vegna gjaldheimtu skulu žį fęrast til žess ašila sem tekur gjaldheimtuna aš sér.

(4) [Rįšherra]2) skal setja nįnari įkvęši meš reglugerša) um framkvęmd slķkrar sameiginlegrar gjaldheimtu, m.a. um samręmingu gjalddaga einstakra opinberra gjalda sem innheimt verša meš žessum hętti, um samręmingu drįttarvaxtareglna og um skyldur launagreišenda.

(5) [Innheimtuašilum samkvęmt žessari grein skal heimill ašgangur aš fasteigna-, skipa- og ökutękjaskrį ķ žvķ skyni aš sannreyna eignastöšu einstakra gjaldenda. Aš tekinni įkvöršun um aš krefjast ašfarar vegna vanskila opinberra gjalda er rķkisskattstjóra skylt aš veita lög­lęršum fulltrśa innheimtuašila ašgang aš skattframtölum gjaldanda ķ žeim tilgangi aš kanna eignastöšu viškomandi. Įkvęši 1. og 5. mgr. 94. gr. eiga viš um inn­heimtuašila sam­kvęmt žessari grein į sama hįtt og önnur skattyfirvöld.]5)

1)Sbr. 13. gr. laga nr. 80/2006. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 3)Sbr. 7. gr. laga nr. 146/2012. 4)Sbr. 6. gr. laga nr. 33/2015. 5)Sbr. 8. gr. laga nr. 112/2016. a)Reglugerš nr. 1060/2014.

Gjalddagar.
112. gr.

(1) [Tekjuskattur af öšrum tekjum en launatekjum hvers gjaldanda, sbr. žó 4. mgr.]1), skal greiddur į tķu gjalddögum į įri hverju. Eru gjalddagar fyrsti dagur hvers mįnašar nema ķ janśar og ķ žeim mįnuši sem įlagningu lżkur samkvęmt įkvöršun [rįšherra]4), sbr. 1. mgr. 93. gr. [Eindagi er sķšasti virki dagur mįnašarins, sbr. žó 5. og 6. mgr.]5)6) Viš skiptingu fyrirframgreišslu og eftirstöšva įlagningar į gjalddaga skv. 2. og 4. mgr. skal žó viš žaš mišaš aš ekki sé til innheimtu lęgri fjįrhęš en [5.000 kr.]7) į hverjum gjalddaga.

(2) Žar til įlagning liggur fyrir skal gjaldanda, sem um ręšir ķ 1. mgr., gert aš greiša į hverjum gjalddaga įkvešinn hundrašshluta skatta er honum bar aš greiša nęstlišiš įr. Skal žessi hundrašshluti įkvešinn meš reglugerš fyrir hvert įr og skal viš įkvöršun hans hafa hlišsjón af tekjubreytingum sem oršiš hafa svo og almennu efnahagsįstandi. Hjį žeim sem inna af hendi stašgreišslu skal hundrašshlutinn žó reiknast af mismun įlagningar opinberra gjalda og stašgreišslu, sbr. 35. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda*1).

(3) Hafi ašrar tekjur gjaldanda en launatekjur į lišnu įri veriš mun lęgri en į nęsta įri žar įšur eša įstęšur hans hafa meš öšrum hętti breyst mjög mį lękka mįnašarlega fyrirframgreišslu samkvęmt nįnari įkvöršun ķ reglugerš. Į sama hįtt mį kveša į um aš fyrirframgreišsla, sem ekki nęr tilteknu lįgmarki, skuli ekki innheimt. Jafnframt er heimilt aš takmarka fyrirframgreišsluskyldu viš žį sem ekki ber aš inna af hendi stašgreišslu samkvęmt lögum um stašgreišslu opinberra gjalda.

(4) Įlagša skatta, aš frįdregnu žvķ sem greiša ber fyrir įlagningu skv. 2. mgr. žessarar greinar auk mismunar sem fram kemur į įlagningu tekjuskatts og stašgreišslu launamanns, sbr. 35. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda*1), aš frįdreginni stašgreišslu samkvęmt lögum um stašgreišslu skatts į fjįrmagnstekjur*2), skal greiša meš sem nęst jöfnum greišslum į žeim gjalddögum sem eftir eru į įrinu žegar įlagning fer fram. [Frį įlögšum tekjuskatti lögašila sem falla undir 5. gr. laga um stušning viš nżsköpunarfyrirtęki skal draga fjįrhęš sem įkvöršuš er skv. 11. gr. žeirra laga įšur en greišsluskylda samkvęmt žessari mįlsgrein er įkvöršuš. Sé engin eša lęgri greišsluskylda fyrir hendi skal greiša frįdrįttinn śt aš hluta eša öllu leyti. Reglur um skuldajöfnun skattfrįdrįttar į móti opinberum gjöldum eša vörslusköttum til rķkissjóšs, žar į mešal um forgangsröš, skulu settar ķ reglugerša).]2)

(5) Vangreišsla aš hluta veldur žvķ aš skattar gjaldandans falla ķ eindaga [mįnuši]5) eftir gjalddagann, žó ekki fyrr en [mįnuši]5) eftir aš įlagningu er lokiš.

(6) Séu skattar gjaldanda hękkašir eftir įlagningu fellur višbótarfjįrhęšin ķ gjalddaga 10 dögum eftir [dagsetningu śrskuršar rķkisskattstjóra]7) um hękkunina. [Eindagi er mįnuši eftir gjalddaga.]6)

(7) Žeim erlendu rķkisborgurum eša rķkisfangslausu mönnum, er fengiš hafa dvalar- eša landvistarleyfi hér į landi um tiltekinn tķma, er skylt aš gera full skil į [tekjuskatti]1) sķnum fyrir brottför af landinu.

(8) Rįšherra er heimilt aš įkveša meš reglugerš samskonar fyrirkomulag og įkvešiš er ķ žessari grein į fyrirframinnheimtu annarra žinggjalda.

(9) Tekjuskattur, sem lagšur er į reiknaš endurgjald žeirra manna sem stunda sjįlfstęšan atvinnurekstur, skal žó vera gjaldfallinn [1. jśnķ]7)8) ef skattašili hefur eigi stašiš skil į fjįrhęš žeirri sem um ręšir ķ stašgreišslu viškomandi tekjuįrs ķ samręmi viš 6. og 20. gr. stašgreišslulaga*1).

(10) Hafi innheimtumašur hafiš ašför aš skattašila vegna skuldar sem myndast hefur ķ stašgreišslu į reiknušu endurgjaldi skulu žau ašfararśrręši, sem innheimtumašur hefur gripiš til, halda lögformlegu gildi sķnu viš žann hluta kröfunnar sem rekja mį til vangreiddrar stašgreišslu af reiknušu endurgjaldi.

1)Sbr. 28. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 4. gr. laga nr. 137/2009. 3)Sbr. 16 .gr. laga nr. 165/2010. 4)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011. 5)Sbr. 13. gr. laga nr. 142/2013. 6)Sbr. 7. gr. laga nr. 33/2015. 7)Sbr. 14. gr. laga nr. 124/2015. 8)Sbr. 7. gr. laga nr. 50/2018. a)Reglugerš nr. 758/2011. *1)Lög nr. 45/1987. *2)Lög nr. 94/1996.

113. gr.

(1) Įfrżjun skattįkvöršunar eša deila um skattskyldu frestar ekki eindaga [tekjuskatts]1) né leysir undan neinum višurlögum sem lögš eru viš vangreišslu hans. Vķkja mį frį žessu, ef sérstaklega stendur į, samkvęmt įkvöršun [rįšherra]4). Ef skattur er lękkašur eftir śrskurši eša dómi eša fellur nišur skal endurgreišsla žegar fara fram.

(2) Žaš skal vera stefna viš innheimtu į tekjuskatti [---]1) samkvęmt lögum žessum aš allir gjaldendur, sem eins stendur į um viš innheimtu, vanskil og naušungarašgeršir, skuli hljóta sams konar mešferš.

(3) Telji innheimtumašur tök į aš tryggja greišslu kröfu, sem ella mundi tapast, meš samningi um greišslu skal hann gefa [rįšherra]4) skżrslu um mįlavöxtu. [Rįšherra]4) er heimilt aš samžykkja slķkan samning, aš fenginni umsögn Rķkisendurskošunar.

(4) Telji innheimtumašur aš hagsmunum rķkissjóšs verši betur borgiš meš naušasamningi gjaldanda viš skuldheimtumenn skal hann gefa [rįšherra]4) skżrslu um mįlavöxtu. [Rįšherra]4) er heimilt aš samžykkja naušasamning, aš fenginni umsögn Rķkisendurskošunar, enda sé eftirfarandi skilyršum fullnęgt:

  1. Gjaldandi sé skuldlaus ķ viršisaukaskatti, stašgreišslu opinberra gjalda, tryggingagjaldi og vörugjaldi.

  2. Skattkröfur séu ekki tilkomnar vegna endurįkvöršunar skattyfirvalda į gjöldum vegna skattsvika.

  3. Ljóst sé aš hagsmunum rķkissjóšs verši betur borgiš meš naušasamningi.

(5) Aš loknu hverju innheimtuįri skal Rķkisendurskošun gefa Alžingi skżrslu um alla samninga skv. 3. mgr. og naušasamninga skv. 4. mgr.

(6) [Til tryggingar greišslu vęntanlegrar skattkröfu, fésektar og sakarkostnašar ķ mįlum er sęta rannsókn hjį skattrannsóknarstjóra rķkisins er heimilt aš krefjast kyrrsetningar hjį skattašila og öšrum žeim er rökstuddur grunur um refsiverša hįttsemi skv. 109. gr. beinist aš ef hętta žykir į aš eignum verši ella skotiš undan eša žęr glatist eša rżrni aš mun, [enda megi ętla aš meint refsiverš hįttsemi varši viš 262. gr. almennra hegningarlaga.]3) Meš sama hętti er heimilt aš krefjast kyrrsetningar hjį ašilum sem bera įbyrgš į skattgreišslum skv. 116. gr.

(7) Tollstjóri annast rekstur mįla skv. 6. mgr. Skattrannsóknarstjóri rķkisins skal tilkynna tollstjóra um mįl žar sem hann telur aš rannsókn hans muni leiša til žess aš skattar skattašila verši hękkašir eša honum eša öšrum žeim er rökstuddur grunur um refsiverša hįttsemi skv. 109. gr. beinist aš verši gerš fésekt. Tollstjóra er heimill ašgangur aš öllum naušsynlegum upplżsingum og gögnum sem skattyfirvöld, fjįrmįlastofnanir og ašrir ašilar bśa yfir, sbr. 94. gr., og snerta rįšstafanir samkvęmt žessari grein. Um framkvęmd og gildi kyrrsetningar fer sem um kyrrsetningu fjįrmuna almennt sé aš ręša, meš žeim undantekningum aš tryggingu žarf ekki aš setja, mįl žarf ekki aš höfša til stašfestingar kyrrsetningu og gjöld skal ekki greiša fyrir rįšstafanirnar.

(8) Kyrrsetning fellur nišur ef rannsókn leišir ekki til žess aš skattar skattašila verši hękkašir eša honum eša öšrum žeim er rökstuddur grunur um refsiverša hįttsemi skv. 109. gr. beinist aš verši gerš fésekt hvort sem er af skattyfirvöldum eša fyrir dómi. Sį er kyrrsetning beinist aš į žį heimtingu į aš felldar verši śr gildi žęr rįšstafanir sem geršar hafa veriš til tryggingar kyrrsetningunni. Kyrrsetning fellur į sama hįtt nišur ef inntar eru af hendi žęr greišslur sem kyrrsetning į aš tryggja.

(9) Leggja mį fyrir hérašsdóm įgreining um lögmęti kyrrsetningargeršar meš sama hętti og greinir ķ 2. mgr. 102. gr. laga um mešferš sakamįla.]2)

1)Sbr. 29. gr. laga nr. 129/2004. 2)Sbr. 1. gr. laga nr. 23/2010. 3)Sbr. 4. gr. laga nr. 24/2011. 4)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.

Vextir.
114. gr.

(1) Sé skattur ekki greiddur innan mįnašar frį gjalddaga skal greiša rķkissjóši drįttarvexti af žvķ sem gjaldfalliš er. Meš gjalddaga ķ žessu sambandi er įtt viš reglulega gjalddaga skv. 1.-4. og 6.-8. mgr. 112. gr., en gjaldfelling vegna vangreišslu į hluta skv. 5. mgr. 112. gr. hefur ekki įhrif į drįttarvaxtaśtreikning. Drįttarvextir skulu vera žeir sömu og Sešlabanki Ķslands įkvešur skv. 6. gr. laga nr. 38/2001, um vexti og verštryggingu.

(2) Nś veršur ljóst žegar įlagningu skatta, annarra en tekjuskatts manna, lżkur eša viš endurįkvöršun žessara sömu skatta aš gjaldandi hefur greitt meira en endanlega įlögšum sköttum nemur og skal žį endurgreiša žaš sem ofgreitt var įsamt vöxtum fyrir žaš tķmabil sem féš var ķ vörslu rķkissjóšs. Skulu vextir žessir vera jafnhįir vöxtum sem Sešlabanki Ķslands įkvešur og birtir į hverjum tķma skv. 1. mgr. 8. gr. laga nr. 38/2001, um vexti og verštryggingu. Sama gildir žegar ķ ljós kemur viš endurįkvöršun į tekjuskatti manna aš um ofgreišslu hafi veriš aš ręša aš öšru leyti en žvķ aš vextir reiknast aldrei fyrr en frį [1. jśnķ]1) į įlagningarįri. [Endurgreišslukröfum sem stofnast samkvęmt lögum žessum vegna tķmabila fyrir uppkvašningu śrskuršar um gjaldžrotaskipti skal skuldajafna į móti vangoldnum sköttum og gjöldum, žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. 100. gr. og 136. gr. laga nr. 121/1991, um gjaldžrotaskipti o.fl.]1)

(3) Sé kęra til mešferšar hjį yfirskattanefnd og nefndin leggur ekki śrskurš į kęru innan lögbošins frests skv. 1. og 2. mgr. 8. gr. laga nr. 30/1992 skal greiša skattašila drįttarvexti af fjįrhęš sem yfirskattanefnd śrskuršar aš skuli endurgreiša, eša dęmd er sķšar, frį žeim tķma žegar frestur nefndarinnar til aš kveša upp śrskurš leiš.

(4) Ętķš mį krefjast drįttarvaxta frį žeim tķma er dómsmįl telst höfšaš til endurgreišslu skatta samkvęmt lögum žessum.

1)Sbr. 8. gr. laga nr. 50/2018.

Skyldur launagreišanda.
115. gr.

(1) Allir žeir, er hafa menn ķ žjónustu sinni og greiša laun fyrir starfa, sbr. 1. mgr. 92. gr., eru skyldir aš kröfu innheimtumanns aš halda eftir af kaupi launžega til lśkningar gjöldum žeirra ašila sem launžegar bera sjįlfskuldarįbyrgš į og innheimta ber samkvęmt įkvęšum 112. gr. Aldrei skulu launagreišendur žó halda eftir meira en nemur 75% af heildarlaunagreišslu hverju sinni til greišslu į gjöldum samkvęmt lögum žessum og gjöldum skv. IV. kafla laga um tekjustofna sveitarfélaga*1). Ķ reglugerša) skulu sett nįnari įkvęši um framkvęmd žessarar greinar.

(2) Hafi launagreišandi vanrękt aš halda eftir af launum ber hann sjįlfskuldarįbyrgš į greišslu žess fjįr.

(3) Krafa vegna fjįr, sem launagreišandi hefur haldiš eftir eša bar aš halda eftir samkvęmt žessari grein, nżtur lögtaksréttar hjį launagreišanda.

(4) Launagreišandi, sem eigi hefur skilaš į réttum degi fé er hann hefur haldiš eftir eša bar aš halda eftir af launum, skal greiša drįttarvexti skv. 1. mgr. 114. gr. frį žeim degi sem skila įtti fénu til innheimtumanns.

a)Reglugerš nr. 124/2001. *1)Lög nr. 4/1995.

Įbyrgš į skattgreišslum.
116. gr.

(1) Hjón, sbr. 62. og 80. gr., bera óskipta įbyrgš į greišslum skatta sem į žau eru lagšir og getur innheimtumašur rķkissjóšs gengiš aš hvoru hjóna um sig til greišslu į sköttum žeirra beggja. Rétt er žvķ hjóna, er skattgreišslur annast, aš krefjast endurgreišslu af hinu hjóna į žeim hluta skatts er žaš hefur greitt umfram žaš sem aš réttum hlutföllum kemur ķ žess hlut mišaš viš tekjur og eign hvors hjóna. Reglur žessarar mįlsgreinar um įbyrgš hjóna skulu gilda meš sama hętti um samskattaš sambśšarfólk [---]1).

(2) Žeir, sem hafa į hendi fjįrforręši ólögrįša manna, bera įbyrgš į skattgreišslum žeirra. Eigendur sameignarfélags, sem er sjįlfstęšur skattašili, bera óskipta įbyrgš į skattgreišslum žess. Erfingjar ķ dįnarbśi, sem skipt er einkaskiptum, bera óskipta įbyrgš į skattgreišslum hins lįtna og dįnarbśsins. Stjórnarmenn félaga, sjóša og stofnana, sbr. 5. tölul. 1. mgr. 2. gr. og 4. tölul. 3. gr., bera óskipta įbyrgš į skattgreišslum žessara lögašila.

(3) Žeir sem hafa ķ žjónustu sinni erlenda rķkisborgara eša rķkisfangslausa menn, er fengiš hafa landvistar- eša dvalarleyfi hér į landi um tiltekinn tķma, bera įbyrgš į skattgreišslum žeirra. Žeir sem greiša ašilum, sem ekki eru heimilisfastir hér į landi, gjald fyrir leigu eša afnot af lausafé, einkaleyfi, framleišslurétti, śtgįfurétti eša séržekkingu, arš af hlutafé eša endurgjald fyrir starfsemi eša žjónustu eša ašrar greišslur, sem um er rętt ķ 3. gr., bera įbyrgš į sköttum vištakenda vegna žessara greišslna.

(4) Óheimilt er aš slķta félagi fyrr en allir skattar žess hafa veriš aš fullu greiddir. Hafi félagi veriš slitiš įn žess aš skattar hafi veriš greiddir bera skilanefndarmenn įbyrgš į skattgreišslum. Hafi félagi veriš skipt skv. 52. gr. įn žess aš skattar hafi veriš greiddir bera žau félög sem viš taka įbyrgš į skattgreišslum.

(5) Gera mį lögtak hjį žeim, sem įbyrgš ber į skatti, til tryggingar žeim sköttum er hann ber įbyrgš į samkvęmt įkvęšum žessarar greinar.

(6) Meš įbyrgš samkvęmt žessari grein er įtt viš sjįlfskuldarįbyrgš.

(7) [Rįšherra]2) er heimilt aš krefjast žess aš ašilar, sem um ręšir ķ 3. gr., setji tryggingu fyrir vęntanlegum sköttum sķnum og gjöldum svo og fyrir skattgreišslum annarra ašila sem žeir eru įbyrgir fyrir.  

1)Sbr. 48. gr. laga nr. 65/2010. 2)Sbr. 377. gr. laga nr. 126/2011.

Fara efst į sķšuna ⇑