Skattalagasafn rķkisskattstjóra 30.5.2023 15:12:49

Lög nr. 45/1987, kafli 6 (slóš: www.skattalagasafn.is?log=45.1987.6)
Ξ Valmynd

VI. KAFLI
Višurlög og mįlsmešferš.

Įlag, drįttarvextir og įętlun.
28. gr.

(1) Séu greišslur launagreišanda skv. 20. gr. eigi inntar af hendi į tilskildum tķma skal hann sęta įlagi til višbótar upphęš skilafjįrins eša til višbótar žvķ skilafé sem honum bar aš standa skil į. Sama gildir ef skilagrein hefur ekki veriš skilaš eša henni veriš įbótavant og greišsluskyld fjįrhęš žvķ veriš įętluš, sbr. 21. gr., nema launagreišandi hafi greitt fyrir eindaga upphęš er til įętlunar svarar.

(2) Įlag į vanskilafé skv. 1. mgr. skal vera sem hér segir:

  1. Einn hundrašshluti (1%) af upphęš vanskilafjįr fyrir hvern dag eftir eindaga, žó ekki hęrra en tķu hundrašshlutar (10%).
     
  2. [Įlag til višbótar af upphęš vanskilafjįr frį og meš gjalddaga, hafi ekki veriš greitt į 1. degi nęsta mįnašar eftir eindaga. Skal įlag žetta vera hiš sama og drįttarvextir sem Sešlabanki Ķslands įkvešur og birtir samkvęmt lögum nr. 38/2001, um vexti og verštryggingu.]5)

(3) Viš śtreikning į įlagi į įętlaša greišsluskylda fjįrhęš telst eindagi sį sami og eindagi greišslu žess mįnašar sem įętlaš er fyrir. Sama gildir um įlag į allar vangoldnar greišslur fyrri tķmabila.

(4) Sendi launagreišandi fullnęgjandi skilagrein [innan 15 daga frį og meš dagsetningu tilkynningar]2) [rķkisskattstjóra]6) skv. 21. gr. skal hann greiša upphęš skilafjįr samkvęmt skilagreininni įsamt įlagi skv. 2. mgr. [Rķkisskattstjóri]6) mį breyta fyrri įętlun eftir lok žessara tķmamarka ef sérstakar įstęšur eru fyrir hendi.

(5) Komi ķ ljós aš launagreišanda, sem greiša įtti skilafé, hafi ekki veriš įętluš gjaldskyld fjįrhęš eša įętlun veriš lęgri en žaš skilafé sem honum bar aš greiša skal hann greiša hiš gjaldskylda skilafé auk įlags skv. 2. mgr.

(6) Fella mį nišur įlag skv. 2. mgr. ef launagreišandi fęrir gildar įstęšur sér til afsökunar og metur [rķkisskattstjóri]6) žaš ķ hverju einstöku tilviki hvaš telja skuli gildar įstęšur ķ žessu sambandi. [---]3)

(7) Heimilt er aš įętla gjaldskylda fjįrhęš launagreišanda ef ķ ljós kemur aš skilagrein hans styšst ekki viš tilskiliš bókhald samkvęmt lögum nr. 51/1968*1) eša įkvęši reglna um sérstakt launabókhald sem settar hafa veriš af [rįšherra]7) samkvęmt heimild ķ 27. gr. Jafnframt er heimilt aš įętla gjaldskylda fjįrhęš launagreišanda ef ķ ljós kemur aš fęrsla į launum ķ bókhaldi eša ašrir žęttir, sem skilagrein į aš byggjast į, styšst ekki viš žau gögn sem įkvęši reglna, settra skv. 27. gr., męla fyrir um eša ef bókhald og žau gögn, sem liggja fyrir um gjaldskylda fjįrhęš samkvęmt skilagrein, verša ekki talin nęgilega örugg. Enn fremur er heimilt aš įętla gjaldskylda fjįrhęš launagreišanda ef ekki er lagt fram bókhald eša žau gögn sem skattyfirvöld kunna aš bišja um til sannprófunar į skilagreinum, sbr. 25. gr. Įkvęši 2. mgr. eiga einnig viš um įętlanir samkvęmt žessari mįlsgrein.

(8) [Sé skilafé vanreiknaš eša laun dregin undan mį gera launagreišanda aš greiša vanskilafé sex įr aftur ķ tķmann, tališ frį byrjun žess įrs žegar endurreikningur fer fram. Fari fram rannsókn viš embętti rķkisskattstjóra eša hjį [lögreglu]4) į skilum launagreišanda nęr heimild til endurreiknings til sex įra aftur ķ tķmann, tališ frį byrjun žess įrs žegar rannsókn hófst.]1)

1)Sbr. 13. gr. laga nr. 90/1987. 2)Sbr. 5. gr. laga nr. 98/1988. 3)Sbr. 2. gr. laga nr. 139/1995. 4)Sbr. 43. gr. laga nr. 90/1996. 5)Sbr. 3. gr. laga nr. 135/2002. 6)Sbr. 43. gr. laga nr. 136/2009. 7)Sbr. 119. gr. laga nr. 126/2011. *1)Nś lög nr. 145/1994, meš sķšari breytingum.

Innheimta vanskilafjįr o.fl.
29. gr.

(1) [Vanskilafé, įlag og sektir samkvęmt žessum kafla skal innheimt af innheimtuašila, sbr. 20. gr., ķ žvķ umdęmi žar sem skuldari į lögheimili.

(2) Vanskilafé, įlag og sektir njóta lögtaksréttar ķ eignum skuldara. [---]2)

(3) Innheimtuašili getur lįtiš lögreglu stöšva atvinnurekstur launagreišanda sem ekki gerir fullnęgjandi skil į skilafé eša įlagi skv. 28. gr. innan 15 daga tališ frį eindaga eša frį śrskurši skattyfirvalda um vanskil og įlag, meš žvķ m.a. aš setja starfsstöšvar, skrifstofur, śtibś, tęki og vörur undir innsigli žar til full skil eru gerš. [Jafnframt er rķkisskattstjóra heimilt aš lįta lögreglu stöšva atvinnurekstur launagreišanda sem ekki hefur sinnt skyldum sķnum skv. 2. mgr. 15. gr. eša 1. mgr. 19. gr. Ekki skal beita žessu śrręši nema eftir ķtrekuš tilmęli um śrbętur.]4)

(4) Innheimtuašili skal senda skilagrein til [rķkisskattstjóra]3) yfir fé er hann hefur móttekiš samkvęmt įkvęšum žessa kafla. Innheimtu vanskilafé og įlagi skal haldiš ašgreindu į sérstökum reikningi žar til sundurlišuš skilagrein berst frį launagreišanda.]1)

1)Sbr. 14. gr. laga nr. 90/1987. 2)Sbr. 1. gr. laga nr. 78/1989. 3)Sbr. 43. gr. laga nr. 136/2009. 4)Sbr. 2. gr. laga nr. 42/2013.

 Refsingar.
30. gr.

(1) [Skżri gjaldskyldur mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi rangt eša villandi frį einhverju žvķ er mįli skiptir um stašgreišsluskil hans skal hann greiša fésekt allt aš tķfaldri žeirri skattfjįrhęš sem vanrękt var greišsla į og aldrei lęgri fésekt en nemur tvöfaldri skattfjįrhęšinni. Stórfellt brot gegn įkvęši žessu varšar viš 1. mgr. 262. gr. almennra hegningarlaga*1).

(2) Hver sį launagreišandi sem af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi skżrir rangt eša villandi frį einhverju žvķ er mįli skiptir um stašgreišsluskil sķn, hefur ekki haldiš eftir fé af launagreišslum eins og honum bar, hefur ekki afhent skilagreinar į lögmęltum tķma eša ekki innt af hendi žęr greišslur vegna launamanna sem hann hefur haldiš eftir eša honum bar aš halda eftir skal greiša fésekt allt aš tķfaldri žeirri skattfjįrhęš sem hann vanrękti aš halda eftir eša standa skil į og aldrei lęgri fésekt en nemur tvöfaldri skattfjįrhęšinni nema žyngri refsing liggi viš brotinu eftir 247. gr. almennra hegningarlaga*1). [Fésektarlįgmark samkvęmt žessari mįlsgrein į ekki viš hafi brot einskoršast viš aš standa ekki skil į réttilega tilgreindri stašgreišslu samkvęmt skilagrein stašgreišslu, enda hafi veriš stašin skil į verulegum hluta skattfjįrhęšar eša mįlsbętur eru miklar.]3) [---]4) Stórfellt brot gegn įkvęši žessu varšar viš 1. mgr. 262. gr. almennra hegningarlaga*1).

(3) Hafi laungreišandi af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi vanrękt aš halda tilskiliš launabókhald varšar žaš brot viš refsiįkvęši laga um bókhald, en viš 2. mgr. 262. gr. almennra hegningarlaga*1) sé um meiri hįttar brot aš ręša.

(4) Ef mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi vanrękir tilkynningarskyldu sķna skv. 19. gr., upplżsingaskyldu skv. 25. gr., misnotar skattkort, vanrękir aš veita upplżsingar eša lįta ķ té ašstoš, skilagreinar, skżrslur eša gögn svo sem įkvešiš er ķ lögum žessum skal hann sęta sektum eša [fangelsi allt aš 2 įrum.]2)

(5) Skżri skilaskyldur mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi rangt eša villandi frį einhverju er varšar skilaskyldu hans mį gera honum sekt žótt upplżsingarnar geti ekki haft įhrif į skilaskyldu hans eša greišsluskil. Sömu refsingu varšar žaš launamann sem lętur greiša sér laun vitandi um aš launagreišandi hans hefur eigi haldiš eftir af launum hans žeirri fjįrhęš opinberra gjalda sem skylt er samkvęmt lögum žessum eša skżrir rangt eša villandi frį einhverju er varšar skilaskyldu eša greišsluskil vegna hans žótt upplżsingarnar geti ekki haft įhrif į žessi skil.

(6) Verši brot į 1. eša 2. mgr. įkvęšisins uppvķst viš skipti dįnarbśs skal greiša śr bśinu fésekt, allt aš fjórfaldri žeirri skattfjįrhęš sem vanrękt var greišsla į og aldrei lęgri fésekt en nemur skattfjįrhęšinni aš višbęttum helmingi hennar. [---]4) Sé svo įstatt sem segir ķ 5. mgr. mį gera bśinu sekt.

(7) Hver sį sem af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi lętur skattyfirvöldum ķ té rangar eša villandi upplżsingar eša gögn varšandi skilaskyldu annarra ašila eša ašstošar viš ranga eša villandi skżrslugjöf til skattyfirvalda skal sęta žeirri refsingu er segir ķ 1. eša 2. mgr. žessarar greinar.

(8) Tilraun til brota eša hlutdeild ķ brotum į lögum žessum er refsiverš eftir žvķ sem segir ķ III. kafla almennra hegningarlaga og varšar fésektum allt aš hįmarki žvķ sem įkvešiš er ķ öšrum įkvęšum žessarar greinar.

(9) Gera mį lögašila fésekt fyrir brot į lögum žessum óhįš žvķ hvort brotiš megi rekja til saknęms verknašar fyrirsvarsmanns eša starfsmanns lögašilans. Hafi fyrirsvarsmašur hans eša starfsmašur gerst sekur um brot į lögum žessum mį auk refsingar, sem hann sętir, gera lögašilanum sekt og sviptingu starfsréttinda, enda sé brotiš drżgt til hagsbóta fyrir lögašilann eša hann hafi notiš hagnašar af brotinu.]1)

1)Sbr. 2. gr. laga nr. 42/1995. 2)Sbr. 185 gr. laga nr. 82/1998. 3)Sbr. 1. gr. laga nr. 134/2005. 4)Sbr. 14. gr. laga nr. 29/2021. *1)Sjį lög nr. 19/1940.

[30. gr. a

(1) Ef mįli er vķsaš til mešferšar hjį lögreglu veršur ekki lagt į įlag skv. 30. gr. mešan mįl er til rannsóknar eša saksóknar.

(2) Telji hérašssaksóknari ekki tilefni til aš ljśka rannsókn mįls eša felli hann mįl nišur aš hluta til eša aš öllu leyti skal hann endursenda mįliš til rķkisskattstjóra. Getur rķkisskattstjóri žį lagt į įlag skv. 30. gr. óhįš žvķ hvort endurįkvöršun eftir įkvęšum laga žessara hafi žegar fariš fram.

(3) Gefi hérašssaksóknari śt įkęru sem leišir til sżknu eša sakfellingar meš endanlegum dómi veršur įlag ekki lagt į vegna žeirra įkęruatriša sem žar komu fram. Sżkna kemur žó ekki ķ veg fyrir endurįkvöršun skatta og gjalda samkvęmt įkvęšum laga žessara.

(4) Lögregla getur įkvešiš aš mįl sem er til rannsóknar vegna skattalagabrots skuli endursent til skattyfirvalda til mešferšar og įkvöršunar ef ekki eru talin fyrir hendi skilyrši fyrir śtgįfu įkęru vegna meintrar refsiveršrar hįttsemi.]1)

1)Sbr. 15. gr. laga nr. 29/2021.

Mįlsmešferš og [---]7) rannsókn. Fyrningarreglur.
31. gr.

(1) [[[Skattrannsóknarstjóri leggur į sektir skv. 30. gr. nema mįli sé vķsaš til mešferšar hjį lögreglu, sbr. 5. mgr. Skjóta mį įkvöršun skattrannsóknarstjóra til yfirskattanefndar og kemur hann fram af hįlfu hins opinbera fyrir nefndinni viš mešferš mįlsins. Um mešferš mįla hjį yfirskattanefnd fer eftir lögum um yfirskattanefnd. Śrskuršir yfirskattanefndar um sektir eru fullnašarśrskuršir og fylgir žeim ekki vararefsing.]10)

(2) [[Viš įkvöršun sektar skattrannsóknarstjóra skal hafa hlišsjón af ešli og umfangi brota. Sektir geta numiš frį 100 žśs. kr. til 100 millj. kr. Sektarįkvöršun samkvęmt įkvęši žessu skal lokiš innan sex mįnaša frį žvķ aš rannsókn skattrannsóknarstjóra lauk.]10)

[(3) Skattrannsóknarstjóra er heimilt aš įkvarša sekt lęgri en lįgmark sektar skv. 30. gr. ef mįlsatvik eša ašstęšur skattašila męla sérstaklega meš žvķ, svo sem ef skattašili hefur leišrétt skattskil sķn, enda hafi veriš stašin skil į verulegum hluta skattfjįrhęšar eša mįlsbętur eru miklar.]10)

(4) Vararefsing fylgir ekki įkvöršun skattrannsóknarstjóra rķkisins. Um innheimtu sekta sem įkvešnar eru af skattrannsóknarstjóra gilda sömu reglur og um innheimtu vanskilafjįr og įlags samkvęmt lögum žessum. Einnig mį beita 3. mgr. 29. gr. eftir žvķ sem viš į. Senda skal rķkissaksóknara skrį yfir mįl sem lokiš er samkvęmt žessu įkvęši. Telji rķkissaksóknari aš saklaus mašur hafi veriš lįtinn gangast undir sektarįkvöršun skv. 2. mgr. eša mįlalok hafi veriš fjarstęš aš öšru leyti getur hann boriš mįliš undir dómara til ónżtingar įkvöršun skattrannsóknarstjóra.]6)

(5) [---]5) Skattrannsóknarstjóri getur vķsaš mįli til [rannsóknar lögreglu]7) af sjįlfsdįšum [---]10).]3)

(6) [Greišslukröfu mį hafa uppi og dęma ķ sakamįli vegna brota į lögunum.]2) 7)

(7) Sektir fyrir brot gegn lögum žessum renna ķ rķkissjóš. Um innheimtu sekta, er [yfirskattanefnd]4) śrskuršar, gilda sömu reglur og um innheimtu vanskilafjįr og įlags eftir lögum žessum. Einnig mį beita įkvęšum 3. mgr. 29. gr. eftir žvķ sem viš į.

(8) Sök skv. 30. gr. fyrnist į sex įrum mišaš viš upphaf rannsóknar į vegum skattrannsóknarstjóra eša [lögreglu]5) enda verši ekki óešlilegar tafir į rannsókn mįls eša įkvöršun refsingar.]1) [Žó fyrnist sök vegna tekna og eigna ķ lįgskattarķkjum į tķu įrum.]8)

1)Sbr. 15. gr. laga nr. 90/1987. 2)Sbr. 19. tölul. 195. gr. laga nr. 19/1991. 3)Sbr. 1. gr. laga nr. 46/1992. 4)Sbr. 2. gr. laga nr. 46/1992. 5)Sbr. 43. gr. laga nr. 90/1996. 6)Sbr. 2. gr. laga nr. 134/2005. 7)Sbr. 234. gr. laga nr. 88/2008. 8)Sbr. 9. gr. laga nr. 112/2016Įkvęšiš gildir einnig um brot sem framin eru fyrir gildistöku laga žessara, enda sé fyrningarfrestur žeirra ekki hafinn. 10)Sbr. 16. gr. laga nr. 29/2021*1)Įkvęši 4.-8. mgr. voru įšur 3.-7. mgr. en tölusetning žeirra tóku breytingum meš 16. gr. laga nr. 29/2021.

[---]1)

1)Sbr. 22. gr. laga nr. 150/2019.
 

Fara efst į sķšuna ⇑